Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-21 · Administracinė byla Nr. eI2-8002-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-21
Bylos Nr.
eI2-8002-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04638-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Atsakovas
E. B.
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
  • 28.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-8002-595/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04638-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovui E. B. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. B. valstybės naudai 183,30 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,06 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas 2022-01-03 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.1) VTP-17 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-636-1128/2022. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-07-29 nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2022-01-24 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-17-750 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodo, kad Tarnyboje 2022-07-21 buvo gautas advokatės L. K. prašymas reg. Nr. (12.12) VAP-2043 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2022-01-24 sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-21-T-17-750. Advokatė pateiktame prašyme nurodė, jog antrinės teisinės pagalbos teikimui iš viso skyrė 18,33 val.

Pareiškėja nurodo, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 366,60 Eur (18,33 val. x 20 Eur). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 str. 2 d., atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 366,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 183,30 Eur.

Tarnyba raštu Nr. (12.31) FS-2092 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, Pažymėjo, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-41 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Atsakovas iki šios dienos (2023-03-31) nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Atsakovas E. B. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2023-04-20, apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo E. B..

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2022-01-03 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.1) VTP-17 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-636-1128/2022. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnybos 2022-01-24 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-17-750 atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą atsakovui paskyrė teikti advokatę L. K..

Byloje pateiktas advokatės L. K. prašymas, kuriame advokatė nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė iš viso 18,33 val.: susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 6 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 4,33 val., kelionei į teismą ir atgal – 7 val. Prašo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui.

Tarnyba advokatei išmokėjo užmokestį už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą ir raštu Nr. (12.31) FS-2092 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį. Raštas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-41 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas iki šios dienos (2023-03-31) nėra apmokėjęs 183,30 Eur

antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skundęs Tarnybos sprendimą, kurio pagrindu šioje administracinėje byloje yra siekiama išsiieškoti išlaidų skolą, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad šias išlaidas atsakovas yra sumokėjęs.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-07-29 nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Todėl Tarnyba 2022-01-24 sprendiniu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-17-750 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-636-1128/2022, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, Tarnybos Sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

Remiantis Įstatymo 19 str. 2 d., asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-07-11 įsakymu Nr. IR-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 p., pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau - Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės prašymu ir pateiktais dokumenais. Nustatyta, kad teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kuriam advokatė skyrė 18,33 valandas (susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 6 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 4,33 val., kelionei į teismą ir atgal – 7 val.) išlaidų suma sudaro 366,60 Eur sumą (18,33 val. x 20 Eur). Todėl atsakovo mokėtina 50 procentų suma yra 183,30 Eur. Atsakovas neginčija šių aplinkybių, sumos dydžio.

Taigi, remiantis nustatytų aplinkybių visuma bei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis atsakovas turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje Nr. 1-636-1128/2022. Atsakovas nepaneigė advokatės nurodytų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundęs Tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kad yra sumokėjęs apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Atsakovas, be to, nepateikė jokių įrodymų, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta ar kitų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadas apie pareiškėjos prašymo nepagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo 183,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,06 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovui siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiamos išrašytos Lietuvos pašto ir UAB „Samus“ PVM sąskaitos faktūros: 2,17 ((laiškas pasirašytinai) I zona iki 50 g. (1,79 Eur) + PVM 21 proc. (0,38 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0099223 ir 1,89 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + I zona iki 20 g. (0,36 Eur) + PVM 21 proc. (0,33 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0102121.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 4,06 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys. Administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 4,06 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kodas 125817744, 183,30 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė