- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- TS-74-935/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Teikimas Nr. TS-74-935/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
2015 m. liepos 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-138 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu dešimčiai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia 2016 m. gegužės 3 d. Bausmės pabaiga 2016 m. gegužės 1 d. M. R. 1/2 bausmės dalį atliko – 2011 m. gegužės 1 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 59-138 nutarė netaikyti nuteistajam M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Skunde M. R. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 59-138 ir taikyti jam lygtinį paleidimą, taip pat pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.
Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos BVK 8, 9 straipsnių, 157 straipsnio 1 ir 2 dalių, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat skundžiamo nutarimo turinį. Nuteistasis mano, kad skundžiamame komisijos nutarime nurodytos aplinkybės nėra objektyvios ir išsamios. Vertinant lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, komisija labiau atsižvelgė į nuteistojo praeitį, tačiau nevertino jo ateities perspektyvų, prioritetą suteikė bausmės vykdymui, o ne pozityviems rezultatams, kurie atsirastų pritaikius lygtinį paleidimą.
M. R. nuomone, nutarime akcentuoti tik tie argumentai, kurie leidžia netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis tvirtina, kad šiuo metu aiškiai matosi teigiami jo elgesio ir mąstymo pasikeitimai, jis yra motyvuotas išlaikyti ir pagerinti savo elgesio modelį.
Skunde tvirtinama, kad komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų yra nepagristas teisiniais argumentais ir motyvais. Taip pat komisijos nutarime nėra rezoliucinės dalies, kurioje būtų nurodyti argumentai ir motyvai, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistajam nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad komisija atsižvelgė į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą ir Oasys metodikos pagalba nustatytus balus, tuo pačiu nurodoma, kad visos aplinkybės yra vertinamos pagal Oasys metodiką, t. y. komisija vertino tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos pagal Oasys metodiką. Toks dvigubas aplinkybių vertinimas nėra galimas.
Nuteistasis mano, kad svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, turėjo būti atsižvelgta į tai, jog jis yra motyvuotas būti paleistas į laisvę, atlygino dalį žalos, po paleidimo į laisvę jis gyvens (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog išleidus nuteistąjį pagerėja jo socialiniai ryšiai, lygtinis paleidimas skatina nuteistojo motyvaciją likti laisvėje, daugiau nenusikalsti.
Šalies argumentai
M. R. nurodo, jog bausmes atlikimo metu jis įvykdė numatytas socialines programas ir užsiėmimų ciklus, savo elgęsi kontroliuoja, supranta neigiamą kriminalinio gyvenimo praeitį, gailisi padaręs nusikaltimus, faktiškai atliko didžiąją dalį skirtos bausmės, socialiniai ryšiai yra išlikęs, turi gyvenamąją vietą, probacijos tarnyba padės lengviau integruotis į visuomenę, su minėtos tarnybos pagalba bus išspręsti klausimai susiję su jo gyvenimo būdu bei užimtumu.
Skunde nurodoma, kad visiškai nepagrįstas komisijos teiginys, jog M. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisijos nutarimas yra nepagrįstas jokiais teisės aktais, prieštarauja galiojančių teisės aktų reikalavimas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į jo nurodomų tarptautinių teisės aktų nuostatas, kurios leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras (toliau – ir prokuroras) atsiliepimu į nuteistojo M. R. skundą siūlo jį atmesti ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsiliepime nurodoma, kad M. R. apibūdinantys duomenys rodo, jog jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, savo elgesiu demonstruoja piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų, nuteistasis linkęs nusikalsti. Prokuroro nuomone, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog M. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti nuteistojo M. R. skundą, pateikė siūlymą nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:
neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016 m. gegužės 1 d.;dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-138 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas konstatuoja, jog M. R. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris nusikaltimus, iš kurių vienas (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), šis nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes, kurios paveikė ir nužudyto asmens nepilnamečius vaikus. Nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas anksčiau teistas. Visi trys nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję su smurtu prieš kitą asmenį naudojimu. Čia būtina pabrėžti, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nors M. R. ir neturi nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis kelis kartus yra naudojęs smurtą ar grasinęs smurtu. Šie faktai rodo, kad M. R. savo elgesiu gali kelti pakankamai didelį pavojų aplinkiniams.
M. R. anksčiau jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis vėl nusikalsdavo, o tai rodo, kad jis nėra linkęs daryti išvadų, taisytis, nevertina jam rodyto pasitikėjimo.
Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo režimo reikalavimus yra pažeidęs net 41 kartą, o drausmine tvarka baustas 36 kartus. Šiuo metu galioja visos nuobaudos. Šie faktai rodo, jog M. R. nesugeba laikytis nustatytų reikalavimų net ir prižiūrimas bei pakankamai griežtai kontroliuojamas.
Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis atpažįsta aplinkybes, kurios susijusios su jo nusikalstamumu, suvokia pasekmes, sugeba atpažinti įvykius ir negatyvias situacijas, stengiasi jų vengti. Jis taip pat supranta, kad ne visuomet pasirinkdavo tinkamas sprendimų strategijas ir klaidingai interpretuodavo iškylančias socialines situacijas. Vis tik, įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį, jo elgesį pataisos įstaigoje, teigtina, jog paminėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Akivaizdu, jog M. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, taip pat jo elgesys pataisos įstaigoje, leidžia daryti išvadą, jog aplinkybių, kurios susijusios su jo nusikalstamumu, atpažinimas, pasekmių suvokimas, sugebėjimas atpažinti įvykius ir negatyvias situacijas, stengimasis jų vengti, nėra faktoriai, kurie efektyviai veikia nuteistojo veiksmus, pasireiškiančius objektyvioje tikrovėje, jie neužtikrina tinkamo (visuomenei priimtino) nuteistojo elgesio, nors pats, nuteistasis ir supranta poreikį turėti ir laikytis bendrų (visų pripažįstamų) vertybių.
Pastebėtina ir tai, kad M. R. tik iš dalies vykdė komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 59-332 pateiktas rekomendacijos dėl elgesio rizikos mažinimo.
Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 46 balai – vidutinė.
M. R. yra vidurinio išsilavinimo, yra įgijęs staliaus, elektros variklių izoliuotojo specialybes. Be to, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje jis įgijo avalyninko, elektriko profesijas, mokosi suvirintojo specialybės. Nuteistasis yra motyvuotas dirbti laisvėje ir paleistas į laisvę būtų priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Jis turi susiformavęs ilgalaikius tikslus ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie jam gali padėti įgyvendinti ilgalaikius siekius. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistasis yra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. M. R. palaiko ryšius su žmona, su kuria ir gyventų išėjęs laisvę, tėvais, draugais, yra lankomas pasimatymų metu, pats artimiesiems rašo laiškus. Nuteistasis gauna pinigines perlaidas iš artimųjų, draugų, turi pinigų kasdieniniams poreikiams tenkinti. Aptarti faktai teigiamai apibūdina M. R., tačiau teismas konstatuoja, jog jie nėra pakankami tam, kad būtų galima naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 59-138 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Čia būtina pabrėžti, kad nuteistasis nesiima veiksmų tam, kad savanoriškai atlygintų nusikaltimais padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi šioje normoje yra nustatyta, į ką, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, privaloma atsižvelgti. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas komisijos nutarimas visiškai atitinka minėtoje normoje keliamus reikalavimus. Priešingai nei teigiama skunde, nutarime buvo atsižvelgta į visus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai M. R. apibūdinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės. Nuteistojo teiginys, kad komisijos nutarimas nėra pagrįstas, motyvuotas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra vertintinas kaip deklaratyvus. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nutarimo rezoliucijoje dalyje yra formuluojamas priimtas sprendimas, o ne dėstomi sprendimo motyvai bei argumentai.
Nuteistasis yra įsitikinęs, kad komisija labiau atsižvelgė į jo praeitį, tačiau nevertino jo ateities perspektyvų, prioritetą suteikė bausmės vykdymui, o ne pozityviems rezultatams, kurie atsirastų pritaikius lygtinį paleidimą. Su tokiu nuteistojo manymu negalima sutikti, kadangi apie ateities perspektyvas galima spręsti tik vertinant praeitį, t. y. įvykusius faktus, būtent jie leidžia objektyviai įvertinti, ar nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, ar toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Atsižvelgdamas į M. R. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo M. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-138 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.