Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Pakruojo rajono savivaldybei, valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-4162-4162-3536, su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 4400-4162-3569, esančius Pakruojo r. sav., Ž.sen., M. k..

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad perkant bendrovę iš žemės ūkio bendrovės už 60 tūkst. talonų gavo pirkimo čekį (orderį) (jis pateiktas byloje). Tai vienintelis dokumentas, patvirtinantis pirkimą. Namą pirko sau gyventi, bet vėliau taip susiklostė, kad išėjo gyventi į Pakruojį, bendrovės neliko. Jokių pretenzijų į turtą per visa laikotarpį nuo įsigijimo niekas nepareiškė. Nusipirkęs pristatė priestatą, išsikėlęs į Pakruojį namo vis nuvykdavo apžiūrėti, atliko geodezinius matavimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo turto objekto – statinių, kurių registro Nr. 44/2046346, esančių Pakruojo r. sav., M. k. kadastriniai matavimai buvo atlikti 2016 m. balandžio mėnesį, suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b. l. 5-18).

Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-4162-4162-3536, su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 4400-4162-3569 (registro Nr. 44/2046346) nėra įregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: Plonėnų žemės ūkio bendrovės pažyma, pasirašyta bendrovės pirmininko ir buhalterio (b. l. 19), 1993 m. kovo 24 d. kasos pajamų orderis 499151 (b. l. 4) patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus įgijo (užvaldė) sąžiningai.

Faktą, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus visą įgyjamosios senaties laiką patvirtino ir liudytojai.

Liudytojas J. J. teismui nurodė, kad aptariamas namas buvo statytas A. G. . Anksčiau buvo tokia tvarka, kad jauniems specialistams buvo parūpinamas namas. Pats žemės ūkio bendrovėje dirbo inžinieriumi, žino apie tas statybas. Namas buvo pastatytas 1993 m., kontoroje buvo kalbama, kad jį įsigijo A. G. . Pareiškėjo šeima taip ir nepradėjo ten gyventi, bet vasarą atvykdavo pjauti žolę apie jį, prižiūrėjo. Prisistatė veranda, tvarkė daržinę. Jo žiniomis pretenzijų į turtą niekas niekada nebuvo pareiškęs, jį tokios žinios tikrai būtų pasiekusios, jis buvo bendruomenės pirmininkas.

Liudytojas S. P. teismui nurodė, kad aptariamą namą su ūkiniu pastatu statė žemės ūkio bendrovė pareiškėjui, pastačius 1993 m. A. G. už jį sumokėjo pinigus. Matė kvitą, kuriuo pareiškėjas sumokėjo pinigus. Nusipirkęs tvarkėsi, pasimūrijo verandą, tačiau mirus lyg ir pareiškėjo tetai, jam liko namas Pakruojyje ir išsikėlė gyventi ten. Per visą laikotarpį nuo įsigijimo atvykdavo pastatų pasižiūrėti, prašė jo prižvelgti, kad niekas nieko neišneštų, neišdaužytų. Jo žiniomis pretenzijų į turtą niekas nebuvo pareiškęs, tai yra pareiškėjo turtas.

Aukščiau minimi dokumentai bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad A. G. faktiškai statinius turėjo (valdė) su tikslu juos valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas tikslu jį valdyti kaip savą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį turtą ne mažiau kaip dešimt metų, o daikto savininkas per visą šį laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo į ją, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str.1d.).

Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu 1993 metais jis nusipirko iš Plonėnų žemės ūkio bendrovės, tačiau nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas laikantis tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų. Todėl šis pastato perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Pareiškėjas, įsigijęs minėtą turtą pradėjo naudoti jį savo reikmėms, t. y. pristatė priestatą, pagal išgales ir poreikį prižiūrėjo, atliko kadastrinius matavimus, prašė kaimynystėje gyvenančio asmens prižvelgti jo turtą pačiam pareiškėjui gyvenant kitoje vietoje, šiuo metu siekia įteisinti iš Plonėnų žemės ūkio bendrovės įsigytą turtą, pareiškėjo prašymu objektui suteiktas numeris (b. l. 22, 23), taigi, valdo kaip savą.

Šį pastatą įsigijo sąžiningai – jį nusipirko, turtas viešajame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu, savivaldybė ir valstybę atstovaujantis subjektas nepateikė duomenų apie jo priklausymą savivaldybei ar valstybei.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu buvo sukurti žemės ūkio bendrovės būtent pareiškėjui, kuris minėtą turtą ir įsigijo jį nusipirkdamas. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tai savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad sudarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnis 2 dalis). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis CK 4.70 straipsnio 1 dalimi atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, bei tai, jog nėra įrodymų paneigiančių byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 529, 533 straipsniais,

nusprendė:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 4400-4162-3536, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-4162-3569, esančius Pakruojo raj. sav., Ž. sen., M. k..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Pakruojo rajono apylinkės teisme.