- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- A18.-1766-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01432-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 508 straipsnį, 494 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V. 2021 m. gegužės 9 d., 10.10 val., viešojoje vietoje, Vilniuje, K. K. g. 11, prie pagrindinio įėjimo į Antakalnio kapines, girdint pašaliniams asmenims žodžiu (pasakydamas frazę „ačiū mūsų fašistuojančiai policijai“) įžeidė policijos pareigūnus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
K. V. 2021 m. gegužės 18 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis, 2021 m. gegužės 9 d., 10.10 val., Vilniuje, K. K. g. 11, prie pagrindinio įėjimo į Antakalnio kapines, pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokie K. V. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. V. parodė, kad gegužės 9 d. tradiciškai jis ateina su plakatu prie Antakalnio kapinių. Ant plakato yra užrašas „Tegyvuoja pergalė už fašizmą“, kadangi vienam fiziškai neįmanoma nulaikyti plakato, tai jam padaryti padeda draugas, tąkart padėjo K. Nuo 2006 m. ateina paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją ir dėl tokių veiksmų niekada jokių problemų nekilo. Jis nėra organizatorius, kiekvienais metais žmonės susirenka spontaniškai. Jokio mitingo, piketo ar protesto toje vietoje jis neorganizuoja, tiesiog su plakatu stovi prie įėjimo į kapines, nueina prie amžinos ugnies, padeda gėlių, atiduoda pagarbą. Eidamas į kapines matė vaikščiojančius pareigūnus, kurie ieškojo priekabių prie besirenkančių asmenų. Pavyzdžiui, vienas asmuo klausėsi dainos „Den pobedy“ ir pareigūnas išreiškė pastabą, kad čia kapinės ir turi būti tyla. Vėliau stovėdami pamatė link jų ateinantį pareigūną M., suprato, kad jis prie kažko kabinsis. Pareigūnas pareikalavo pateikti asmens dokumentą, kadangi jis [K. V.] pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo nuostatas. Jam žinoma, kad pareigūnas gali reikalauti pateikti asmens dokumentus, kai asmuo pažeidžia įstatymus, bet šioje situacijoje toks reikalavimas buvo nepagrįstas. Atsakydamas į teismo klausimus, K. V. parodė, kad anksčiau policija taip pat patruliuodavo. Nebūdavo jokios apibrėžtos grupės, nieko jis nekvietė, žmonės ateina patys. Kiek pamena, jie stovėjo dviese, dar toliau buvo keli žmonės. Būriuotis pradėjo tada, kai policija ėmė kabinėtis ir provokuoti. Ateidavo žmonės, paprašydavo nusifotografuoti prie plakato, padėkodavo ir nueidavo. Jam nepatinka, kai pareigūnai kažko primygtinai reikalauja, jam nepatinka žmonių iššaukiantis elgesys. Jeigu pareigūnai elgiasi pagarbiai, tai jis jų reikalavimus ir vykdo, o šiuo atveju to nebuvo. Kadangi buvo reikalaujama primygtinai, tai pasakė, jog paskambins teisininkui, paklaus jo nuomonės ir tik tada pateiks asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Paskambino teisininkui, pajungė garsiakalbį, kad būtų galima pasikalbėti su pareigūnais. Teisininkas pasakė, kad nėra jokio pagrindo reikalauti dokumento, kadangi jokio pažeidimo nėra, joks susirinkimas organizuotas nebuvo, tiesiog stovi žmogus ir laiko transparantą. Tada jis sulaukė ultimatumo: arba duoda asmens dokumentą, arba tapatybės nustatymui bus pristatytas į komisariatą. Supratęs, kad nieko nepakeis, kad tapatybė bus vis tiek nustatyta, davė asmens tapatybės kortelę. Pareigūnui labai nepatiko, kad žmonės būriuojasi. Demonstruodamas tariamą galią varinėjo žmones, o žmonės rinkosi, kadangi piktinosi, kai prie jų kabinėjosi. Jis neigiamai vertina elgesį, kuris gąsdina žmones, jeigu nebūtų policijos, žmonės nebūtų kabinėjęsi. Jis „traukdamas per dantį“ pasakė „Ačiū mūsų fašistuojančiai policijai“. Jam žinoma, kad tai traktuojamas kaip įžeidimas, bet jis pats to nelaiko įžeidimu, tai - kritika. O Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia kritikuoti valstybės įstaigas, tame tarpe ir policiją. Įžeidimas yra keiksmažodžiai. Fašizmas yra politinė ideologija, sistema ir policijos elgesys tai priminė, jie kabinėjosi prie žmonių, kurie atėjo išreikšti pagarbą. Nei prieš vieną pareigūną nieko asmeniškai neturėjo. Posėdyje išklausius liudytojo A. P. parodymų, K. V. papildomai teigė, kad plakatas padarytas nemokamai, prieš 5 metus. Jokio tikslo įžeisti pareigūno ir žmogaus tikrai neturėjo.
Teismo posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 4 būrio vadas B. J. parodė, kad šio įvykio nelabai prisimena, pagarsinus 2021 m. gegužės 9 d. tarnybinį pranešimą, liudytojas parodė, kad Antakalnio karių kapinėse kaip ir kasmet buvo renginys/ minėjimas. Kiekvienam renginiui sudaromas planas, išduodamas leidimas. Jie dirba pagal planą, kurį sudaro Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybos organizavimo skyrius. Pareigūnai yra suskirstyti pagal pajėgas, kas ką darys, kokią funkciją atliks - kas eismą tikrins, kas viešąją tvarką prižiūrės. Jis yra 4 būrio vadas, A. P. – 3 būrio vadas. Kasmetiniams renginiams leidimai nėra išduodami, yra žinoma, kad vyks toks renginys ir tiesiog sudaromi planai. Yra pastovūs renginiai, tokie kaip Sausio 13-osios minėjimai, dėl to yra iš anksto parengiamas planas. Leidimai išduodami tokiems renginiams, kur organizatoriai kreipiasi į savivaldybę. Ten yra nurodytos sąlygos, kiek žmonių dalyvaus, kokia vieta ir pan. Jie visada turi informaciją apie gautą leidimą, šiuo konkrečiu atveju nežinojo, ar buvo išduotas leidimas. Tą dieną dirbo nuo ryto, kapinėse buvo daug žmonių. Vyko žmonių judėjimas - vieni ateidavo, padėdavo gėles, kiti išeidavo. Kiek pamena, A. P. pastebėjo, kad prie įėjimo yra žmonių grupė (10 - 15 asmenų) su plakatu. Kaip atrodė plakatas, nepamena. Jie nuėjo prie tų žmonių, paklausė, ar yra pranešta savivaldybei, kiek jam žinoma, nors leidimo šiuo atveju ir nereikėjo, bet apie bet kokį piketą turi būti pranešta savivaldybei. Apie kasmetinius renginius žmonės taip pat praneša savivaldybei, pateikia kontaktinę informaciją apie organizatorius, kad kilus problemoms būtų galima su jais susisiekti. Šiuo atveju nebuvo gauta informacija, kad šiame renginyje dar kažkas vyks. Dėl to, kad asmenys buvo kartu, bendravo, buvo padaryta išvada dėl organizuotumo. Su asmenimis bendravo ir dialogą vedė A. P.. Kiek pamena, K. V. atsisakė prisistatyti. Bendravimas ir iš kitų asmenų buvo nemandagus. K. V. paklausė, kodėl jis turi prisistatyti, buvo paaiškinta, kad asmenį tai įpareigoja padaryti Lietuvos Respublikos policijos įstatymas. Pagal nustatytą tvarką, jei vienas pareigūnas pradeda bendrauti, tai jis ir tęsia bendravimą, kad nebūtų chaoso. A. P. priėmė sprendimą sulaikyti K. V.. Jam ir A. P. vedant K. V. prie tarnybinio automobilio, jis elgėsi ramiai, sulaikymo metu nesipriešino. Kiti asmenys tuo metu pradėjo viską filmuoti, jų atžvilgiu pradėjo rėkti, klausti, kokią teisę turi taip elgtis ir sulaikyti asmenį. Jeigu asmuo nesipriešina, antrankiai nėra dedami. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad neprisimena, kuriuo metu buvo priimtas sprendimas sulaikyti K. V.. Iki sprendimo priėmimo dėl sulaikymo su asmeniu buvo bendrauta apie 10 min. ir tai yra pakankamas laiko tarpas gauti reikiamą informaciją. Pokalbio metu buvo prašyta prisistatyti, klausiama apie leidimo gavimą, vyko diskusija. Diskusija užtruko, kadangi iš šalies priėjo žmonės, kurie reiškė priekaištus. Tuo metu jie turėjo Body Cam, kuri buvo įjungta.
Teismo posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad gegužės 9 d. buvo prie Antakalnio karių kapinių, atiduoti pagarbą žmonėms, kurie negailėdami gyvybių dalyvavo kare prieš fašistinę Vokietiją. Toje vietoje matė K. V. ir dar porą jaunuolių. Kas nori, tas ateina ir atiduoda pagarbą vyrams, kurie išgelbėjo pasaulį. Gegužės 9 d. yra istorinis įvykis, visuomet toks bus. Vieni gerbia fašistus, kiti gerbia tuos, kas prieš juos kariavo. Viskas vyko ne taip, kaip visada įprastai, kadangi buvo mažiau žmonių. Buvo sunku atvažiuoti, daug policijos. Matė, kaip prie K. V. priėję pareigūnai prašė jo parodyti asmens dokumentus. Pareigūnas grasino, kad jeigu dokumento neparodys, bus areštuotas ar sulaikytas. Sprendimas sulaikyti K. V. buvo priimtas tada, kai jis [K. V.] kalbėjo apie fašistus. K. V. išsakė nuomonę, kad fašistai yra blogis. Visi susirinkusieji buvo neigiamai nusiteikę prieš fašistus. Žmonės ironiškai dėkojo pareigūnams už rūpestį. Piktinosi, kad pareigūnai priekabiauja prie taikių žmonių, kurie tik išsakė savo nuomonę. Policijos veiksmus jis suprato kaip nepasitenkinimą, kaip nepagarbą žmonėms, kurie negailėjo savo gyvybių priešinantis fašistinei Vokietijai.
Teismo posėdyje liudytojas K. I. parodė, kad šiais metais, gegužės 9 d., buvo prie Antakalnio kapinių, kur atėjo su draugu K. V. paminėti pergalės prieš III reichą ir jo sąjungininkus Europoje. Vyko minėjimas. Prieš įeidami į kapines jie telefone klausėsi muzikos, skambėjo daina „Den pobedy”, klausėsi taip, kad netrukdytų kitiems. Prie jų priėjo policininkas ir pasakė, kad čia kapinės, kad reikia laikytis rimties, nors eidamas per kapines matė moterį su gitara. Iš pareigūno pusės pajuto priešiškumą. Nuėję prie įėjimo, susitiko su pažįstamais, draugas K. V. išskleidė plakatą. Nepamena, ar kartu su K. V. skleidė plakatą, tačiau tikrai buvo paėmęs tą plakatą palaikyti. Prisiekia, kad jokio susibūrimo jie neplanavo, joks susibūrimas organizuotas nebuvo. Tiesiog susirinko žmonės, jis [K. I.] sutiko palaikyti plakatą ir tiek. Iškėlus plakatą aplinkui buvo daugiau žmonių, kurie taip pat laikė plakatą. Šalia stovėję žmonės darė vaizdo įrašus. Prie jų priėjo tie patys pareigūnai, kurie prašė išjungti muziką. Matėsi agresyvi jų laikysena. Priėjęs pareigūnas jo ir K. V. prašė asmens dokumentų, aiškino, kad čia susibūrimas. K. V. nežinojo, kad reikia iš karto vykdyti pareigūno reikalavimą, todėl dokumento iš karto nedavė, paskambino draugui teisininkui, paklausti, kaip reikia šioje situacijoje elgtis. Teisininkas pasakė, kad geriau duoti dokumentą pareigūnui. K. V. padavė dokumentą. Pareigūnas nusirašė duomenis. Tada K. V. pasakė „ačiū fašistuojančiai policijai“ ir buvo sulaikytas. Jis K. V. pasakytą frazę suprato kaip kritiką, kad pareigūnai palaiko ne kovotojus su fašizmu, bet palaiko tų pačių fašistų pusę. K. V. pažįsta kaip labai korektišką, apmąstantį savo veiksmus.
Teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad šių metų gegužės 9 d. buvo Antakalnio kapinėse. Kiekvienais metais jis stengiasi dalyvauti šiame minėjime. Apie 11 val. pamatė du vyrukus, kurie prie įėjimo į kapines vartų iškleidė plakatą – transparantą, kad Gegužės 9 d. yra pergalė prieš fašizmą. Vyrukų anksčiau nepažinojo. Nuėjo šį plakatą nufotografuoti. Prie plakato buvo daug žmonių, dar buvo asmuo su akordeonu ir dainavo. Žmonės būreliais ėjo į kapines, jokio organizuotumo nebuvo. Maždaug už 20 m stovėjo pareigūnai. Pareigūnai priėjo prie K. V. ir paprašė asmens dokumento. K. V. paklausus, kokiu pagrindu, pareigūnai paaiškino, kad susirinkus daugiau nei 15 žmonių yra vertinama kaip akcija arba piketas, dėl to reikia leidimo iš savivaldybės. Jokio piketo, jokio susirinkimo ten nebuvo, žmonės atėjo prie kareivių, žuvusių II pasaulinio karo metu, kapų. K. V. paskambino teisininkui. Pareigūnui toliau reikalaujant dokumento, K. V. jį parodė. Pareigūnas su sarkazmu visiems padėkojo ir pradėjo eiti link mašinos. K. V. tuo metu pasakė „ačiū fašistuojančiai policijai“ ir policijos pareigūnų buvo sulaikytas. Jis [J. G.] visa tai filmavo, pradėjo filmuoti nuo momento, kai pareigūnai priėjo prie K. V.. Mano, kad fašizmas nėra keiksmažodis, tai – ideologija ir tai nėra pareigūno įžeidimas, nebuvo pasakyta pareigūnui „tu - fašistas“.
Teismo posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad apie 30 metų dirba policijoje. Su K. V. jam teko bendrauti gegužės 9 d., prie karių kapinių. Iš netoli dirbusių pareigūnų sužinojo, kad susirinko žmonių grupė su plakatais. Kadangi su komanda buvo atsakingas už renginius, atvyko į tą vietą. Jeigu yra organizuojama grupė žmonių, aiškinasi asmenų duomenis. Prašė K. V. dokumento, reikėjo ilgai aiškintis, telefonu bendrauti teko ir su jo teisininkais. Aiškino, kad policija turi teisę nustatyti asmens tapatybę, jeigu yra eisena. Jų tikslas buvo išsiaiškinti organizatorius, drausti ir drausminti nebuvo ką. Apie 20 - 30 žmonių reiškė nepasitenkinimą, kad jiems trukdoma, teigė, kad jie tai daro kiekvienais metais. Plakatas buvo priekyje, iš galo buvo apie 30 žmonių. Įprastinė praktika yra išsiaiškinti tokio sambūrio tikslą ir ketinimus. Buvo padaryta išvada, kad formuojasi eisena, kuriai reikia leidimo ir turi būti pranešta savivaldybei, kad ji informuotų policiją. Pagrindinis bendravimas vyko su K. V., suprato, kad K. V. yra vienas iš lyderių, organizatorių, kadangi aplink jį būriavosi daugiausiai žmonių, jis atsinešė didelį, maždaug 5 metrų ilgio plakatą. Sunku pasakyti, kas pritraukė žmones – plakatas, pats asmuo ar eisena. Nebuvo gauta informacijos, kad ten turėtų kažkas eiti. Išsiaiškinus, parodžius dokumentus, juos [policijos pareigūnus] K. V. pavadino „fašistuojančia mūsų policija“. Tai buvo jų, kaip policijos pareigūnų įžeidimas, liudytojas nemano, kad policijos darbą galima lyginti su fašistais ir jų organizacija. Kadangi buvo daug žmonių, buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį, pristatyti į policijos komisariatą ir ten surašyti protokolą. Tai nebuvo emocinė reakcija. Sulaikant K. V. žmonės buvo nusiteikę priešiškai. Ką darė policijos pareigūnai, viskas buvo vertinama neigiamai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad Viešosios tvarkos valdyba skiria planus tam tikrai rizikai, jeigu renginių metu yra padidėjusi rizika, pareigūnų būna daugiau. Pasitaiko provokacijų iš vienos ir kitos pusės, policija stengiasi, kad tam tikri žmonės nesusirinktų į renginį. Nacionalistai, politiniai klausimai visada yra didelė rizika. Ambasadoriai, vengdami konfliktų, atvažiuoja labai anksti, aplanko kapus ir išvažiuoja. Sutinka, kad K. V. jo atsiprašė.
Teismo posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad tą dieną buvo daug žmonių, ji laukė pažįstamos, nešėsi gėlių, buvo vaikinų, kurie tarnavo Afganistane, bet jie neturėjo jokios sąsajos su plakatu, ten nebuvo jokio mitingo, jokios akcijos. Jai tai didelė šventė, kadangi jos močiutė kariavo. K. V. plakatas niekada netrukdė, jos nuomone, policijai buvo duotas įsakymas sukelti konfliktą. Skirtingose kompanijose iš viso buvo apie 50 žmonių. Pareigūnas priėjo prie vaikinų, kurie dviese laikė plakatą, ir pradėjo kabinėtis. Policijos pareigūnai klausė, kodėl jie organizuoja akciją. Prasidėjo pykčiai dėl reikalavimo pateikti dokumentus, dėl akcijos organizavimo. Pats plakatas nekėlė jokių emocijų, jis yra kiekvienais metais. Praėjusiais metais ji nusifotografavo kartu su dukra prie šio plakato. Sulaikius K. V. plakatą perėmė kiti žmonės ir jį nešė. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad kiekvienais metais ateina tie patys asmenys, iš matymo vieni kitus pažįsta. Iki įvykio į K. V. ji nekreipė dėmesio, nes jis niekuo nesiskyrė nuo minios, nebuvo vedlys. Girdėjo K. V. pokalbį su policija, K. V. kalbėjo mandagiai, o pareigūno tonas buvo reikalaujantis, išdidus. Pareigūnas aiškino, kad K. V. suorganizavo akciją. K. V. buvo ištemptas iš minios. Ji girdėjo išsakytą frazę „fašistuojanti policija”. Frazė buvo pasakyta iš emocijos, tai nebuvo kritika. Tokie žodžiai nėra įžeidžiantys. Žiniasklaidoje buvo rašoma, kad susirinko girti žmonės, bet visokių žmonių ateina, ateina su šeimomis, neša gėles. Jos močiutei tai labai svarbi šventė, todėl ir ji ją švenčia.
Administracinio nusižengimo byloje surinkti ir teismui pateikti tokie duomenys:
Žemesnės instancijos teismas
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad viešosios policijos/patrulinės tarnybos pareigūnas 2021 m. gegužės 9 d., 10.57 val., pranešė, jog du asmenys prie kapinių laiko plakatą su užrašu „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą”, įtariami Susirinkimų įstatymo pažeidimu ir policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimu (3 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdymo mobiliosios kuopos 4 būrio vado B. J. 2021 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų gegužės 9 d., dirbant kartu su Mobilios kuopos 3 būrio vadu A. P. ir vyriausiuoju patruliu A. J., Gegužės 9- osios minėjimo renginyje, apie 10.10 val., prie pagrindinio įėjimo į Antakalnio kapines, adresu K. K. g. 11, buvo pastebėti du piliečiai, kurie rankose laikė plakatą su užrašu „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą“. Jų paklausė, kokia susirinkimo priežastis, kokia vyksta akcija, ar ateidami su plakatu išreikšti savo nuomonę, jie pranešė savivaldybei, į jų klausimus vienas asmuo atsakė, kad leidimo jiems nereikia, jie tai daro ne pirmus metus ir viskas vyksta spontaniškai. Buvo paaiškina, kad apie tai jie turėjo informuoti Vilniaus miesto savivaldybę. Buvo pasiūlyta suvynioti plakatą ir eiti lankyti kapines, tačiau vienas iš asmenų pasakė, kad jis nieko nepažeidžia ir niekur neis. Paprašius pateikti asmens dokumentus, K. I. geranoriškai juos pateikė. Kitas kartu su juo buvęs ir plakatą laikęs asmuo prisistatyti griežtai atsisakė. Kelis kartus jo paprašė tai padaryti ir vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, asmuo prisistatyti vis vien atsisakė. Asmuo skambino telefonu ir konsultavosi, kaip jam elgtis šioje situacijoje. Po skambučio sutiko pateikti asmens dokumentą, nustatyta, kad tai - K. V., gimęs 1993 m. vasario 27 d. Užfiksavus asmens duomenis nuspręsta eiti link tarnybinio transporto, paėjus kelis metrus K. V. viešoje vietoje, girdint kitiems šalia susirinkusiems asmenims, garsiai pasakė „fašistuojanti policija“. K. V. buvo pasakyta, kad jis sulaikomas. Vedant link tarnybinio automobilio jis ne kartą (mažiausiai 2 ar 3 kartus) viešoje vietoje, garsiai, girdint pašaliniams asmenims, šaukė „fašistai“, reikšdamas pretenzijas liepė jį paleisti. Prieš sodinant asmenį į tarnybinį automobilį paviršutinės asmens apžiūros metu pas sulaikytąjį ant diržo dėkle buvo rastas peilis ruda rankena (4 b. l.).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdymo mobiliosios kuopos 3 būrio vado A. P. 2021 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime (5 b. l.).
2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokoluose pateikta vaizdo įrašų iš pareigūnų uniformų kamerų (Body Cam) apžiūra.
- Įraše Nr. 2021_0509_101232_013 (įrašo aprašymas 2/3) užfiksuotas pareigūno ir asmens, prisistačiusio K. V., bendravimas. K. V. pareigūnui sako, kad kiekvienais metais jie stovi su šiuo plakatu ir niekada nebuvo problemų, niekas nesikabinėdavo. Pareigūnas reikalauja asmens dokumentų, jeigu šis nori toliau tęsti akciją. K. V. aiškina, kad nėra jokios organizuotos grupės, kad viska įvyko spontaniškai. Pareigūnas teigia, kad reikia pranešti savivaldybei „kad planuojame laikyti plakatą, gali prisijungti tam tikri žmonės“. K. V. atsako, kad, kiek jam žinoma, 11 val. čia turi vykti oficialus renginys, pareigūnas atsako, kad oficialaus renginio nebus, ambasadoriai jau apsilankė, todėl siūlo lankyti kapines. K. V. atsako, kad jie planavo su šituo (parodo ranka į plakatą) pastovėti, susirinks žmonės, tada eis procesiją, nueis ir pastovės, atiduos pagarbą ir visi išsiskirstys. Kiekvienais metais tai daro. Pareigūnas dar kartą pareikalauja asmens dokumento;
- Įraše 2021_0509_101232_013 (įrašo aprašymas 3/3) užfiksuota, kaip pareigūnas reikalauja K. V. pateikti asmens dokumentus. Asmuo nurodo: vardas/pavardė, K. V.. Pareigūnas prašo pateikti asmens dokumentą. K. V. klausia, kodėl jis tai turi daryti. Pareigūnas paaiškina, kad tai jis turi padaryti vadovaujantis įstatymu. K. V. reikalauja nurodyti įstatymą. Pareigūnas nurodo Lietuvos Respublikos policijos įstatymą. K. V. reikalauja pacituoti įstatymą. Pareigūnas paaiškina, kad čia nėra įstatymų citavimas ir mokymas, o jis [K. V.] kaip pilietis privalo pareigūnui pareikalavus pateikti asmens dokumentą. K. V. nurodo, kad paskambins teisininkui ir pateiks dokumentus, jeigu teisininkas pasakys, kad yra toks įstatymas;
Žemesnės instancijos teismas
- Įraše 2021_0509_10:12:04 001, kuris dubliuojasi su įrašu 2021_0509_101232_013, užfiksuotas pareigūno ir K. V. pokalbis. Pareigūnas paaiškina, kad apie akciją nebuvo pranešta savivaldybei, todėl akcija yra neteisėta, todėl už tai gali būti taikyta atsakomybė. Pareigūnas klausia, kas yra organizatorius. Asmuo, prisistatęs K. V., pasako, kad organizatoriaus nėra, nėra jokios akcijos, čia tiesiog ateina į kapines pagarbos atiduoti. Pareigūnas nurodo eiti į kapines ir atiduoti pagarbą, klausia, kodėl stovima su plakatu?
- Įraše 2021_0509_101731_014 (įrašo aprašymas 1/2) užfiksuotas dviejų pareigūnų ir K. V. pokalbis. Užfiksuota, kaip K. V. kalba telefonu, įjungia telefono garsiakalbį. Pokalbis aiškiais negirdimas. Pareigūnai asmeniui, su kuriuo K. V. kalba telefonu, nurodo, jog vyksta akcija be suderinimo su savivaldybe ir jie nori nustatyti asmens duomenis;
- Įraše 2021_0509_101731_014 (įrašo aprašymas 2/2) užfiksuotas pareigūno ir K. V. pokalbis. Pareigūnas nurodo asmeniui, su kuriuo K. V. kalba telefonu, perduoti K. V., kad K. V. pasakytų savo asmens duomenis. Pareigūnas pasako, kad K. V. yra įspėtas ir jeigu jis nepateiks dokumento, bus sulaikomas už nevykdymą reikalavimų. Iš telefono sklinda garsas „pateikit dokumentą“. K. V. pateikia dokumentą;
- Įraše 021_0509_102230_015 (įrašo aprašymas 1/1) užfiksuota, kaip pareigūnas nurodo, jog pranešta savivaldybei, jis [K. V.] įspėtas, jie nesiruošia K. V. sulaikinėti, jeigu K. V. neteisus, jam gali grėsti administracinė atsakomybė. K. V. pasako „Fašistuojanti mūsų policija”. Pareigūnas pasako, kad K. V. yra sulaikomas už policijos pareigūno įžeidimą. Nurodo, kad policija nefašistuoja ir nieko nedaro, gina savo piliečius. Fone girdimas asmens šauksmas „fašistai, fašistai“ (14 – 25 b. l.).
Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas plakas su užrašu „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą” (26 – 27 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl veikų kvalifikavimo
Dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo (ANK 494 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
K. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 12-ANR_P-1433-2021 nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokie K. V. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 9 d. prie Antakalnio kapinių vyko taikus asmenų susirinkimas. Nustatyta, kad K. V. su savo draugu K. I. prie įėjimo į Antakalnio kapines laikė plakatą su užrašu „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą”, dėl to pareigūnai jo veiksmus vertino kaip susirinkimo organizatoriaus, kuris apie organizuojamą susirinkimą turėjo pranešti savivaldybės administracijai.
Analizuojant K. V. veiksmus ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo aspektu, pažymėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, todėl inkriminuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą būtina įvardyti Susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
P. S. 1 straipsnį, šis įstatymas nustato Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą. Šio įstatymo sąvokos išaiškintos 2 straipsnyje: susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti; susirinkimo dalyvis – asmuo, be ginklo dalyvaujantis susirinkime, kuriame įgyvendina teisę viešai laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę; susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai (Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
Susirinkimų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta pranešimų apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarka ir terminai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių.
K. V. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jokio susirinkimo/ akcijos neorganizavo, tiesiog su draugu K. susitarė, kad šis padės jam palaikyti plakatą. Nuo 2006 m. kasmet ateina paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją ir kiekvienais metais spontaniškai susirenka žmonės, tada jie eina prie amžinos ugnies, padeda gėlių, atiduoda pagarbą ir išsiskirsto. Aplinkybę, kad Antakalnio kapinėse kiekvienais metais vyksta gegužės 9 d. renginys / minėjimas, teisme patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai B. J. bei A. P., kurie teigė, kad šiais metais tą dieną kapinėse buvo daug žmonių, vieni ateidavo, kiti išeidavo, bet iš esmės renginys nebuvo išskirtinis. Liudytojai K. B., J. G. ir M. K. taip pat parodė, kad kiekvienais metais gegužės 9 d. ateina į Antakalnio kapines paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad būtent K. V. kvietė rinktis žmones prie Antakalnio kapinių gegužės 9 d. minėjimui. Iš liudytojų parodymų seka, kad šios dienos minėjimai vyksta kiekvienais metais, į juos renkasi Antrojo pasaulinio karo pabaigą švenčiantys asmenys, o K. V. nebuvo tas asmuo, be kurio iniciatyvos gegužės 9 d. minėjimas prie Antakalnio kapinių neįvyktų.
Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prie įėjimo į kapines, prie tvoros, stovi K. V. su K. I., jie laiko didelį plakatą su užrašu „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą”. Šalia K. V. stovi dar keli asmenys. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vienoje vietoje kiek labiau susitelkusi žmonių grupelė nėra didelė, iki 10 žmonių. Kaip teisme teigė liudytojas K. I., jis su K. V. atėjo į Antakalnio kapines paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, ten susitiko kelis draugus. K. I. teigimu, jis padėjo palaikyti K. V. plakatą, tačiau daugiau jokių aktyvių veiksmų nei iš jo, nei iš K. V. nebuvo. Įraše matomi įeinantys / išeinantys iš kapinių žmonės, atkreiptinas dėmesys, kad didelio susidomėjimo plakatu nėra, jokie manifestai, šūkiai neskamba, besirikiuojančių žmonių nematyti.
Lingvistiškai sąvokos organizatorius reikšmė Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra apibrėžiama kaip tas, kas organizuoja, steigia, rengia ką nors arba vadovauja kam nors, o žodis organizuoti reiškia kurti, steigti, rengti, telkti, jungti ką kokiam nors tikslui [žr. prieigą internete http://www.lkz.lt/]. Susirinkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba jų įgalioti asmenys. To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos susirinkimo organizatorių ir dalyvių teisės ir pareigos, susirinkimo organizatoriai ar jų įgalioti asmenys turi teisę: 1) sudrausminti susirinkimo dalyvį, pažeidžiantį viešąją tvarką ar nesilaikantį šio įstatymo reikalavimų; 2) reikalauti, kad iš susirinkimo pasišalintų asmenys, pažeidžiantys viešąją tvarką, nesilaikantys įstatymų reikalavimų, arba prašyti policijos pareigūnų pašalinti tokius asmenis; 3) nutraukti susirinkimą, pareikalauti, kad dalyviai išsiskirstytų.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad K. V. viešai ragino ar savo veiksmais skatino rinktis žmones, nenustatyta ir tai, kad K. V. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų organizuodamas šį susirinkimą, pavyzdžiui, surašė viešai matomą skelbimą, išsiuntinėjo pranešimus apie rengiamą susirinkimą, kvietė piliečius ateiti prie Antakalnio kapinių, koordinavo asmenų veiksmus, savo veiksmais ragino ir skatino susirinkusių žmonių elgesį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant pripažinti asmenį susirinkimų organizatoriumi būtina nustatyti jo veiksmus inicijuojant tokį susirinkimą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. ATP-1420-487/2012; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje AN2-715-593/2017). Spręstina, kad tai, jog K. V. laikė plakatą su užrašu, aktualiu tos dienos minėjimui, savo turiniu išreiškiančiu K. V. poziciją dėl Antrojo pasaulinio karo baigties, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai negali būti pripažinti kaip susirinkimo organizavimas ir nepatvirtina aplinkybės, kad būtent K. V. šiuo konkrečiu atveju turėjo Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie susirinkimo organizavimą.
Pastebėtina, kad K. V. plakatą laikė kartu su K. I., kurio asmenybė buvo nustatyta policijos pareigūnų, tačiau šio asmens veiksmai teisine prasme vertinti nebuvo.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių K. V. veiksmuose neabejotinus ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalyje jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
Dėl statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo (ANK 508 straipsnis).
Atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
K. V. neneigė pavadinęs pareigūnus „fašistuojančia policija“, tačiau teigė tokiu būdu išreiškęs kritiką ir įžeisti nei policijos kaip institucijos, nei konkretaus pareigūno nenorėjo. Byloje apklausti liudytojai K. B., K. I., M. K., J. G. patvirtino tiesiogiai girdėję, kaip K. V. policijos pareigūnams padėkojo pavadindamas juos „fašistuojančia policija“. Byloje pateiktame vaizdo įraše, kur užfiksuotas K. V. ir pareigūnų pokalbis, girdima, kaip policijos pareigūnas ramiai, nekeldamas tono prašo K. V. prisistatyti. Šiam tą daryti atsisakius, pareigūnas aiškina, kad asmuo turi ir kodėl turi paklusti jo reikalavimui bei pristatyti. Vėliau įvyksta K. V. pokalbis telefonu su nenustatytu asmeniu, po to K. V. prisistato, parodo savo asmens dokumentą. Policijos pareigūnas dar kartą paaiškina akcijų rengimo tvarką, o tada nueinantiems policijos pareigūnams K. V. pasako „Ačiū fašistuojančiai policijai“.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtina kiekvieno asmens teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje, kuri kaip numatanti asmens laisvės nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją garantiją yra neatskiriama nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios saviraiškos laisvę ir jos apribojimus, savo turiniu iš esmės atitinkančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nurodyta, kad saviraiškos laisvė gali būti ribojama kitų teisinių gėrių, taip pat ir asmens garbės bei orumo, gynimo tikslu.
Teismu vertinimu, nagrinėjamu atveju, siekiant atriboti kritiką nuo įžeidimo, svarbu situaciją ir K. V. policijos atžvilgiu pasakytos frazės turinį bei pasakymo aplinkybes vertinti kompleksiškai. Šioje byloje nustatyta, kad tiek K. V., tiek liudytojai K. B., K. I., J. G., M. K. A. pasaulinio karo baigtį sieja su pergale prieš nacistinę Vokietiją ir gegužės 9 d. švenčia, mini bei pagerbia žuvusius karius. Paminėtų liudytojų parodymų, konkrečiai, jų teiginių, kad Lietuvos Respublikos institucijos nepakankamai skiria dėmesio Antrojo pasaulinio karo laimėtojų minėjimui, specialiai inicijuoja švenčiančių asmenų persekiojimą, nagrinėjamu atveju pareigūnai buvo gavę pavedimą „iš aukščiau“ sukelti konfliktą, analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad Antrojo pasaulinio karo baigtį šie asmenys vertina sentimentaliai, jautriai ir, manytina, pernelyg subjektyviai. Čia teismas pabrėžia, kad neutrali ar reiškiama kitaip, nei tą daro K. V. ir jo bendraminčiai, institucijų ir/ar asmenų pozicija Antrojo pasaulinio karo baigties atžvilgiu savaime nereiškia, jog tie subjektai palaiko fašižmo ideologiją ar juolab renkasi tokius elgesio variantus, kurie istoriškai yra žinomi kaip atitinkantys fašistinius veiksmus.
K. V. pareigūnams frazę „ačiū fašistuojančiai policijai“ pasakė po pakankamai ilgos diskusijos su pareigūnais dėl jų jam duoto reikalavimo prisistatyti ir pateikti asmens tapatybės dokumentą. Byloje esantys vaizdo įrašai rodo, kad K. V. su pareigūnais bendravo emocingai, daug gestikuliavo rankomis, jaudinosi, abejojo pareigūnų duotų pavedimų teisėtumu, reikalavo paaiškinti, kodėl jie prašo jo prisistatyti, diskutavo, kaip buvo ankstesniais metais ir pan. Pareigūnai su K. V. bendravo priešingai – pagarbiai, ramiu tonu, kantriai aiškindami savo reikalavimų pagrindą, nesiveldami į diskusijas, keliamas susirinkusių kitų asmenų, savo kūno kalba ar pasakymų turiniu nedemonstruodami jokio savęs kaip valstybės jėgos struktūros atstovų priešpastatymo nei prieš K. V., nei prieš kitus susirinkusiuosius. Teismas atkreipia K. V. dėmesį, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Toks reikalavimas įstatyme yra reglamentuotas tam, kad policijos darbas vyktų kuo operatyviau, kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis būtų sureaguojama į galimai padarytus nusižengimus, kad kuo greičiau visiems besikreipiantiems į policiją būtų suteikta pagalba, kuo skubiau užkardytos teisei priešingos veikos. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad pareigūnai visiškai pagrįstai ir teisėtai K. V. prašė prisistatyti, pateikti asmens dokumentą, o K. V. elgesys, kai jis kurį laiką ginčijosi su pareigūnais, kvestionavo jų pavedimų teisėtumą, skambino teisininkui konsultuotis, peržengė pavyzdingos ir adekvačios reakcijos, sukeltos jo paties pernelyg sentimentalaus ir subjektyvaus situacijos vertinimo, į policijos reikalavimą ribas. K. V. primintina, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teigtina, jog K. V. sąmoningai, aiškiai suvokiant frazės turinį ir jos kontekstą, tiesiogiai ką tik su juo bendravusiems pareigūnams pasakyta frazė „ačiū fašistuojančiai policijai“ peržengė kritikos ribas, atitiko policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeidimo bei įžeidimo turinį, todėl K. V. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį.
Dėl nuobaudos skyrimo
K. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, vadovaudamasis ANK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, aplinkybę, kad K. V. teismo posėdžio metu atsiprašė pareigūnų B. J. ir A. P., pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę – K. V. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad K. V. per pastaruosius ketverius metus būtų teistas ar baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. V. skiriant administracinę nuobaudą - baudą, lygią minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 9 d. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad K. V. buvo sulaikytas 2021 m. gegužės 9 d., 11.05 val., ir 2021 m. gegužės 9 d., 13.05 val., paleistas. Protokole nurodytas jo sulaikymo pagrindas ir motyvai, numatyti ANK 597 straipsnyje (sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti jam 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.
Nutraukti K. V. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį.
K. V. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.