Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-588/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1-76-588/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39996-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-76-588/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39996-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.2.14.1.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Ingridai Šakickienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas devynis kartus, paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, bausmę atliko 2019 m. lapkričio 7 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. G. kaltinamasis tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 01.45 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Palangoje, prie kavinės (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra mesdamas bokalą išdaužė kavinės (duomenys neskelbtini) lango stiklą, taip padarydamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 190 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 01.55 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia pastumiant jį bandančius sulaikyti policijos pareigūnus ir jiems atsitrenkiant į policijos tarnybinį automobilį, nulaužė policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlį. Iš karto po to, patalpintas į policijos tarnybiniame automobilyje esančią sulaikytų asmenų laikino sulaikymo patalpą, tyčia spardydamas sulaužė patalpos lubas. Šiais savo veiksmais M. G. sugadino svetimą, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą – veidrodėlį 221,40 eurų vertės ir sulaikytų asmenų laikino sulaikymo patalpos lubas 223 eurų vertės, taip padarydamas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 444,40 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019 m. spalio 31 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikytų asmenų laikino sulaikymo patalpoje, tyčia spardydamas sulaužė patalpos lubas - sugadino svetimą, nedidelės vertės turtą, padarydamas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 242 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. G. įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 21.00 val. susitiko su iš matymo pažįstamu draugu, su kuriuo išgėrė alaus, po to nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, išgėrė 2-3 bokalus alaus, jautėsi stipriai neblaivus, dėl išgerto alkoholio kiekio neatsimena įvykio aplinkybių. Neneigia, kad galėjo išdaužti kavinės stiklą, neneigia ir to, kad apgadinti policijos tarnybinį automobilį, konkrečiai, ką apgadino, neatsimena, nes buvo labai neblaivus. Dėl įvykio gailisi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad kartais vartoja narkotines medžiagas, alkoholį, jas vartoja dėl savo asmeninių problemų. Nurodė, kad byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta pilnai.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Kaltinamasis nurodė, kad dėl išgerto alkoholio kiekio, neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau neneigia savo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat jo kaltę pagrindžia liudytojų parodymai, kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba kavinėje (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 24 val., į kavinę atėjo du asmenys, matėsi, kad yra išgėrę. Abu nusipirko alaus ir nuėjo į trečią aukštą. Po kurio laiko vaikinas, kuris buvo su šviesiu džemperiu, nulipo į pirmą kavinės aukštą ir pradėjo konfliktuoti. Nusprendė į jį nereaguoti, prašė kartu atėjusio draugo, kad jį išsivestų. Kelis kartus draugas jam pasakė eiti iš kavinės, bet jis nereagavo. Reikalavo įpilti alaus, duoti butelį alkoholio. Pasakius, kad niekas nebepils ir alkoholio neduos, vaikinas pradėjo įžeidinėti, agresyviai elgtis, kišo rankas už baro. Tuo metu padavėja Erika kvietė policiją. Kol kvietė policiją, iš kavinės išeidinėjo minėti vaikinai. Tas, kuris elgėsi agresyviai bei įžeidinėjo, išeinant nuo lauko staliuko paėmė tuščią alaus bokalą ir metė į kavinės langą (I tomas, b. l. 82-83).

Liudytoja E. B. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir V. S. (I tomas, b. l. 88-89).

Įvykio vietos (duomenys neskelbtini) (kavinė (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokole užfiksuota, kad yra išdaužtas lango stiklas (I tomas, b. l. 31-35).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateiktas vaizdo įrašas iš kavinės (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 45).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad asmuo su gaubtuvu ant galvos paima nuo stalelio stiklinę ir meta į kavinės lango stiklą (I tomas, b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo M. G. prisipažinimu, jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų duotais parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 01.45 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie kavinės (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra mesdamas bokalą išdaužė kavinės „Resort Pub“ lango stiklą.

Dėl svetimo turto sugadinimo.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 1.47 val., kartu su tyrėja E. G. gavo pranešimą, kad kavinėje (duomenys neskelbtini) du vaikinai yra agresyvūs. Atvykus, darbuotoja paaiškino, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo ant galvos užsidėjęs megztinio gobtuvą (kapišoną), alaus bokalu išdaužė kavinės vitrininio lango stiklą Ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 2 pastebėjo einančius du vaikinus, iš kurių vienas atitiko nurodytus požymius, nes buvo su megztinio gobtuvu ant galvos. Priėjęs atpažino, kad tai M. G., jis į klausimus nereagavo, nuolat keikėsi, įžeidinėjo. M. G. akivaizdžiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo labai agresyvus, todėl nusprendė sulaikyti. M. G. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, stangino rankas, muistėsi, laikant bandė ištrūkti, visa jėga tampėsi į visas puses, todėl nuo tarnybinio automobilio galo visi perėjo link automobilio priekio dešinėje. M. G. bandant ištrūkti iš jo ir E. G. rankų, muistantis ir mėginant ištrūkti, visi kartu dėl M. G. bandymo ištrūkti, atsitrenkė kūnais į automobilio priekinį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, dėl ko buvo apgadintas veidrodėlio korpusas. M. G. buvo pargriautas ant grindinio ir sulaikytas, jam uždėti antrankiui ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Uždarius M. G., girdėjosi garsai, lyg būtų daužoma, trankoma automobilio viduje (I tomas, b. l. 94-96).

Liudytoja E. G. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir V. S. (I tomas, b. l. 101-103).

Įvykio vietos prie pastato (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad nulaužtas policijos tarnybinio automobilio VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, jis kabo laido. Apgadinta automobilio laikino sulaikymo patalpa - sulaužytos lubos ties vaizdo kamera (I tomas, b. l. 36-40).

Policijos automobilio vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad du asmenys laiko kitą asmenį ir nuo poveikio atsitrenkiama į automobilį bei nulaužiamas dešinės pusės šoninis galinio vaizdo veidrodėlis. M. G., patalpintas į automobilio sulaikymo kamerą, spardo lubas (I tomas, b. l. 42-43).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kita). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 01.55 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia pastumiant jį bandančius sulaikyti policijos pareigūnus ir jiems atsitrenkiant į policijos tarnybinį automobilį, nulaužė policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlį. Iš karto po to, patalpintas į policijos tarnybiniame automobilyje esančią sulaikytų asmenų laikino sulaikymo patalpą, tyčia spardydamas sulaužė patalpos lubas. Šiais savo veiksmais M. G. sugadino svetimą, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą – veidrodėlį 221,40 eurų vertės ir sulaikytų asmenų laikino sulaikymo patalpos lubas 223 eurų vertės, taip padarydamas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 444,40 eurų vertės turtinę žalą. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, padarytos žalos dydį byloje pagrindžia liudytojų V. S. ir E. G. parodymai (I tomas, b. l. 94-96; b. l. 101-103), foto nuotraukos (I tomas, b. l. 131-133), PVM sąskaitos faktūros (I tomas, b. l. 122; b. l. 136), Įvykio vietos prie pastato (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 36-40), policijos automobilio vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 42-43).

Dėl nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimo.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2019-10-31 automobiliu VW, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) konvojuojant sulaikytąjį M. G. pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo nutartį į Klaipėdos AVPK areštinę, jis elgėsi įžūliai. Atvykus į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir sustojus vidiniame kieme prie areštinės pakeliamų metalinių vartų, išgirdo stiprų smūgį automobilio viduje. Atidaręs galines duris pamatė, kad laikino sulaikymo patalpoje yra išmuštos lubos, ant laido kabėjo vaizdo stebėjimo kamera, o ant žemės mėtėsi kelios iš lubų iškritusios nuolaužos (I tomas, b. l. 145).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos tarnybinio automobilio VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta automobilio laikino sulaikymo patalpa - sulaužytos lubos ties vaizdo kamera, vaizdo kamera kabo ant laido (I tomas, b.l. 106-112).

Policijos automobilio vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, 2019-10-31 sulaikymo kameroje yra M. G., jam atsigulus, dingsta vaizdas, atsiradus vaizdui, ant grindų matomos lubų nuolaužos (I tomas, b. l. 116-118).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. G. pažeidė viešąją tvarką, padarydamas (duomenys neskelbtini) žalą, sugadino svetimą Klaipės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, sugadino nedidelės vertės Klaipės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė. Veika pasireiškia alternatyviai svetimo turto sunaikinimu arba jo sužalojimu. Tyčinio turto sunaikinimo sudėtis yra materialioji. Paminėtina tai, kad materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Kaltinamojo tyčia sugadinti svetimą turtą yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Baudžiamąjį nusižengimą, M. G. padarė tiesiogine tyčia, nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis suvokė ir turėjo suvokti, kad laužydamas policijos pareigūnų automobilio laikino sulaikymo patalpos lubas, jas sulaužys, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo. Ši nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota kaip nedidelės vertės turto sugadinimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis M. G. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas 9 kartus (II tomas, b. l. 6-21), paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio 5 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bausmę atliko 2019 m. lapkričio 7 d., jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka (II tomas, b. l. 22-27), nedirbantis, tačiau savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, nurodo, kad bando ieškotis darbo, pareikštus civilinius ieškinius pripažino.

Prokuroras kaltinamajam, už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, siūlė skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto bausmę, bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimą bei prašo pilnai tenkinti (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos AVPK pareikštus civilinius ieškinius.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių buvimą. Atsižvelgtina į tai, kad M. G. padarė dvi nusikalstamas veikas ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino padarytą žalą, sutiko ją atlyginti, ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, jam skirtina su ilgalaikiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tai yra už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirtina 50 parų arešto bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto C papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą galutinę 90 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina 60 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. 1.55 val. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. 14.16 val. (I tomas, b. l. 189-193).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

Byloje civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 420,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (I tomas, b. l .69), nurodydama, jog turtinę žalą sudaro kaltinamojo M. G. išdaužtas kavinės (duomenys neskelbtini) stiklas. Ieškinį patvirtina į bylą (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai rodymai (sąskaitos faktūros už stiklo paketą ir jo pakeitimo darbus). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš kaltinamojo priteisiant 420,00 Eur (duomenys neskelbtini) patirtos turtinės žalos.

Byloje taip pat pateiktas civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl 1 025,03 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. G.. Civilinis ieškovas nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą. Kurią pagrindžia prie civilinio ieškinio pateiktais rašytiniai įrodymais (sąskaitomis – faktūromis), tai yra patyrė žalą dėl šių sugadintų daiktų: veidrodėlio korpusas 141,30 Eur, veidrodėlis 80,10 Eur, stoginė 223,00 Eur, atliktų darbų (stogo apdailos nuėmimas (pastatymas), veidrodėlio keitimas) vertė – 182,54 Eur, sulaikytų asmenų patalpos stogas – 242,00 Eur, atliktų darbų vertė (stogo keitimas) 156,09 Eur. Išdėstytas aplinkybes patvirtino rašytiniai įrodymai, kuriuos ieškovas pateikė į bylą. Civilinis pilnai pagrįstas, todėl civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl 1 025,03 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo M. G..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio VW, valstybinis Nr. KUC 083 lubų nuolaužas, saugomas Klaipėdos AVPK (I tomas, b. l. 113-115), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašai iš kavinės (duomenys neskelbtini), su vaizdo įrašu iš tarnybinės transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su vaizdo įrašu iš automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie bylos II tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I tomas, b. l. 197-199) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 194-196), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 metų 2 mėnesių (vienerių metų ir dviejų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.

M. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1 metų (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. G. 420,00 (keturis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) naudai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. G. 1 025,03 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus ir 3 ct) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lubų nuolaužas, saugomas Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš kavinės (duomenys neskelbtini), iš tarnybinės transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie bylos II tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Diana Vercinskė