Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Audriaus Meilučio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam P. R. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Institucijos) teikimą dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2021 m. kovo 3 d. įsiteisėjusiomis nutartimis buvo nutarta netenkinti Institucijos teikimų dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu siūloma P. R. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, nustatytų elgesio taisyklių bei bendravimo ypatumų. Bendraujant su administracija yra mandagus, bendravimo įgūdžiai vidutiniai, palaiko akių kontaktą, pozityviai nusiteikęs, nevengiantis atvirauti. Nuteistasis yra socialiai atsiskyręs. Jis nepalaiko jokių socialinių ryšių nei su artimaisiais ar draugais esančiais laisvėje, nei su pataisos įstaigoje esančiais kitais nuteistaisiais. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas. Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, skaito periodinę spaudą. P. R. išsilavinimas vidurinis. Jis siekė aukštojo mokslo ir įgijo elektrotechniko specialybę. Pataisos namuose nedirbo ir dėl darbo nesikreipė. Šiuo metu yra pensinio amžiaus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir šiuo metu kaltės nepripažįsta. Nusikaltimą padarė būdamas pavojingu recidyvistu. Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai dėl 1 169,47 Eur išmokėjimo, tačiau per bausmės laiką įmokų iš P. R. nebuvo išskaičiuota. Nuteistasis išlaikomas valstybės.

2016 m. lapkričio 14 d. sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Jo vykdymo laikotarpiu nuteistasis yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, yra baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. 11 kartų paskatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Užsiėmimų metu atlieka pavestas užduotis, nenukrypsta nuo užsiėmimo temos ir tikslų, nerodo jokių negatyvaus elgesio požymių. Aktyviai įsitraukia į diskusiją, bendrauja ramiai ir pagarbiai. Individualių konsultacijų metu kalbėta tema apie kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimą, aiškinti Bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės reikalavimai.

2022 m. balandžio 19 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta (81 balas) - vidutinė rizika. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 20 balų, nes buvo nustatytas 101 balas. Rizika sumažėjusi dėl gyvenimo sąlygų, kadangi išėjęs į laisvę nuteistasis galėtų gyventi jo mamai priklausančiame name. Be to, jis yra pensinio amžiaus, laisvėje draugų neturi. Manoma, kad šie kriminogeniniai poreikiai nėra tokie reikšmingi, kaip buvo nusikaltimų įvykdymo metu. Teikime nurodyta, kad išryškėjo statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat nustatyti ir dinaminiai: turi skolų, neatlygintų ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiriami emociniai sunkumai, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdieninį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyvent šiandiena; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / ribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: elgesio keitimo programų lankymas, individualios konsultacijos pas psichologus, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1997 m. gegužės 26 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nėra pavojingas visuomenei.

Paskutiniojo vertinimo metu nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlieka pavestas užduotis, nerodo negatyvaus elgesio požymių, aktyviai įsitraukia į diskusiją, bendrauja ramiai ir pagarbiai. Išreiškia norą būti visuomenės dalimi. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo ir įgijęs elektrotechniko specialybę. Bausmės atlikimo laikotarpiu 11 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika ir kad siekiama valdyti dinaminius veiksnius, tačiau įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra.

Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką vadovaujamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant „OASys“ metodiką. Pagal 2022 m. gegužės 16 d. atliktą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakitusi 20 balų, nustatyta vidutinė (81 balas) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Dominuoja 4 statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 26 dinaminiai (kintantys) veiksniai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią ir įtikinančią pažangą, keisdamas savo netinkamą elgesį ir mąstymą, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis praeityje jau buvo teistas 5 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir dėl savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nusikaltimas padarytas panaudojus smurtą ir esant apsvaigus nuo alkoholio. Pateisinamas besaikis alkoholio vartojimas laisvėje. P. R. savo kaltės nepripažįsta, linkęs kaltinti aplinkinius, nemenkina savo smurtinio elgesio, jį netgi pateisina, minimalizuoja atsakomybę arba ją ignoruoja, neįžvelgia savo veiksmų pasekmių, stokoja empatijos kitų asmenų atžvilgiu. Negeba objektyviai įvertinti situacijos. P. R. vis dar išlaiko tvirtas teigiamas nuostatas į nusikalstamą elgesį ir nemato pagrindo jį keisti. Linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, ką patvirtina ankstesni teistumai. Anksčiau dominavęs impulsyvus, agresyvus ir smurtinis nuteistojo elgesys šiuo metu ne toks aktyvus, tačiau dėl tokio elgesio modelio nuteistasis nededa maksimalių pastangų jo suvaldymui ir nelinkęs apie tai kalbėtis su psichologais. Analizuojant duomenis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nustatyta, kad nuteistasis gyvena šia diena. Jo tikslas – išeiti į laisvę ir visos problemos išsispręs, kitų konkrečių tikslų neturi. Nustatytas neigiamas požiūris į bausmės atlikimą, kategoriškumas, orientuotas tik į save ir savo poreikius. Jam būdingas socialinis atsiskyrimas, socialinių ryšių nebuvimas, socialiai priimtinų normų nesilaikymas. Be to, nuteistojo mąstymas nėra lankstus, jis nesugeba prisitaikyti konkrečioje situacijoje. Nustatytas priešiškas požiūris į jį prižiūrinčius pareigūnus. Nors šiuo metu konflikto su darbuotojais situacijų nėra, tačiau nuteistasis nesuvokia, jog ateityje jam reikės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebėti laikytis įstatymų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. elgesio keitimo programų lankymas, individualios konsultacijos pas psichologus, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad jo asmenybė prarado pavojingumą.

Visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pažanga ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Iš Turto valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. pažymos matyti, kad P. R. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1 169,47 Eur. Jokių įmokų neišskaičiuota. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį, nes nėra objektyvių duomenų, kad padarytą žalą, priteistą civiliniu ieškiniu, bent būtų stengiamasi atlyginti.

Nuteistojo asmens bylos duomenų kontekste pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas pakankamu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi ir tiek esminė, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atsižvelgiant į dinaminių veiksnių skaičių bei pobūdį vertinant tokią riziką dar gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Pagal Institucijos 2022 m. gegužės 16 d. pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuteitasis drausmine tvarka baustas 16 kartų.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu ir 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.