- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- I-751-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03224-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 200 Eur neturtinės žalos (b. l. 1–7).
1.1. Nurodo, kad nuo 2017 m. jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Paaiškino, kad Vilniau PN pradėjo dirbti nuo 2017-06-16, jis dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 18 val., o pasivaikščioti vedama porinėmis mėnesio dienomis nuo 14 val. iki 18 val., neporinėmis – nuo 9.30 val. iki 12.30 val., taigi, darbo dienomis jam nėra sąlygų pasinaudoti galimybe pasivaikščioti gryname ore. Dienos metu pareiškėjas negali išeiti pasivaikščioti iš darbo vietos, nes už pasišalinimą iš darbo vietos yra baudžiama. Savaitgaliais pasivaikščiojimo metu jam neužtenka laisvo ploto, kadangi pasivaikščioti išvedamas didelis kiekis asmenų. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3, 8 ir 14 straipsniais, Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, nurodo, kad dėl Vilniaus PN pažeidimų jis patyrė itin neigiamus emocinius išgyvenimus, nuo 2017 m. liepos mėn. yra pažeidžiamos jo teisės.
Atsiliepimas
2. Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–20).
2.1. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (toliau – ir VĮ „Mūsų amatai“) darbininko vienetininko pareigose. Pareiškėjo darbo vieta yra Vilniaus PN teritorijoje, gamybos zonoje. VĮ „Mūsų amatai“ dirbantiems nuteistiesiems jų darbo laiko grafikus nustato VĮ „Mūsų amatų“ administracija. 2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) X skyriaus antrame skirsnyje nustatytos laisvės atėmimo bausmių vykdymo pataisos namuose tvarka ir sąlygos. Šiame BVK skirsnyje reglamentuotos nuteistųjų grupės pataisos namuose ir atskirų nuteistųjų grupių laikymo sąlygos, taip pat reglamentuota nuteistųjų pasivaikščiojimų teisė nuteistųjų grupėms. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 23 d. BVK pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 pakeitė BVK X skyriaus antrame skirsnyje nustatytas laisvės atėmimo bausmių vykdymo pataisos namuose tvarką ir sąlygas, taip pat nustatė konkretų pasivaikščiojimams skirtą laiką kiekvienai nuteistųjų grupei.
2.2. Teismui pateikiamose Vilniaus PN nuotraukose matyti Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų kiemas, taip pat Vilniaus PN gamybinės zonos teritorija (taip pat erdvus kiemas). Teismui pateikiamas Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas, pagal kurį paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. net daugiau negu nustatyta BVK.
2.3. VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji pagal darbo paskyras praleisti pro kontrolės ir praleidimo punktą į gamybinę zoną, turi galimybę būti gryname ore erdviame gamybinės zonos kieme. Nuteistiesiems, dirbantiems VĮ „Mūsų amatai“, darbo metu suteikiamos darbo pertraukos, kurias nuteistieji turi galimybę praleisti gryname ore, taip pat kasdien suteikiama pietų pertrauka, kurios metu dirbantys nuteistieji grįžta į gyvenamąją zoną, kurioje įrengta valgykla nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbančių nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo darbo krūvis nėra labai didelis, konstatuotina, kad pareiškėjas turi galimybę gryname ore lauke praleisti pakankamai laiko.
2.4. Nuteistųjų laisvės atėmimu darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Nuteistųjų darbo pataisos įstaigose pagrindinis tikslas – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat tobulinti nuteistųjų sugebėjimus užsidirbti gyvenimui, išėjus į laisvę. Toks darbo organizavimo pataisos įstaigose principas reiškia, kad darbo vietos laisvės atėmimo vietose kuriamos ne tam, kad būtų gaunama pelno, o tam, kad nuteistieji galėtų dirbti, išmoktų amato ir įgytų profesiją.
2.5. Skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl galimai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų nesikreipė. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka.
2.6. Pareiškėjas nepagrindžia, kaip apskaičiavo neturtinę žalą, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktorius 2015 m. birželio 16 d. įsakyme Nr. 7/05-94 „Dėl nuteistojo priėmimo į darbą“ paskyrė pareiškėją Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų cecho darbininku vienetininku, mokant už pagamintos produkcijos kiekį nuo 2017 m. birželio 19 d. (b. l. 22).
4. VĮ „Mūsų amatai“ patvirtintas darbo grafikas, pagal kurį VĮ „Mūsų amatai“ Baldų gamybos ir paslaugų cecho nuteistieji išvedimi į darbą – 8.15 val.–8.30 val., darbas – 8.30 val.–10.00 val., pertraukėlė – 10.00 val.–10.15 val., darbas – 10.15 val.–12.45 val., pietų pertrauka – 12,45 val.–13.25 val., darbas – 13.25 val.–16.25 val., pertraukėlė – 16.25 val.–17.00 val. (b. l. 24).
5. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. patvirtintą Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką pareiškėjas turi teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14 val. iki 18 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8 val. iki 12 val. (b. l. 26).
6. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.
6.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
7. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore dėl jo atliekamo darbo. Byloje pateikti duomenys, kad Vilniaus PN nuo 2018 m. liepos 25 d. patvirtintas nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas Nr. 14-1714, pagal kurio nuostatas dirbantiems asmenims suteikiamas papildomas laikas pasivaikščiojimui gryname ore (b. l. 31). Teismas pažymi, kad pareiškėjas i daro VĮ „Mūsų amatai“ buvo atleistas 2018 m. gegužės 9 d. (b. l. 23). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovės argumentai dėl patvirtino naujo nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko, pagal kurio nuostatas dirbantiems asmenims suteikiamas papildomas laikas pasivaikščiojimui gryname ore, nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Teismas pabrėžia, kad pagal nustatytus duomenis Vilniaus PN administracija nesudarė pareiškėjui galimybių kasdien pasivaikščioti gryname ore, nors tokia pareiškėjo teisė numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (jo 73 straipsnio 5 punkte, 74 straipsnio 5 punkte, 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė, neužtikrindama pareiškėjo teisės į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas.
7.1. Teismas vertina, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Iš pareiškėjo teiktų paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas darbo dienomis neturėjo galimybės pasivaikščioti, tai truko nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2018 m. kovo mėn. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog po pareiškėjo darbo atsakovė pakeitė pasivaikščiojimų tvarką.
8. Teismas vertina, kad nesuteikimas pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo pažeidimo metu Vilniaus PN egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.