- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- N-261-12-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas 2009 m. kovo 3 d. surašė M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 4 d. 8.03 val. Kaune Vandžiogalos gatvėje ties namu Nr. 68A, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, į degalinės teritoriją, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepraleido per važiuojamąją kelio dalį pagal šaligatvio liniją ėjusios pėsčiosios D. K., kurią parbloškė ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 34 punktų reikalavimus. M. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu M. G. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskirta 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
M. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą.
Skunde nurodė, kad KET 9 punkto nepažeidė, važiavo lėtai ir atsargiai, kadangi važiavo degalinės teritorijoje, o posūkį jau buvo padaręs ir negalėjo žinoti, kad pėsčioji šoks į važiuojamąją kelio dalį, todėl mano, kad nepažeidė ir KET 34 punkto reikalavimų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi M. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis KET 9 ir 34 punktais nurodė, kad prieš sukant į kairę vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad nesukels pavojaus pėsčiajai, tačiau nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesustojo praleisti ėjusios pėsčiosios., todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį.
III.
Apeliaciniu skundu M. G. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį, Institucijos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde paaiškino, kad važiavo taip lėtai ir atsargiai, automobilį sugebėjo sustabdyti net kai į važiuojamąją kelio dalį staiga metėsi pėsčioji D. K.. M. G. posūkį jau buvo padaręs ir tiesiai nuvažiavęs nuo sankryžos apie 12 metrų, o pėsčioji įšoko į važiuojamosios kelio dalies vidurį ne pėsčiųjų perėjoje ir ne sankryžoje.
Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog nukentėjusiojo susimušė dešinę šlaunį. Automobilio priekinis buferis yra 37-47 cm. aukštyje nuo kelio paviršiaus. Taigi į šlaunį su buferiu M. G. nukentėjusiajai pataikyti negalėjo. Mano, kad teismas neteisingai vertino liudytojo V. A. parodymus. Nurodė, kad pagal KET 3 punktą, eismo įvykis - tai įvykis, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių. Įrodymų, jog susidūrimo su D. K. metu M. G. automobilis judėjo, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 127 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nežymiai sutrikdyta asmenų sveikata ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <..>. pagal KET 34 puntą įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 8), eismo įvykio vietos schema (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 6), liudytojos D. K. parodymai (ikiteisminio tyrimo medžiaga b.l. 34) patvirtina, kad M. G. Vandžiogalos gatvėje ties namu Nr. 68A sukdamas į kairę (degalinės teritoriją), partrenkė per važiuojamąją kelio dalį ėjusią D. K.. Iš eismo įvykio schemos ir nukentėjusiosios D. K. parodymų matyti, kad D. K. jau buvo įžengusi į važiuojamąją kelio dalį, kai ją partrenkė M. G. vairuojamas automobilis, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pėsčioji staiga įšoko į važiuojamąją kelio dalį, kai M. G. darė posūkį, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. G. pažeidė KET 9 ir 34 punktų reikalavimus.
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo byla, b.l. 23) patvirtina, kad D. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
D. K. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas atitinka D. K. parodymus ir eismo įvykio schemoje užfiksuotą automobilio padėtį po eismo įvykio, kad smūgis buvo iš dešinės pusės. Abejoti D. K. parodymais, kad smūgio metu automobilis trenkėsi į jos dešinę pusę, ji užgriuvo ant variklio dangčio ir nukrito ant žemės dėl ko sumušė dešinę šlaunį, teismas pagrindo neturi. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina eismo įvykio vietos schema ir specialisto išvada.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį.
M. G. apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.