Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-417-253/2008

Teisėja Stanislava Barvidytė Procesinio sprendimo kategorijos

34.4.3; 121.21.

2008 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant vertėjai Livijai Martišauskienei, pareiškėjui I. Ž. (I. Ž. ), jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, suinteresuotam asmeniui R. Z. , jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. Z. , Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V. , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. vasario 7 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas pareiškėjo pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jo motinos mirties dieną invalidumo grupės neturėjo. Tik 2007-06-29, t. y. po D. Ž. mirties, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2008-06-28. Darbingumo lygio pažyma Nr. 0176097 rodo, kad jis yra iš dalies darbingas. Liudytojai reikšmingų bylos aplinkybių nepatvirtino. Pažymėjo, kad liudytojai tiek iš pareiškėjo pusės, tiek iš suinteresuoto asmens pusės yra artimi giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismais jų parodymų nevertino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog neįrodyta, kad pareiškėjui jo motinos D. Ž. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CK 5.20 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus (pensinio amžiaus) ar yra invalidai. Esant tokioms aplinkybėms, šiems asmenims turėtų būti išduodamas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas. Kiti asmenys, pretenduojantys į privalomąją palikimo dalį, privalo įrodyti, kad palikėjo mirties dieną jiems buvo reikalingas išlaikymas.

LR CPK 448 str. 1 d. nustatyta, kad teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustato tik tuo atveju, kai yra pateikiama pakankamai faktą patvirtinančių įrodymų. Taigi šioje byloje yra svarbu nustatyti faktinę aplinkybę, kuri sudaro ieškinio pagrindą, ar D. Ž. mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas. Išlaikymą reikia suprasti kaip materialinių išteklių, reikalingų asmens pragyvenimui, teikimą. Ištekliai turi būti teikiami nuolat ir sudaryti pagrindinę asmens pragyvenimo poreikių dalį.

Palikėja D. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Pareiškėjas palikėjos mirties dieną buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 14). Tačiau tiek pirmosios instancijos teisme (b. l. 64-65), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 72–73) nurodė, kad į darbo biržą kreipėsi daugiau dėl to, kad galėtų nemokamai gydytis. Tokias aplinkybes byloje patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos O. R. (b. l. 65–66) ir I. R. (b. l. 66). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas darbo neieškojo ir oficialiai įsidarbinti nenorėjo. SODROS pažyma (b. l. 102) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1993-06-01 iki 2008-05-31 dirbo tik epizodiškai, t. y. per 15 metų dirbo apie 3 metus. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde jis pripažįsta, kad motina, būdama sena ir ligota, iki savo mirties jam neteikė jokio išlaikymo. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių esančius byloje, kad nors oficialiai ir niekur nedirbo, tačiau turėjo pajamų, iš kurių gyveno.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jis motinos mirties dieną sirgo, bet dėl neoperatyvaus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos darbo neįgalumas jam buvo nustatytas jau po motinos mirties. Šie apelianto argumentai atmestini. Pats pareiškėjas į bylą pateikė tik vieną išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 9), iš jo matyti, kad nuo 2006-12-08 iki 2006-12-15 jis gydėsi VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas teismo posėdžių metu nenurodė, kada ir kur dar pareiškėjas gydėsi. NDNT III skyriaus 2008-05-09 raštas Nr. R.2.3.11-37 (b. l. 103) paneigia pareiškėjo argumentą, kad ši tarnyba dirbo vangiai, nes pareiškėjas į NDNT III skyrių kreipėsi 2007-06-29. Sveikatos vertinimas baigtas 2007-07-02 – pareiškėjui nustatytas 35 procentų išlikęs darbingumas iki 2008-06-28. Kadangi savo teisę į privalomąją palikimo dalį jis grindžia 2006 m. pabaigoje pablogėjusia sveikata, jam nepateikus pakankamai įrodymų, kad buvo reikalingas papildomas išlaikymas be to, kurį teikė dukra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą.

Akivaizdu tai, kad pareiškėjas turi du suaugusius darbingo amžiaus vaikus (b. l. 12–13). Pareiškėjas nurodo, kad jį išlaiko duktė. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų prisiteisęs išlaikymą iš kito savo vaiko, kuris taip pat privalo teikti išlaikymą tėvui (LR CK 3.205 str. 1 d.). Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjui papildomos piniginės lėšos palikimo atsiradimo metu nebuvo reikalingos.

Apeliantas skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojai tiek iš pareiškėjo pusės, tiek iš suinteresuoto asmens pusės yra artimi giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismais jų parodymų pagrįstai nevertino.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamai įrodymų, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jo motinos mirties dieną nebuvo būtinas išlaikymas. Nepripažinus išlaikymo reikalingumo, pareiškėjas į privalomąją palikimo dalį neturi teisės (CK 5.20 str. 1 d.).

Apeliacinį skundą atmetus, netenkintinas pareiškėjo atstovo prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.