- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1515-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- D. U., T. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2032-097/2008 pagal pareiškėjų D. U. ir T. U. pareiškimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b.l.3-5), priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1888-408/2007, nutraukė ieškovės D. U. ir atsakovo T. U. santuoką, sudarytą 1996-07-13, įregistruotą Kauno m . CMB (duomenys neskelbtini) bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių susitarimu visų trijų nepilnamečių vaikų- sūnų L. U. a.k(duomenys neskelbtini) T. U. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukters A. P. U. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų mama D. U. . Nutraukdamas santuoką atsakovas gera valia sutiko, kad sūnūs ir duktė gyventų su mama, šalys santuokos nutraukimo metu virš metų gyveno atskirai. Sprendimas įsiteisėjęs.
Kadangi ieškovė įsipareigojo netrukdyti buvusiam sutuoktiniui bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant, todėl teismo sprendimu jokia bendravimo tvarka su vaikais nebuvo nustatyta. Iškilus konfliktui tarp buvusių sutuoktinių dėl vaikų bendravimo su tėvu, sūnaus L. apsigyvenimo pas tėvą nuo 2008 m. liepos mėnesio, D. U. ir T. U. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2007 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje NR2-1888-408/2007 patvirtintą sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių , t.y. ieškovė D. U. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo dalyje (b.l. 1,2) o T. U. dėl sūnaus L. U. gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir išlaikymo priteisimo iš D. U. sūnui L. po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus L. U. pilnametystės , pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti T. U. . T. U. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamieji vietą su juo (b.l. 6-9).
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. U. atskiruoju skundu, reg. Nr. G-6840, prašė panaikinti 2008-09-30 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2032-097/2008, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti L. U. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu T. U. iki teismo sprendimo priėmimo. Skunde nurodė, jog sūnus nuo 2008 m. liepos mėnesio gyvena su juo, kadangi yra išreiškęs valią gyventi su tėvu, taip pat galioja susitarimas su (duomenys neskelbtini) pagrindine mokykla, jog L. U. lankys jų mokyklą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgė į vaiko norą. Teismas nurodė, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.), kas reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų apklausos protokolų teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas L. U. yra išreiškęs norą gyventi su tėvu T. U. , su motina santykiai įtempti. Pareiškėjui prašant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, teismui nebuvo žinoma nepilnamečio vaiko nuomonė, nes nebuvo gauti dokumentai iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo T. U. prašymą atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 144 str. nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo šiuos motyvus:
1) Teismas visiškai neįsigilino bei nevertino individualių vaiko interesų, pareiškėjo prašymą tenkino vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais protokolais, kuriuose vaikas L. U. yra išreiškęs norą gyventi su tėvu T. U. . Pareiškėjos manymu toks argumentas yra aiškiai nepakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimui turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą pažymėta, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt. yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras (LAT 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1136/2003).
2) Teismas priimdamas ginčo nutartį nevertino aplinkybių, kad nuo pat gimimo sūnus L., sūnus T. bei dukra A. P. gyvena su ja, socialinė aplinka namuose, adresu (duomenys neskelbtini), L. yra palankesnė, kadangi ten gyvena jo draugai, giminės, yra mokykla, taip pat geresnės saviraiškos galimybės ir kt. Su tėvu sūnus L. gyvena tik nuo liepos mėnesio, tačiau per tą laiką jis labai pasikeitė, tapo nervingas, turintis aiškių psichologinių problemų, įvairių, nepagrįstų baimių. Todėl apeliantė mano, kad sūnaus L. gyvenimas kartu su tėvu daro jam tiesioginę žalą.
3) Vaiko gyvenamoji vieta yra ginčo objektas tarp šalių, todėl nustatymas vaiko gyvenamosios vietos kaip laikinos ieškinio apsaugos priemonės pažeidžia LR CPK 144 str. ir 145 str. reikalavimus. Šis klausimas gali būti išspręstas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, išsprendus ginčą iš esmės.
4) Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kadangi vieno iš vaikų, t. y. L. atskyrimas nuo brolio bei sesers, apeliantės nuomone, kenkia tiek L., tiek ir kitų vaikų psichologiniam vystymuisi.
Atsiliepimas
Pareiškėjas T. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, 2008 m. spalio 15 d. teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo:
1) Dėl CPK 144 str. nuostatų: įstatymas numato ir kitus pagrindus, kada yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tarp šių laikinųjų apsaugos priemonių yra ir nustatymas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.
2) Dėl teismo vadovavimosi tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais protokolais, kuriuose sūnus L. U. yra išreiškęs norą gyventi su tėvu T. U. : vaiko išreikšta pozicija gyventi su tėvu buvo tik vienas iš nurodytų argumentų, be jo svarbios ir aplinkybės, kad nuo 2008 metų liepos mėnesio vidurio sūnui L. apsigyvenus su pareiškėju T. U. , atsirado didelių nepatogumų dėl kelionės į mokyklą, todėl buvo surasta sūnui kita mokymosi vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, kuri yra netoli pareiškėjo ir jo sūnaus dabartinės gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini).
3) Dėl L. atskyrimo nuo brolio bei sesers: teismas yra klaidinamas, kad socialinė aplinka namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) yra sūnui L. palankesnė, nes ten yra mokykla, kadangi skundo padavimo dieną sunūs L. jau mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, ir atsakovei ši aplinkybė buvo žinoma. Pareiškėjas pažymi, kad naujoje mokykloje sūnus pradėjo geriau mokytis, lyginant su praėjusiais mokslo metais, jis susirado draugų tiek mokymosi, tiek naujoje gyvenamoje vietoje. Be to svarbi aplinkybė, kad atsakove savo gyvenamąjį būstą pardavinėja, ką įrodo išrašai iš nekilnojamojo turto internetinių svetainių. Dėl vaikų atskyrimo: vaikai vienas nuo kito yra nutolę ir tai įvyko dar sūnui L. gyvenant su atsakove. Dėl atsakovės patogumo vidurinysis sūnus Tadas nuolat, maždaug 4 dienas per savaitę, gyvendavo pas jos motiną Kaune, o duktė A. P. iki pradėjo lankyti darželį, nuolat būdavo pas auklę, todėl iš esmės vaikai nedažnai buvo kartu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje- teismo sprendimo realų įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė (pavojus uždelsime), kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, laikinoji apsaugos priemonė, kaip būsimo sprendimo įvykdymo garantas, turi atitikti ieškovo ar atsakovo pareikšto reikalavimo esmei ir turi būti susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu, siekti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių- ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra (CPK 145 str. 2 d.).
CK 3.65 str. 2d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas- būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.. CK 3.65 str. 2d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas-pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių sūnus L. U. , gimęs 1997-02-02, nuo 2008 m. liepos mėnesio gyvena pas tėvą T. U. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), o 2008 m. rugsėjo mėnesį iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą (b.l. 22). Kadangi (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla yra netoli dabartinės L. U. gyvenamosios vietos ir maždaug yra už 20 km. nuo buvusios jo mokyklos, gyvenimo sąlygos pas tėvą yra normalios, nepaneigus T. U. argumento, kad jų sūnus L. adaptavosi naujojoje mokykloje, teisėjų kolegija, sprendžia, kad iki mokslo metų pabaigos keisti L. gyvenamąją vietą būtų neprotinga, netikslinga ir pakenktų vaiko interesams, nes mokyklos pakeitimas sukeltų šalių sūnui daug nepatogumų ( CK 3.65 str.).
Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – L. U. gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu iki bus priimtas teismo sprendimas, bylos iš esmės nenagrinėja. Nustatant nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas turės vertinti byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, brolio, sesers, jų bendravimo galimybes, L. brandumą išreiškiant nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, jo psichologinę būseną, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą. Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas. Teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15. d. nutartį palikti nepakeistą.