Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dr Verslas“ skundą (patikslintą) atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl VDI Nutarimo dalies, kuria nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir už tai Bendrovei pritaikyta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

4.1. VDI, vadovaudamasi Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (toliau – ir Nuostatai), 8.3.5 papunkčiu, 2023 m. kovo 15 d. suteikė Bendrovei konsultaciją el. paštu, atsakydama į Bendrovės klausimą („Jeigu (duomenys neskelbtini) pilietis yra teisėtai Lietuvoje ir jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, ar galime mes tik žmogų priimti į darbą?“). VDI nurodė, kad užsienietis, nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2-5 dalyse teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti, jei jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytą išimtį.

4.2. Bendrovė ir D. K. 2023 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta darbo sutartimi šalys susitarė, jog Bendrovė įdarbina D. K. (duomenys neskelbtini).

4.3. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti D. K. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme nurodė, jog D. K. dirba Bendrovėje (duomenys neskelbtini), o darbo užmokestis – 1 160 Eur per mėnesį.

Bendrovė taip pat Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Tarpininkavimo rašte nurodyta, jog Bendrovė kviečia D. K. dirbti (duomenys neskelbtini).

4.4. Bendrovė ir D. K. 2023 m. lapkričio 28 d. nutraukė 2023 m. liepos 26 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

4.5. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė VDI pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (VDI reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešime Migracijos departamentas informavo, jog atlikdamas užsieniečių kontrolės funkcijas nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. liepos 27 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį D. K., gim. (duomenys neskelbtini), turintį nacionalinę vizą D dirbti kitoje įmonėje (duomenys neskelbtini).

4.6. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2023 m. gruodžio 1 d. Bendrovės vadovui D. K. surašė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė iki 2023 m. gruodžio 11 d. pateikti nurodyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

Bendrovės vadovas D. K. 2023 m. gruodžio 11 d. el. paštu VDI pateikė prašomus dokumentus pagal 2023 m. gruodžio 1 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.7. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2024 m. sausio 11 d. surašė Bendrovei nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu nurodymu, VDI nurodė Bendrovei 2024 m. sausio 19 d. 8 val. atvykti protokolo pagal nustatytiems Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 57 straipsnio 2 daliems pažeidimams surašymui.

4.8. VDI 2024 m. sausio 12 d. parengė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas).

Akte, be kita ko, konstatuota, jog Bendrovė, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus D. K., pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), 2023 m. liepos 27 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) pilietį D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant kitai įmonei (duomenys neskelbtini). Taip Bendrovė, įdarbinusi trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą. Akte taip pat konstatuota, kad Bendrovė pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, o būtent: pažeidžiant imperatyvius Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies ir Aprašo 4.1 ir 7 punktų reikalavimus, numatančius, kad ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo, pateikti per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai privalomus pranešimus (LDU forma). Akte nustatyta, jog Bendrovė, įdarbinant užsieniečius: (duomenys neskelbtini) pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus.

4.9. VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. sausio 19 d. surašė Bendrovei Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas).

Protokole nurodyta, jog Bendrovė, pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), 2023 m. liepos 27 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pareigose (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant kitai įmonei (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog Bendrovė pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, o būtent: pažeidžiant imperatyvius, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies ir Aprašo 4.1 ir 7 punktų reikalavimus, numatančius, kad ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo, pateikti per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai privalomus pranešimus (LDU forma).

5. VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, 2024 m. vasario 6 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto (pirmą kartą) dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą, ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies (pirmą kartą) dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarytą, Bendrovei skirti 400 Eur baudą.

Nutarime, be kita ko, nurodyta, jog Bendrovė, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus D. K., pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), 2023 m. liepos 27 d. (dirbo iki duomenys neskelbtini) įdarbino (duomenys neskelbtini) pareigose (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant kitai įmonei (duomenys neskelbtini). Nutarime padaryta išvada, jog Bendrovė, įdarbinusi trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, padarė pažeidimą, už kurio padarymą atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Taip pat Nutarime nurodyta, kad Bendrovė, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus D. K., pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, o būtent: pažeidžiant imperatyvius, Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, vyriausiojo VDI inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.1 ir 7 punktų reikalavimus, t. y. Bendrovė, ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo, nepateikė per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai privalomų pranešimų (LDU forma). Atsižvelgiant į tai, VDI padarė išvadą, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Bendrovė, nesutikdama su VDI Nutarimo dalimi dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, kreipėsi į teismą, prašydama minėto Nutarimo dalį panaikinti.

7. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. <...>.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

8. Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, sutinka su VDI pozicija, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Kitu atveju jis tą gali daryti tik gavęs atitinkamą Migracijos departamento sprendimą.

9. Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtina, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. buvo išduotas leidimas dirbti Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal teismo įpareigojimą, Migracijos departamentas pateikė paaiškinimą, kad prašymą išduoti minėtą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje pateikė įmonė (duomenys neskelbtini). Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. K. išduota nacionalinė D tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo (duomenys neskelbtini), leidimo dirbti pagrindu. Bendrovė ir D. K. 2023 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, jog D. K. Bendrovėje dirbs (duomenys neskelbtini). Taigi, Bendrovė įdarbino (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį D. K., kuriam nacionalinė D viza išduota tarpininkaujant kitai įmonei - (duomenys neskelbtini). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių. Tad akivaizdu, kad užsieniečio įdarbinimas pas pareiškėją neatitiko įstatymo reikalavimų (Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų).

11. Bendrovė nurodo, kad VDI netinkamai taikė Užimtumo įstatymo nuostatas, nes jos atliktų veiksmų aplinkybės nepatenka į Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo sritį, nes D. K. išduota viza galiojo jo įdarbinimo Bendrovėje metu bei buvo pateiktas prašymas Migracijos departamentui, jai tarpininkaujant, dėl D. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Teismas tokius Bendrovės argumentus vertina kritiškai. Dar kartą pažymėtina, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Tai aiškiai yra įtvirtinta įstatyme. Teismas pabrėžia, kad tai yra imperatyvi teisės norma, kuri privaloma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (nutartis Nr. eA-307-662/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. nacionalinė D tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), išduota kartu su leidimu dirbti Nr. (duomenys neskelbtini), o leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje išduotas (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti D. K. leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini), bei tarpininkavimo raštą. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. Bendrovė įdarbino D. K.. Tad, kaip matyti, Bendrovė, jau būdama darbdaviu, tarpininkavo ne dėl leidimo pakeisti darbdavį, o dėl leidimo D. K. laikinai gyventi išdavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog užsienietis pradėjo dirbti Bendrovėje, dar neturėdamas leidimo dirbti Bendrovėje, t. y. neteisėtai.

Teismas dar atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, koks priimtas Migracijos departamento sprendimas bei nėra duomenų, jog būtų priimtas sprendimas leidžiantis D. K. pakeisti darbdavį. Tad, teismo vertinimu, Bendrovė negalėjo įdarbinti D. K., nes jam nacionalinė viza išduota su leidimu dirbti kitoje įmonėje.

12. Atsakant į Bendrovės teiginius dėl vizos galiojimo pažymėtina, kad aplinkybė, jog D. K. įdarbinimo Bendrovėje metu galiojo D tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės. Kadangi, kaip jau minėta, svarbi aplinkybė, kad užsienietį įdarbinti buvo įsipareigojusi ne Bendrovė, bet kita įmonė - (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

13. Pabrėžtina ir tai, kad užsieniečiai, kuriems išduotos nacionalinės vizos, negali keisti, tokie užsieniečiai turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju (jeigu būtų išduotas leidimas laikinai gyventi) D. K. būtų galėjęs įsidarbinti pas pareiškėją. Taigi, užsienietis norėję dirbti pas pareiškėją, turėjo pirma kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, gavęs tokį leidimą – kreiptis dėl darbdavio pakeitimo (Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis). Tačiau, šiuo atveju, D. K. įsidarbino Bendrovėje, o tik tada kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą leisti D. K. dirbti Bendrovėje.

14. Taigi, teismas sprendžia, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

15. Bendrovė dar nurodo, jog ji vadovavosi VDI 2023 m. kovo 15 d. el. paštu suteikta konsultacija, tad, Bendrovės įsitikinimu, ji įdarbino užsienietį pagal visus reikalavimus.

Teismas, vėlgi, negali pritarti Bendrovės dėstomai pozicijai. Bylos medžiaga patvirtina, kad VDI 2023 m. kovo 15 d. suteikė Bendrovei konsultaciją el. paštu. Atsakydama į Bendrovės klausimą („Jeigu (duomenys neskelbtini) pilietis yra teisėtai Lietuvoje ir jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, ar galime mes tik žmogų priimti į darbą?“), VDI nurodė, kad užsienietis, nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti, jei jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte numatytą išimtį. Tačiau, teismo vertinimu, VDI pateiktos konsultacijos negalima pritaikyti šiam nagrinėjamam atvejui. Kaip matyti, VDI specialistai Bendrovei suteikė konsultaciją susijusią tik su darbo teisės normų reguliavimu bei pasiūlė kreiptis į Migracijos departamentą. Taip pat teismas pastebi, kad VDI atsakė tik į pareiškėjos pateiktą klausimą, kuris neatitinka šios nagrinėjamos situacijos. Bendrovė aiškiai ir konkrečiai nenurodė VDI visų aplinkybių, jog užsienietis jau turi leidimą dirbti kitoje įmonėje, Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo leisti pakeisti darbdavio ir pan. Tad, teismo vertinimu, Bendrovei išsamiai ir aiškiai VDI nenurodžius visų išskirtinių ir individualių aplinkybių, ji negali remtis VDI pateikta konsultacija, ypač, kai ji neatitinka aktualios situacijos.

16. Apibendrinant konstatuotina, kad Bendrovės atlikti neteisėti veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį ir Užimtumo įstatymo (įstatymo redakcija, galiosi pažeidimo padarymo metu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

17. Bendrovė dar nesutinka su jai paskirta bauda. Teigia, jog bauda yra neproporcinga, nes Bendrovė sumokėjo visus mokesčius bei nenukentėjo žmonės.

18. Užimtumo įstatymo (Užimtumo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) 57 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad VDI, nustačiusi, kad darbdavys <...> padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui <...> baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. <...>.

19. Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai paskirta 400 Eur bauda, tačiau ji paskirta už Bendrovės padarytus du pažeidimus. Iš Nutarimo galima suprasti, kad Bendrovei už kiekvieną pažeidimą buvo skiriama po 200 Eur bauda, t. y. ir už Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą (kurį Bendrovė ir ginčija) Bendrovei skirta 200 Eur bauda. Kitaip sakant, Bendrovei paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda už vieną pažeidimą.

Pabrėžtina, kad Bendrovei parenkant baudos dydį (finansinę sankciją), be kita ko, buvo įvertintos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (Bendrovės atstovas su padarytais pažeidimais sutiko, apgailestavo ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių).

Be to, pagal LVAT praktiką, Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą), ar ne (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024).

Tad, teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pabrėžia, kad VDI tinkamai individualizavo Bendrovės atsakomybę už padarytą pažeidimą, o pritaikyta ekonominė sankcija už skundžiamą vieną pažeidimą – 200 Eur bauda, t. y. minimali sankcijoje numatyta bauda, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, atitinka įstatymo reikalavimus.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą VDI Nutarimo dalį dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, nes ji yra teisėta ir pagrįsta, o Nutarimo dalimi paskirta finansinė sankciją (bauda) yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui; tad Bendrovės skundas (patikslintas) atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi Bendrovės skundas (patikslintas) atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne Bendrovės naudai, tad Bendrovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dr Verslas“ skundą (patikslintą) dėl nutarimo dalies panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.