Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-11-06 iki 2021-02-11. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021-02-11.

Nuosprendyje nurodyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti valstybei iš kaltinamojo A. A. 180,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Daktiloskopinę plokštelę, saugomą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal 2020-11-05 kvitą B Nr.066703, – sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. nuteistas už tai, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra 2017-03-22, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Čekijos Respublikoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. A. iš nenustatyto asmens perėmė ir taip įgijo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 300 000 Čekijos kronų (122 127, 00 Eur), žinodamas, kad šis automobilis yra pavogtas Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, Viernheimo mieste, ir minėtu automobiliu atvažiavo į Čekijos Respublikos Nove Mesto pod Smrkem miestą, kur užkluptas policijos pareigūnų šį automobilį paliko miško kelyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl A. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. A. bausmę, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį. Teismas konstatavo, kad A. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tą aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino. Taip pat teismas nustatė vieną sunkinančią aplinkybę – kad nusikaltimą A. A. padarė būdamas recidyvistas. Taip pat teismas konstatavo, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netrukus po nuosprendžio priėmimo už svetimo turto vagystę, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tai rodo, jog kaltinamasis nesiekia keisti savo gyvenimo būdo. Įvertinęs visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės nuteistajam nebuvo efektyvios. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam A. A. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog teismo už nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė yra per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Įstatymas numato, kad tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. A. A. šiuo metu yra teistas vienuolika kartų, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimą A. A. padarė būdamas recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką, nustatytą šiuo nuosprendžiu, jis padarė 2017-03-22, turėdamas neišnykusius septynis teistumus, tuoj po 2017-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, ir kaltinamajam paskyrė laisvės atėmimo, o ne kitos rūšies bausmę.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas ne kartą buvo parodęs A. A. pasitikėjimą ir suteikęs progą įrodyti, jog jis gali gyventi laikydamasis įstatymų, gerbdamas visuomenės nuostatas, tačiau nuteistasis jo nepateisino ir prasikalto. Be to, pažymėtina ir tai, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. A. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam A. A. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.