- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-5708-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05317-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. K. skundu (t. 1, b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2007-07-12 jam buvo paskirtas suėmimas ir nuo to laiko iki 2014-12-08 jis buvo nuolat etapuojamas tarp laisvės atėmimo bausmę vykdančių įstaigų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Konvojavimas trukdavo 4–8 val., transporto priemonės buvo seno modelio, blogai funkcionavo, dėl įvairių gedimų konvojavimas užtrukdavo 1–2 val. Transporto priemonės viduje buvo įrengtos trys kameros, vienoje važiuodavo 7 asmenys, nors jos plotas – apie 2 kv. m. Bagažo skyrius nebuvo įrengtas, todėl asmenys bagažą (iki 30 kg) turėjo laikyti toje pačioje 2 kv. m patalpoje. Nors kameroje buvo įrengtas 15x120 cm suoliukas, tačiau didelę jo dalį užimdavo bagažas, todėl iš 7 konvojuojamų asmenų, sėdėti galėjo tik trys. Pareiškėjas, būdamas neįgalus, turėdavo visą kelionę stovėti, dėl to 4–8 val. jausdavo didelius skausmus. Pareigūnai nereaguodavo į pareiškėjo prašymus sudaryti jam tinkamas konvojavimo sąlygas, nors turėjo duomenis apie pareiškėjo neįgalumą, tyčiodavosi rodydami ginklą. Šaltuoju metų laiku transporto priemonėse temperatūra būdavo apie –30 C0, jos nebuvo šildomos, vasarą oras įšildavo iki 40–50 C0, ventiliacija neveikė ar net nebuvo įrengta. Kameros būdavo purvinos, dėl oro trūkumo dažnai pasidarydavo silpna, medikamentai nebūdavo išduodami. Transporto priemonėje nebuvo įrengti saugos diržai, nebuvo tualeto, automobiliai nesustodavo, kad būtų galima pasinaudoti tualetu, todėl kamerose jautėsi stiprus šlapimo kvapas. Dėl netinkamų etapavimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs didelę neturtinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, skausmą, stresą, nepilnavertiškumą, nežmoniškas kančias ir menkinimą, todėl iki šiol nuolat jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 14-17) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, dėl pareiškėjo reikalavimų iki 2011-12-08 taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas turi ir yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Gydytojo išvada apie konvojuojamojo sveikatą turi būti pateikta ant jo asmens bylos pažymos. Nesant sveikatos problemų, gydytojas pažymi, kad konvojuojamasis vykti gali. Ant pažymos pasirašo ir konvojuojamasis. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, konvojaus pareigūnai turi būti ginkluoti. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nesiskundė. VST nėra užfiksavusi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. 2015-02-11 atsakovo atstovas pateikė prašymą priteisti 15,48 EUR išlaidas už dokumentų kopijų teismui rengimą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jokių tiesioginiais VST veiksmais įtakotų sveikatos sutrikimų pareiškėjui nenustatyta. Temperatūros daviklių automobilyje nėra, todėl pareiškėjo teiginiai apie temperatūros matavimus yra nepagrįsti. Nuteistuosius ir suimtuosius teisės aktų nustatyta tvarka lydi ginkluotas konvojus, todėl priekaištai dėl ginkluoto konvojaus yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų 2007-07-12– 2014-12-08 laikotarpiu.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas kiekvieno konvojavimo iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą atveju suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2014-12-08 (t. 1, b. l. 7). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, laikytina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui, apimančiam 2007-07-12–2011-12-08 laikotarpiu vykdytus konvojavimus, pareikšti.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą ir 2015-02-09 rašte Nr. 473D-178 tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 14–17, 36–39). Pareiškėjas įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimui, kildinamam iš 2007-07-12–2011-12-08 laikotarpiu vykdytų konvojavimų, taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodytos konvojavimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2011-12-09–2014-12-08 laikotarpį.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.
Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos kameros būdavo perpildytos, todėl dalis konvojuojamų asmenų būdavo priversti visą kelionę stovėti. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: „Mercedec Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 36 sėdimas vietas (t. 1, b. l. 135, 147, 150); MAZ, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 43 sėdimas vietas, Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengtos 33 sėdimos vietos (t. 1, b. l. 138, 141, 144); „IVECO EUROCARGO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 30 sėdimų vietų (b. l. 132); „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 108, 111, 114, 117, 120, 123, 126, 129). Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius (t. 1, b. l. 28) ir VST kelionės žiniaraščius (t. 1, b. l. 40–107), matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius 2011-12-09–2014-12-08 konvojavimo metu nebuvo viršijamas.
Pareiškėjas teigia, kad transporto priemonės buvo seno modelio, blogai funkcionavo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Byloje pateiktų 2012-03-15, 2013-05-09, 2013-05-30, 2013-06-20 kelionės žiniaraščių įrašai patvirtina, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama, pastabų nenustatyta (t. 1, b. l. 40, 58, 67, 73). Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galiojanti (t. 1, b. l. 109, 112, 115, 118, 121, 124, 127, 130, 133, 136, 139, 142, 145, 148, 151). Pareiškėjas, teigdamas, kad transporto priemonės blogai funkcionavo, šių argumentų nepagrindė, nenurodė konkrečių datų, kuomet specialusis autotransportas buvo sugedęs, kitų tinkamą specialiųjų automobilių techninę būklę paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad specialiajame autotransporte nebuvo saugos diržų, nebuvo įrengtas bagažo skyrius. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad daugumoje transporto priemonių bagažo skyrius yra (t. 1, b. l. 110, 1136, 116, 119, 122, 125, 128, 131, 134), jo nėra tik šešiuose automobiliuose (t. 1, b. l. 137, 140, 143, 146, 149, 152). Nurodytų aplinkybių neneigė ir atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime. Tačiau pagal Taisyklių 146 punkte įtvirtintą specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą, specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Taisyklių 146 punktas taip pat nenumato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Pareiškėjo skunde teigiama, kad specialiuosiuose automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, trūko oro, šaltuoju metų laiku transporto priemonėse temperatūra būdavo apie –30 C0, vasarą – 40-50 C0. Vadovaujantis Taisyklių 146.4 punktu, specialiuosiuose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų (t. 1, b. l. 154, 155, 157, 159, 161, 163-164, 165-166) metu buvo nustatyta, kad oro ventiliacija yra tinkama. Teismas neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonėje buvusią oro temperatūrą, tačiau pareiškėjas nekonkretizavo, kurio konvojavimo metu oro temperatūra neatitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimo, kuo remiantis nustatė transporto priemonėse buvusią temperatūrą, todėl šie pareiškėjo nusiskundimai laikytini pernelyg abstrakčiais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir temperatūros atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo metu nebūdavo daromi sustojimai pasinaudoti tualetu. Taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Pareiškėjas teismui nenurodė, kuriomis konvojavimo dienomis nebuvo patenkintas jo prašymas nuvesti į tualetą, kad dėl tokio atsisakymo jis reiškė pretenzijas konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų (Taisyklių 107 punktas), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų VST veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad yra neįgalus, tačiau jam nebuvo sudarytos tinkamos konvojavimo sąlygos, esant poreikiui, neišduoti medikamentai. Byloje pateikta pareiškėjo medicininės kortelės kopija (t. 2, b. l. 2–200, t. 3, b. l. 1–124), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus išduotas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 4–6). Pagal Taisyklių 64.11 punktą, konvojui yra pateikiama konvojuojamo asmens pažyma, kurioje, be kita ko, įrašoma gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, daromi įrašai apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad konvojuojant pareiškėją, konvojui būtų teikti gydytojo nurodymai dėl pareiškėjui ypatingų konvojavimo sąlygų sudarymo ar būtinų medikamentų išdavimo. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pažymėtina, kad visuose teismui pateiktuose VST kelionės žiniaraščiuose yra įrašai, kad konvojuojami asmenys nusiskundimų dėl sveikatos neturi (t. 1, b. l. 40–73). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareigūnai iš pareiškėjo tyčiodavosi, rodydami ginklą. Taisyklių 121 punkte nustatyta, kad konvojuotojų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis (Taisyklių 123 punktas). Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas. Darytina išvada, kad pareiškėją lydintys pareigūnai pagrįstai turėjo ginklus. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Įvertinus VST kelionės žiniaraščiuose esančius duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl jo įžeidinėjimo ar nepagarbaus elgesio, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nepagarbiu pareigūnų elgesiu, atmestini kaip neįrodyti.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo 2011-12-09–2014-12-08 laikotarpiu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų VST veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovo atstovas prašė atlyginti 15,48 EUR išlaidas už 258 dokumentų kopijų teismui rengimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą priėmus atsakovo naudai, jis, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, turėtas raštu pateikiant teismui dokumentus. VST vado 2015-01-22 įsakymu Nr. 47V-31 nustatyta, kad vieno rašytinio grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina yra 0,06 EUR (0,22 Lt) (t. 1, b. l. 169). Atsakovo atstovas 2015-02-11 pateikė 261 lapą su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų kopijų (b. l. 36-170), tai atitinka 15,66 EUR. Atsakovo prašoma priteisti išlaidų už dokumentų parengimą suma neviršija 15,66 EUR, todėl atsakovo prašymas tenkintinas, iš pareiškėjo G. K. atsakovo naudai priteistina 15,48 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 300666165) priteisti iš pareiškėjo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,48 EUR (penkiolika eurų keturiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.