Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1170-259/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
e2S-1170-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04464-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1170-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04464-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8975-920/2015 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai dėl darbo santykių pripažinimo pasibaigusiais, įpareigojimo, išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovės R. G. ir atsakovės Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos darbo santykiai nutrūko 2015-02-27 šalių susitarimu DK 125 str. 1 d. pagrindu; įpareigoti atsakovę užpildyti darbo sutartį su ieškove, įforminant jos atleidimą iš darbo 2015-02-27 šalių susitarimu DK 125 str. 1 d. pagrindu, pranešti VSDFV Kauno skyriui apie ieškovės atleidimą iš darbo 2015-02-27 šalių susitarimu DK 125 str. 1 d. pagrindu; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2015-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nepanaudotas atostogas, neišmokėtą 2015 m. vasario mėn. darbo užmokestį bei 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 0,04 proc. delspinigius už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokamą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė atsakovės įmonėje dirbo vyriausia buhaltere. 2015-02-23 ieškovė atsakovei įteikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2015-02-27, tačiau darbo sutartis nebuvo nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovei, kad dėl darbo santykių pripažinimo pasibaigusiais, įpareigojimo, išmokų priteisimo ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra ieškovės darbovietė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju savo teisių pažeidimą ieškovė sieja su darbdavio veiksmais, kuriais neįforminamas darbo sutarties su ja nutraukimas. Atitinkamų teisių pažeidimas (jeigu jis egzistuoja) gali būti pašalinamas inicijuojant individualų darbo ginčą dėl darbdavio atsisakymo tenkinti prašymą nutraukti darbo sutartį pripažinimo neteisėtu, taip pat dėl darbdavio veiksmų be galimai be pagrindo išleidžiant ieškovę į tikslines atostogas pripažinimo neteisėtu. Įstatymas nenustato, jog tokio pobūdžio reikalavimai galėtų būti reiškiami tiesiogiai teismui, nesilaikant privalomos neteisminės darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarkos. Analogiškai vertintini ir ieškinyje nurodyti piniginiai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju reikalavimai darbo ginčų komisijai nebuvo pateikti, su šiais reikalavimais ieškovė kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip pagrindą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir duoti bylai eigą. Nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai nėra pagrįsti nei ieškinio reikalavimų apimtimi, jame nurodytais teisės aktais, nei teismų praktikos išaiškinimais ginčo priskyrimo ar nepriskyrimo neteisminei darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarkai. Apeliantės nuomone, pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisija nėra įgaliota nagrinėti ginčus, susijusius su neturtinės žalos priteisimu. Tuo labiau, kad yra ginčas dėl atleidimo iš darbo fakto, kurį darbo ginčų komisijai pripažinus įvykusiu, tuo pačiu paaiškėtų, jog ši komisija iš pat pradžių negalėjo nagrinėti ginčo, nes nuo 2015-02-27 šalių darbo santykiai jau buvo pasibaigę. Esant tokioms abejonėms ir šiuo metu objektyviai dar nežinant teismo (komisijos) sprendimo rezultato, taikytina ir CPK 24 straipsnio 2 dalies norma, kuri numato, jog jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Be to, teismo nurodyta CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 2 dalies normos netaikytinos ir dėl to, kad teismas nenurodė kitos galimos institucijos, kuri pagal įstatymus galėtų nagrinėti analogiškai vertintinus ieškinyje nurodytus piniginius reikalavimus, t. y. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės ieškinys dėl darbo santykių pripažinimo pasibaigusiais, įpareigojimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo atsisakytas priimti dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad jos ir atsakovės darbo santykiai nutrūko 2015-02-27 šalių susitarimu DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu; įpareigoti atsakovę užpildyti darbo sutartį su ieškove, įforminant jos atleidimą iš darbo 2015-02-27 šalių susitarimu DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu ir pranešti VSDFV Kauno skyriui apie ieškovės atleidimą iš darbo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2015-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nepanaudotas atostogas, neišmokėtą 2015 m. vasario mėn. darbo užmokestį bei 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 0,04 proc. delspinigius už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokamą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. LR Darbo kodekso 287 straipsnyje įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau šioje byloje aktualus klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdavio įpareigojimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo į tokius DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus nepatenka. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovė su prašymu dėl darbo santykių pripažinimo pasibaigusiais, darbdavio įpareigojimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jai to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje turėtus duomenis pagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nėra svarbi aplinkybė, jog šiuo metu darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, kadangi nuo 2013-01-01 įsigaliojusius naujai DK redakcijai, nuostata, jog ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, yra panaikinta, o darbo ginčų komisijai buvo suteikti platesni įgaliojimai sprendžiant individualius darbo ginčus.

Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2015 m. kovo 24 d. gavo atsakovės direktoriaus 2015 m. kovo 19 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei - atleidimą iš darbo nuo 2015 m. kovo 23 d. LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu bei 2015 m. kovo 20 d. priklausomo išmokėti darbo užmokesčio lapelį. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė, ginčydama jos atleidimo iš darbo teisėtumą, 2015 m. balandžio 21 d. kreipėsi tiesiogiai į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. P-43 bei įpareigoti atsakovę užpildyti darbo sutartį su ieškove, įforminant jos atleidimą iš darbo 2015 m. vasario 27 d. šalių susitarimu LR DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu; pranešti VSDFV Kauno skyriui apie ieškovės atleidimą iš darbo 2015 m. vasario 27 d. šalių susitarimu LR DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėtas ieškinys Kauno apylinkės teisme 2015 m. balandžio 23 d. priimtas ir jo pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-12629-638/2015, kuri paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. birželio 22 d. Pažymėtina, jog teismas į parengiamąjį posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 230 str.1 d.). Taigi, ieškovė, gindama galimai pažeistas savo darbo teises, turi teisę minėtoje civilinėje byloje tikslinti savo ieškinio reikalavimus, tarp jų ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ir nustatęs, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai ieškinį atsisakė priimti. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovės atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas