Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-222-125/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2A-222-125/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
L. M.
Advokatai
Laimonas Strauka, Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-222-125/2012Teisėjas Albinas Bazilius Procesinio sprendimo kategorijos:75.6.1; 75.7; 75.8; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovui R. M., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinių prievolių padalijimo, institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, M. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys atsakovo pusėje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Gyvenamojo namo bendrija „Jovaras“, akcinė bendrovė „Lesto“ Gargždų klientų aptarnavimo centras, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja pagal jos gyvenamąją vietą bei priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2007-11-01 – po 400 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimu, tačiau liko nepadalytas santuokoje įgytas turtas, nenustatyta vaiko M. M. gyvenamoji vieta, neišspręstas vaiko išlaikymo klausimas. Ieškovė nurodė, kad nuo kreipimosi į teismą dienos ji iš atsakovo negavo jokių pinigų vaiko išlaikymui, kitaip prie vaiko išlaikymo taip pat jis neprisidėjo. Teigė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia maždaug po 800 Lt. Atsakovas gauna pašalpą dėl neįgalumo, tačiau jai žinoma, kad atsakovas dirba nelegaliai, tačiau negali tai įrodyti, todėl prašomą priteisti pinigų sumą sūnaus išlaikymui mokėti išgalės. Ieškovė prašė padalyti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jai pripažįstant nuosavybės teisę į 56/100 buto dalis, atsakovui 44/100 dalis, jai paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 23-8-18,11 m², atsakovui paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 23-4-11,28 m². Likusiomis patalpomis: virtuve, vonia, tualetu, koridoriumi, holu, rūsiu skirti naudotis bendrai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas, dalydamas butą, nenukryptų nuo lygių dalių principo, siūlė išspręsti piniginės kompensacijos klausimą, priteisiant iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už jai atitekusią didesnę buto dalį, atsižvelgiant į tai, kad butas kainuoja 37 538 Lt. Taip pat ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai turi kreditorių, ir prašė skolas, kurios susidarė dėl nemokamų mokesčių už butą, pripažinti atsakovo skolomis. Nurodė, kad ji mokesčius už savo buto dalį yra sumokėjusi, atsakovas vengia mokėti mokesčius už buto išlaikymą, kuriame ilgą laiką gyvena vienas, todėl prievolės AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lesto“, AB „Klaipėdos energija“ turi būti pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Atsakovas R. M. priešieškiniu sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau sutiko mokėti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt. Santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė padalyti po lygiai – po 1/2 idealiąją dalį. Nurodo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-07-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai: M. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina L. M. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 270 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2007 m. lapkričio 1 d. ir tęsti iki M. M. pilnametystės, išlaikomas lėšas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacija, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. M.; lėšas, išieškotas iš R. M. M. M. išlaikyti, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-2130-729/2008 ir 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-42-729/2010 įskaityti kaip R. M. sumokėtas lėšas sūnaus M. M. išlaikymui. L. M. pripažino nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė jai ½ dalį minėto buto. L. M. skyrė naudotis bute patalpa 23-8 18,11 m. R. M. pripažino nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė jam ½ dalį minėto buto. R. M. skyrė naudotis bute patalpa 23-4 11,28 m; holu, virtuve, vonia, tualetu, sandėliuku, koridoriumi ir rūsiu skyrė šalims naudotis bendrai. Ieškinio dalį dėl buvusių sutuoktinių prievolių tretiesiems asmenims pripažinimo asmenine R. M. prievole atmetė. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas dirba, gauna kitų pajamų, išskyrus pašalpą, todėl padarė išvadą, kad 270 Lt dydžio išlaikymo priteisimas yra pakankamas ir atsakovas turės galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Dėl santuokoje įgyto turto teismas nustatė, jog vienintelis šalių įgytas turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas butą šalims padalijo po lygiai, t. y. po 1/2 dalį.

Dėl buvusių sutuoktinių prievolių tretiesiems asmenims teismas nurodė, kad teismas nepriteisinėja kreditoriams skolų, nes nėra tokių reikalavimų, o jeigu mokesčiai nebuvo mokami, tai skolas šalims teks sumokėti lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą pakeisti ir jai asmenines nuosavybės teise priteisti 56/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal nekilnojamojo turto registro išrašą yra 84 500 Lt, jai asmeniškai skiriant naudotis 18,11 m² ploto buto patalpa, plane pažymėta indeksu 23-8, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 44/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jam asmeniškai skiriant naudotis 11,28 m² buto patalpa, plane pažymėta 23-4, kitas patalpas skirti bendram naudojimui. Nurodo, kad teismas būtent taip ir padalijo butą, tačiau kažkodėl palikdamas naudotis didesniu buto plotu priteisė tik 1/2 dalį buto. Apeliantė pažymi, kad atsakovas nori turtą dalytis lygiomis dalimis, tačiau vaiko išlaikyti nenori, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis, be to, atsakovas net nemoka mokesčių už buto išlaikymą. Taip pat apeliantė nurodė, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl prievolių kreditoriams, kadangi jie turi kreditorių. Pažymi, jog ji mokesčius už butą mokėjo, atsakovas savo dalies nemokėjo, todėl šios prievolės, susidariusios dėl mokesčių nemokėjimo, turi būti pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kadangi ieškovė ginčija tik Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriams pripažinimo asmenine atsakovo prievole, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra todėl, kad atsakovas nenori išlaikyti nepilnamečio vaiko, nemoka mokesčių už butą, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo klausimas yra išspręstas tesimo sprendimu, nė viena iš šalių šio sprendimo neskundžia, o aplinkybės, susijusios su mokesčių mokėjimu, sprendžiant klausimą dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo negali turėti įtakos. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė ginčo bute su nepilnamečiu vaiku negyvena. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Iš bylos duomenų nustatyta, kad dalijamas butas yra dviejų kambarių, tačiau kambarių plotas yra skirtingas ir padalyti butą idealiomis dalimis nėra galimybės, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog didesnio ploto kambarys būtų paskirtas ieškovei, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 18,11 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 23-8, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 11,28 m² buto patalpa, plane pažymėta 23-4. Kadangi ieškovei tenka 56/100 buto dalys, atsakovui 44/100 buto dalys, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo buto vertę šalys nurodė skirtingai, t. y. ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo buto vertė – 84 500 Lt, atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog buto vertė – 120 000 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šeimos bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.). Teisėjų kolegija remdamasi VĮ Registrų centro duomenimis nustatė, jog ginčo buto vertė, galiojanti nuo 2012-01-01, yra 83 600 Lt. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės nurodyta 84 500 Lt buto vertė yra labiau atitinkanti realią buto kainą ir todėl nustatant mokėtiną kompensacijos sumą, vadovaujamasi ieškovės nurodyta buto verte ir atsakovui iš ieškovės priteistina 5 070 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė pripažinti skolas kreditoriams AB „Klaipėdos vanduo“, GNB „Jovaras“, AB „Lesto“, AB „Klaipėdos energija“, susidariusias dėl nemokamų buto mokesčių, asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes atsakovas nemoka savo dalies buto mokesčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Kreditorius, turėdamas informacijos, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis AB ,,Hansabankas“ v. Ž. V., J. V., bylos Nr. 3K-3-84/2009). Šiuo atveju kreditoriams buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, kreditoriai nepareiškė teisės įgyvendinti savo interesų, tačiau nors kreditoriai nepasinaudoja šia teise, teisėjų kolegija pažymi, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priskiriamos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Taigi šiuo atveju sutuoktinių prievolės yra solidarios. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje kreditorių sutikimo nebuvo, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo prievoles, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 3 p., 6.6 str. 4 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo keistina, ieškovei priteisiant 56/100 buto dalis, atsakovui 44/100 buto dalis ir iš ieškovės atsakovui priteisiant 5 070 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas tik iš dalies ir iš esmės nebuvo patenkinti jos reikalavimai, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos bei neperskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 sprendimo dalį: „L. M. a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti jai ½ dalį minėto buto. L. M. skirti naudotis bute patalpa 23-8 18,11 m. R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti jam ½ dalį minėto buto. R. M. skirti naudotis bute patalpa 23-4 11,28 m. Holu, virtuve, vonia, tualetu, sandėliuku, koridorium ir rūsių skirti šalims naudotis bendrai“ pakeisti ir išdėstyti taip:

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 56/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis. Paskirti L. M. naudotis 18,11 m² ploto buto patalpa, buto plane pažymėta 23-8.

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teisę į 44/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis. Paskirti R. M. naudotis 11,28 m² ploto buto patalpa, buto plane pažymėta 23-8.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis 23-1, 23-2, 23-5, 23-6, 23-7, L. M. ir R. M. paskirti naudotis bendrai.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės L. M. 5 070 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAudrius Saulėnas