Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

2020-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-94-522/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
II-94-522/2020
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00153-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Irina Serafin (pirm.)
Pareiškėjas
R. P.
Nukentėjusysis
K. K.
Institucija
VA VPK Širvintų RPK
Kategorijos
Bylos Nr. II-94-522/2020
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00153-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARIMAS2020 m. vasario 10 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovams A. P. ir L. P.,

nukentėjusiajam K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1486-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. P. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų RPK) 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1486-2019, kuriuo R. P. paskirta 150 Eur bauda su įpareigojimu atlyginti nukentėjusiajam K. K. 140 Eur žalą, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2019 m. spalio 24 d., 19.26 val., R. P. tyčia sudaužė K. K. priklausančią, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant tvoros vartelių įrengtą vaizdo kamerą DS-KB6003, tokiais veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam 140 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Mano, kad pareigūnai nepakankamai kompetentingai atliko savo pareigas, aiškindamiesi administracinio nusižengimo bylos aplinkybes. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas neparemtas jokiais faktais, yra deklaratyvaus pobūdžio, kaltinimas padarius administracinį nusižengimą grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Atkreipė dėmesį, kad vyriausiasis tyrėjas A. P., vadovaudamasis ANK 40 straipsniu ir tą pačią dieną priimtu nutarimu Nr. 95-ANR_N-1485-2019, ir 00.00 val. priimdamas kitą nutarimą Nr. 95-ANR_N-1486-2019, R. P. veiką kvalifikavo kaip pakartotinę, tai traktuojant kaip sunkinančią aplinkybę, kas, prieštarauja įstatymo paskirčiai. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su įrodymais, kurių pagrindu buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas, todėl jam nebuvo užtikrinta galimybė gintis. Be to, pareigūnai jam uždavinėjo menamus ir hipotetiškus klausimus. Pareigūnams paaiškino, kad nepamena, ar tuo metu ėjo prie K. šeimos namų, kadangi toks įvykis nėra reikšmingas ir įsimintinas, tačiau svetimų daiktų gadinimas yra stresinis ir įsimintinas įvykis net esant neblaiviam ir jis pamena, kad to nedarė. Mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų R. P. kaltę, sugadinus K. nuosavybę ir padarius jam turtinę žalą ir taip įvykdžius aptariamą nusižengimą, todėl byla nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties, o skundžiamas nutarimas naikintinas.

Atsiliepimas

Širvintų RPK atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) prašo skundo netenkinti ir Širvintų RPK nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2019 m. spalio 22 d., 22.50 val., Širvintų RPK buvo gautas pranešimas (pranešėjas K. K., gyv. (duomenys neskelbtini)), dėl R. P. netinkamo elgesio. Pranešėjas nurodė, kad per vaizdo kameras mato, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojas R. P., perlipęs per tvorą, vaikšto po pranešėjo sūnui E. K. priklausančios sodybos teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), todėl baiminasi dėl sodybos saugumo ir prašo pasiaiškinti situaciją. Policijos pareigūnams S. B. ir A. J. sureagavus į pranešimą ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į R. P. gyvenamąją vietą, R. P. būdamas girtas (2,01 prom.) prie durų priėjo su vokiečių aviganių veislės šunimi, pareigūnų atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai: iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, bandė užpjudyti šunimi, todėl R. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2019 m. spalio 23 d. gautas K. K. pareiškimas dėl R. P. netinkamo elgesio 2019 m. spalio 22 d., pateikta vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga. Kadangi sodyba adresu (duomenys neskelbtini), priklauso K. K. sūnui E. K., jis 2019 m. lapkričio 7 d. su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl jo turtui padarytos žalos; nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d., atvykęs apžiūrėti sodybos, pamatė šalia lango ant žemės gulintį akmenį, kuriuo galimai buvo sudaužytas namo stogo šiferis (įskilęs ir įdaužtas vienas stogo dangos lakštas, kurio vertė 30 Eur), o apžiūrėjęs metalinę tvorą, pamatė, kad sulankstytas metalinės tvoros vienas segmentas, padaryta 40 Eur žalos; viso padaryta 70 Eur žalos. Pareiškėjas peržiūrėjęs vaizdo kameromis filmuotą vaizdą, nustatė, kad jo turtą 2019 m. spalio 22 d. sugadino R. P.. 2019 m. spalio 24 d. gautas K. K. pranešimas dėl sugadintos vaizdo kameros. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d., 19.35 val., vaizdo kamerą sudaužė R. P.; padaryta 140 Eur žalos. Tiriant pareiškimus buvo peržiūrėta pateikta vaizdinė medžiaga. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d., 16.31 val., R. P. su palaidu vilkšuniu einu keliu palei K. K. sūnui priklausančią sodybą. K. K. pasakius pastabą, kad šuo turi būti vedamas ant pavadžio, o ne bėgioti palaidas, tarp K. K. ir R. P. kyla žodinis konfliktas. 2019 m. spalio 22 d., 17.21 val. matyti, kaip R. P., jau K. nebūnant namuose, t. y. išvykus į (duomenys neskelbtini), eidamas keliu, akivaizdžiai filmuoja K. kiemą ir visą teritoriją. 2019 m. spalio 22 d., 18.21 val., eidamas su vilkšuniu R. P. sustoja prie vartelių, apžiūrinėja teritoriją. Sutemus, iš kitų vaizdo įrašų matyti, kad žmogus vaikšto teritorijos kieme, girdisi stiprus beldimas. Vaizdas prastas, todėl žmogų atpažinti sunku. Iš 2019 m. spalio 22 d. 18.57 val. filmuotos medžiagos policijos pareigūnai S. B. ir A. J. atpažino R. P.. Nors vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas yra prastas, bet minėtą dieną matę R. P. pareigūnai atpažino jį iš eisenos, kūno sudėjimo, plaukų kirpimo, veido bruožų.

Širvintų RPK atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, palaikė Širvintų RPK atsiliepime išdėstytus motyvus, ir prašė skundo netenkinti.

Pareiškėjas R. P. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė nutarimą panaikinti. Tvirtino, kad nurodyto nusižengimo nepadarė, kameros nedaužė. Nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovai jam parodė filmuotą nedžiagą praėjus maždaug savaitei po 2019 m. spalio 22 d. įvykio ir tik tuomet jis sužinojo, kad pas K. buvo įrengta kamera.

Nukentėjusysis K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad aptariamą kamerą įsigijo internetu, 2019 m. spalio 1 d. sumokėjęs už ją bankiniu pavedimu, ir įrengė ją 2019 m. spalio antroje pusėje. Nurodė, kad kilus problemai dėl šunų vedžiojimo, pasitarus su Širvintų rajono savivaldybės administracija, pastatė įspėjamąsias lenteles, kuriose pavaizduoti šunys. Dėl šuns vedžiojimo su R. P. kilo žodinis konfliktas 2019 m. spalio 22 d., o vėliau vakare iš kameros užfiksuotų vaizdo įrašų matė, kaip R. P. vaikšto jų kieme. Po tos dienos įvykių buvo budrūs. 2019 m. spalio 24 d. apie 19.30 val. sūnui gavus pranešimą į telefoną, abu su sūnumi patikrinę pamatė, kad kamera neveikia. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matė, kad atėjo žmogus, užsimojo ir vaizdo įrašas nutrūko. Iš paskutinio vaizdo įrašo, pagal tai, kaip tas žmogus juda, jo eiseną, kūno sudėjimą, ūgį bei atsižvelgiant į iki tol susiklosčiusias aplinkybes, abu su sūnumi yra įsitikinę, kad tas asmuo buvo R. P.. Pažymėjo, kad kaime nėra kitų žmonių, kurie galėjo taip padaryti. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 23 d. vakare elektroniniu paštu išsiuntė Širvintų rajono savivaldybės administracijai skundą dėl R. P., dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, todėl mano, kad R. P. apie tai sužinojęs, turėjo ir motyvą padaryti aptariamą pažeidimą. Dėl to prašė ir prijungti Širvintų rajono savivaldybės administracijos medžiagą prie bylos. Neabejoja, kad nusižengimą padarė R. P.. Kamera priklauso jam, ji buvo sudaužyta – taip jam padaryta turtinė 140 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad R. P. 2019 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 95-ANR_P-3837-2019, pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. spalio 24 d., 19.26 val., R. P. tyčia sudaužė K. K. priklausančią, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant tvoros vartelių įrengtą vaizdo kamerą DS-KB6003, tokiais veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam 140 Eur turtinę žalą (b. l. 8). Už šį nusižengimą, Širvintų RPK 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-1486-2019, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nurodžius, kad toks nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), R. P. paskyrė 150 Eur baudą su įpareigojimu atlyginti nukentėjusiajam 140 Eur žalą (b. l. 10). Veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 115 str. 1 d.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

ANK 115 straipsnis dalių neturi, jame numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė).

Nagrinėjamu atveju, šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl subjekto, t. y. asmens, padariusio nusižengimą. R. P. kaltė šioje byloje grindžiama iš E. K. sodyboje esančios kameros pateikta vaizdo medžiaga (pareigūnai S. B. ir A. J. atpažino R. P. įvertinę 2019 m. spalio 22 d. vaizdo medžiagą (pagal eiseną, kūno sudėjimą, plaukų kirpimą, veido bruožus), taip pat aplinkybe apie 2019 m. spalio 22 d. netinkamą R. P. elgesį su pareigūnais (2019 m. spalio 22 d. gavus pranešimą apie tai, kad E. K. užfiksavo per vaizdo kameras, kad neva R. P. perlipo per tvorą ir vaikšto po sodybos teritoriją, nuvykus pas R. P., jis buvo neblaivus, išvadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais, mėgino užpjūdyti šunimi) bei konfliktą su kaimynu. R. P. teismo posėdyje nepripažino padaręs teisės pažeidimo ir tvirtino, kad skundžiamame nutarime nurodytų veiksmų neatliko ir žalos nukentėjusiajam nepadarė.

Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Įvertinęs visą bylos medžiagą, byloje dalyvavusių asmenų pasisakymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad aptariamą nusižengimą padarė būtent R. P.. Pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad nurodytu laiku, 2019 m. spalio 24 d. 19.26 val., prie tvoros, kur pritvirtinta vaizdo kamera, prieina asmuo ir įrašas nutrūksta. Įraše matomas tik žmogaus siluetas, tačiau nesimato to žmogaus veido, jokių bruožų. Teismas kritiškai vertina pareigūnų poziciją, kad pažeidėjas buvo atpažintas pagal 2019 m. spalio 22 d. įvykių vaizdo įrašus, iš eisenos, kūno sudėjimo, plaukų kirpimo ar veido bruožų. Pateiktoje vaizdo medžiagoje matomas asmens siluetas niekaip neįrodo asmens tapatybės. To nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas E. K. nurodė, kad vaizdo įraše matė (duomenys neskelbtini) einantį žmogų, iš tos pusės, kur gyvena R. P., laikantį rankoje kažką panašų į akmenį, o po valandos nuvykus į sodybą rado kamerą sudaužytą. Liudytojai S. B. ir A. J. jokių konkrečių su aptariamu įvykiu susijusių aplinkybių nepaaiškino ir patvirtino, kad R. P. atpažino iš 2019 m. spalio 22 d. įrašų, pagal asmens eiseną, kūno sudėjimą ir pan. Taigi, liudytojai irgi nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie padėtų nustatyti žalą padariusį asmenį. Kitos byloje paminėtos aplinkybės, kaip 2019 m. spalio 22 d. netinkamas R. P. elgesys su pareigūnais bei konfliktiški santykiai su kaimynu dėl šuns vedžiojimo, kaip galimas tokio elgesio motyvas, ar nukentėjusiojo argumentas, kad niekas kitas negalėjo taip pasielgti, nes daugiau kaime su niekuo nekonfliktuoja, taip pat nelaikytinos objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais R. P. kaltę.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant byloje objektyvių įrodymų, negalima kategoriškai teigti, kad būtent R. P. padarė aptariamą nusižengimą, t. y. kad jo veiksmuose buvo ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Nenustačius aptariamo administracinio nusižengimo sudėties, teismas nevertina ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie netinkamai pritaikytą įstatymo nuostatą dėl asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, ir plačiau apie tai nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas – administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 115 straipnsnyje numatyto nusižengimo, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-ANR_N-1486-2019, ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin