Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-1481-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
e2-1481-117/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Erstema“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-660-368/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Erstema“ dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo, bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Abastas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Erstema“ byloje pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Abastas“, prašydamas pripažinti UAB „Abastas“ ir UAB „Erstema“ 2014 metų spalio ir lapkričio mėnesių atliktų darbų aktus Nr. 4 ir Nr. 5 (už bendrą 84 686,99 Eur sumą) negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, priteisti UAB „Erstema“ naudai iš UAB „Abastas“ 53 595,34 Eur skolą, 8,14 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Abastas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 53 595,34 Eur, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas UAB „Abastas“ arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad priešieškinio suma akivaizdžiai laikytina didele. Ieškovas, nepagrįstai inicijuodamas civilinę bylą, tikėtina sąmoningai bando kuo ilgiau užtęsti piniginių lėšų sumokėjimą teisėtam kreditoriui UAB „Erstema“. UAB „Abastas“ laiku neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, periodiškai turi skolų VSDFV, o dirbančių asmenų skaičius nuolat mažėja.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į įmonės veiklos rodiklius, atsakovo pareikšto priešieškinio suma ieškovui negali būti laikoma didele. Ieškovas tinkamai ir laiku vykdo savo įsipareigojimus. Atsakovo reikalavimas net tikėtinai nėra pagrįstas, nes į atsakovo skaičiavimus nėra įtraukta ieškovo išrašytų sąskaitų už 89 565,77 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovo UAB „Erstema“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškovo UAB „Abastas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 53 595,34 Eur sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo ieškovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

Teismas, preliminariai įvertinęs atsakovo priešieškinį, konstatavo, kad yra tikimybė, kad jis gali būti tenkintinas. Šioje byloje ieškovui yra pareikštas turtinis reikalavimas 53 595,34 Eur sumai, kuri, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra didelė. Pasak teismo, vien dėl didelės priešieškinio reikalavimo sumos yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad yra poreikis taikyti priešieškinio užtikrinimo priemones. Teismas sprendė, jog netaikius šių priemonių, ieškovas gali savo vardu turimą turtą perleisti kitų asmenų nuosavybėn, kas labai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Abastas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Erstema“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Teismas neįvertino ieškovo atsiliepimu į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų argumentų ir įrodymų. Dėl to buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą ir tinkamą procesą, pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, taip pat pažeista teismo pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus.

2. Atsakovas net tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo. Atsakovas priešieškinyje nuslėpė informaciją apie jo darbuotojų pasirašytas ir tokiu būdu akceptuotas ieškovo išrašytas sąskaitas bendrai 89 565,77 Eur sumai. Visos sąskaitos pagrįstos atsakovo atstovų pasirašytais darbų aktais ar kitais sąskaitų išrašymo pagrindą pagrindžiančiais dokumentais. Neįtraukdamas šių sąskaitų į savo skaičiavimus, atsakovas sukuria ieškovo skolos fikciją. Ieškovo išrašytas sąskaitas Nr. B20035, B20043, B20046 atsakovo buhalterė įtraukė į ieškovui persiųstą 2014 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau jų nėra priešieškinio priede Nr. 2 buhalterinėje pažymoje, kuria savo priešieškinio reikalavimą grindžia atsakovas.

3. Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ne į bendrą šalies pragyvenimo mastą, o į konkretaus atsakovo (šiuo atveju ieškovo) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla ir kt. yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011; 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011). Skundžiamos nutarties motyvas apie bendrą šalies pragyvenimo lygį yra nepagrįstas, neteisingas ir grubiai prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai. Visiems asmenims vienodo rizikos dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus taikymas neatitinka ne tik CPK nuostatų, bet ir teismų praktikos, protingumo ir teisingumo kriterijų. Nesant jokių kitų motyvų ir argumentų dėl rizikos teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Priešieškinio suma ieškovui nėra didelė. Tai patvirtina kartu su atsiliepimu į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti įrodymai.

Atsakovas UAB „Erstema“ prašo UAB „Abastas“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie pateiktą atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tame tarpe ir vertinti ieškovo pateiktos pozicijos. Ieškovas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių įrodymų, kurie nebuvo teismui žinomi ir išnagrinėti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo.

3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu subjektas turi didelės vertės turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).

4. Egzistuoja reali grėsmė atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovo turimas ilgalaikis turtas pagal 2015 m. gegužės 31 d. duomenis tesudaro 6 984,00 Eur. Viešųjų registrų duomenimis ieškovas jam priklausančių transporto priemonių neturi, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl balanse ieškovo nurodytų duomenų apie turimą ilgalaikį turtą, t. y. transporto priemones, kurių vertė sudaro 4 552,00 Eur, atitikimo tikrovei; ieškovas neturi jokio nekilnojamo ar kito ilgalaikio materialaus ar nematerialaus turto. Ieškovo turimose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos sudaro tik 5 693,48 Eur sumą. Didžiąją dalį ieškovo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos – pirkėjų įsiskolinimai, kurie per 2015 m. pirmą pusmetį, lyginant su 2014 m., išaugo dvigubai, t. y. ieškovas faktiškai negavo piniginių lėšų iš per 2014 m. susidariusių pirkėjų skolinių įsipareigojimų. Ieškovo įstatinis kapitalas sudaro tik 2 896,00 Eur, o ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. gegužės 31 d. sudaro net 92 944,00 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė abi sąlygas, būtinas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantas įrodinėja, kad nei viena iš šių sąlygų neegzistuoja.

Apelianto teigimu, atsakovo priešieškinis nėra tikėtinai pagrįstas, nes atsakovas neatskleidė aplinkybių apie ieškovo išrašytas sąskaitas bendrai 89 565,77 Eur sumai, kurias atsakovo darbuotojai yra pasirašę. Minėta, kad atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais šalių pasirašytus 2014 metų spalio ir lapkričio mėnesių atliktų darbų aktus Nr. 4 ir Nr. 5 (už bendrą 84 686,99 Eur sumą). Dalis apelianto nurodytų sąskaitų, sudarančių didžiąją dalį bendros sumos, yra išrašytos pagal tuos pačius atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovas ginčija priešieškiniu. Ar atsakovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje bylos stadijoje preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teigti, kad atsakovo priešieškinis apskritai negalėtų būti tenkinamas, nėra jokio pagrindo.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad priešieškinio suma (53 595,34 Eur), vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra didelė ir vien dėl to kyla grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys nebeįmanoma įvykdyti atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1624/2010; ir kt.). Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, minėta prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (nagrinėjamu atveju ieškovas laikytinas atsakovu pagal priešieškinį) finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio (priešieškinio) suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė, ar ne. Šiuo atveju apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovo pareikštas turtinis reikalavimas jam nėra didelis, t. y. apeliantas turi paneigti didelės priešieškinio sumos prezumpciją (CPK 178 str.).

Apeliantas kartu su atsiliepimu į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje yra pateikęs bendrovės finansinius dokumentus. Iš pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Abastas“ balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 763 175 Lt (221 030,75 Eur). Pagal tarpinio 2015 m. gegužės 31 d. UAB ,,Abastas“ balanso duomenis, bendrovė turėjo turto už 349 546 Eur, iš kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas 342 562 Eur, o ilgalaikis turtas sudarė tik 6 984 Eur. Didžiają dalį materialiojo turto sudarė transporto priemonės (4 552 Eur), tačiau iš atsakovo pateiktų viešojo registro duomenų matyti, kad ieškovo vardu jokių transporto priemonių nėra įregistruota. Apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal 2015 m. gegužės 31 d. balanso duomenis sudarė 92 944 Eur. Iš byloje pateiktų 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gegužės 31 d. UAB ,,Abastas“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. apeliantas turėjo 528 602 Lt grynojo pelno, o per 2015 m. pirmus penkis mėnesius – 100 612 Eur grynojo pelno. Įvertinęs aptartus įmonės finansinius rodiklius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog apelianto nuosavybes teise valdomo turto struktūra, taip pat turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis patvirtina gerą įmonės finansinę padėtį bei aplinkybę, kad turimo turto pakaktų atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Juolab, kad pagal byloje esančius duomenis, apelianto turimose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos sudaro tik 5 693,48 Eur sumą. Byloje esanti 2015 m. birželio 5 d. UAB ,,Abastas“ buhalterinė pažyma, kurioje nurodyti palankūs įmonės likvidumo koeficientai, nelaikytina patikimu ir objektyviu įrodymu, atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma sudaryta paties apelianto (CPK 185 str.).

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog priešieškinio suma (53 595,34 Eur) jam nėra didelė (CPK 178 str., 185 str.). Todėl laikytina, kad apeliantas nepaneigė prezumpcijos, jog tokio dydžio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė ir neįvertino ieškovo atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas nepranešė ieškovui apie atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ir pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį to padaryti neprivalėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas su apelianto atskiruoju skundu nesutiko, nes priėmęs jį išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apelianto byloje pateikti įrodymai įvertinti apeliacinės instancijos teismo.

Teismų praktikoje įprasta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iš areštuojamų lėšų yra leidžiama atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais. Tokiu būdu užtikrinama šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šioje byloje 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą, pastarajam leido atsiskaityti su ieškovu, taip pat darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius. Tačiau ieškovo atžvilgiu taikydamas analogiškas priemones, skundžiamoje nutartyje leidimo vykdyti tokius atsiskaitymus nenurodė.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji iš esmės paliekama nepakeista, tačiau jos rezoliucinė dalis papildoma nuostata, kad ieškovui UAB „Abastas“ leidžiama iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu UAB „Erstema“, taip pat su savo darbuotojais bei valstybės, savivaldybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Nutarties rezoliucinę dalį papildyti, nustatant, kad ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ (į. k. 303163938) leidžiama iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu uždaraja akcine bendrove „Erstema“, taip pat su savo darbuotojais bei valstybės, savivaldybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais.

TeisėjaDanutė Milašienė