Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi bausmės, paskirtos 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 120 valandų trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, kiekvieną mėnesį išdirbant po 30 valandų;

5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (2023 m. lapkričio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. R. kaltinamas tuo, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 20.00 val., namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. R., t. y. konflikto su sutuoktine metu sugriebęs sutuoktinei už plaukų ir tempdamas pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, po ko gulinčiai ant grindų sutuoktinei dešinės rankos kumščiu sudavė nemažiau dviejų smūgių į galvą, kojomis spyrė nenustatyti kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydamas D. R. odos nubrozdinimus dešiniame petyje ir nugaroje, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje ir dešiniame kelyje, juosmens ir uodegikaulio minkštųjų audinių sumušimus nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis T. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad D. R. yra jo sutuoktinė, kartu yra 12 metų, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 3 d. grįžo namo apie 02.00 val. iš gimtadienio, nuėjo miegoti. Iš ryto atsikėlė, kartu su žmona papusryčiavo ir visa šeima visą dieną buvo namuose. Vakare apie 17.00 val. D. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė brendį. Jis taip pat išgėrė. Tarp jų kilo konfliktas, kurio su sutuoktine D. R. metu pasielgė būtent taip, kaip yra nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Savo veiksmų nedetalizuos, viskas buvo taip, kaip nurodyta. Jis savo žmonos jau atsiprašė, D. jam atleido, abu susitaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi daugiau taip nebesielgs.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios D. R. parodymais, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 20.00 val. adresu Panevėžys (duomenys neskelbtini), su neblaiviu savo vyru T. R. įvyko žodinis konfliktas dėl vyro išgertuvių, šeimos nesirūpinimo. Vyras į namus grįžo po 2 parų išgertuvių. Besitęsiant žodiniam konfliktui, svetainėje T. R. pradėjo ją stumdyti, sugriebęs už plaukų ir begriaudamas ją ant grindų, įdrėskė jai į dešinės pusės petį. Kai ji galiausiai pergriuvo, jai gulinčiai smūgiavo kelis kartus, tikslaus smūgių skaičiaus nepasakys iš dešinio kumščio į galvos sritį, gulinčiai ant grindų spardė kojomis į įvairias kūno vietas, galvą nenustatytą kiekį smūgių, iš kurios kojos ją spardė pasakyti negali, nes tą akimirką buvo užsidengusi veidą. Kadangi jai labai skaudėjo, gulinti pradėjo kviestis dukros, S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nes T. R. vienintelės šios dukros akivaizdoje nesmurtauja. Atsistojusi dešiniajame petyje, dešinės rankos alkūnėje, dešinėje kojoje, žandikaulyje pajuto stiprų skausmą. Apie 21.30 val. miegamajame, jai migdant mažametį vaiką J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. R. gulėdamas lovoje tyčia iš dešinės rankos smūgiuodamas jai, pataikė lovoje gulinčiam vaikui į krūtinę. Nuo smūgio J. R. pradėjo klykti, tarp jos ir T. R. vėl kilo grumtynės. T. R. išsigandęs, jog ketina kviesti pareigūnus paėmė jos mobilaus ryšio priemonę ir sviedė į sieną. T. R. po šio veiksmo išbėgo iš namų, ji taip pat bėgo į lauką ir pradėjo kviestis pagalbos, nes po smūgio jos telefonas nebeveikė. T. R. įsėdo į baltą automobilį Citroen C-Crosser (prancūzišką registracija) ir pasišalino.

3.2. nukentėjusiosios D. R. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad <...> nepageidauja, kad jos sutuoktiniui T. R. būtų pratęsta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi, nes per visą tą laikotarpį, kol galiojo kardomoji priemonė sutuoktinis, elgėsi labai pavyzdingai, nemėgino paveikti nei jos, nei vaikų. Kadangi sergant vaikams, jai vienai yra sudėtinga rūpintis abiem vaikais, jai reikalinga sutuoktinio pagalba, todėl prašo sutuoktiniui paskirtos kardomosios priemonės nebetęsti, o paskirti kokią nors kitą švelnesnę. Taip pat nori pasakyti, kad kas liečia smurtą prieš sūnų J., tai mano, kad T. tikrai nenorėjo tyčia sužaloti ar sukelti skausmą sūnui, taip atsitiko netyčia, kada kaip jau sakė T. norėjo trenkti jai. Tai buvo smūgis delnu, kaip sakant „atžagaria“ ranka. Tuo metu, kaip sakė, J. gulėjo šalia jos lovoje ir buvo užklotas antklode. T. dėl šio įvykio jos jau atsiprašė, žadėjo daugiau taip nebesielgti;

3.3. liudytojo A. G. parodymais, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., dirbo ekipaže P1103 kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyr. patruliu T. K.. Dabar jau tikslaus laiko neprisimena, bet laikas turi būti nurodytas policijos registruojamų įvykių registre, iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, adreso neprisimena, bet adresas taip pat turi būti nurodytas policijos registruojamų įvykių registre, jį su kolega pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad yra nukentėjusiosios, kurios duomenys yra nurodyti tame pačiame registre, draugė, o pati nukentėjusioji migdo vaikus ir jį su kolega įleido į namą. Aiškinantis su nukentėjusiąja moterimi įvykio aplinkybes, nukentėjusioji paaiškino, kad tarp šios ir neblaivaus sutuoktinio, kurio duomenys yra nurodyti tame pačiame policijos registruojamų įvykių registre susijusiame su iškvietimu, kilo iš pradžių žodinis konfliktas, kurio metu abu sutuoktiniai apsistumdė, o paskui nukentėjusiosios sutuoktinis prieš moterį panaudojo fizinį smurtą, t. y. mušė rankomis ir spardė. Kaip tiksliai viską moteris pasakojo, dabar jau tikrai neatsimena, bet tai yra užfiksuota nukentėjusiosios apklausoje. Taip pat moteris nurodė, kad šiai būnant miegamajame, gulint lovoje ir migdant mažametį sūnų, sutuoktinis bandydamas trenkti sutuoktinei, pataikė šalia moters lovoje gulinčiam sūnui. Pačio nukentėjusiosios sutuoktinio namuose nebuvo, sutuoktinis jau buvo pasišalinęs, todėl asmuo nebuvo sulaikytas. Bendraujant ant moters kažkokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, tik matėsi įdrėskimas ant dešinio peties. Nukentėjusiosios sūnaus nematė, nes vaikas jau miegojo;

3.4. D. R. protokole-pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad neblaivus vyras T. R. žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą;

3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys;

3.6. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. R. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrusi D. R. paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, kai ji pradėjo savo vyrui T. R. priekaištauti dėl jo gyvenimo būdo, kad niekur nedirba ir yra išlaikomas žmonos. Žodinis konfliktas persikėlė į fizinį. Vyras jai trenkė kelis kartus į žandikaulio sritį, kiek kartų pasakyti negalėjo. Moteris ėmė grumtis su vyru, gintis nuo jo. Grumtynių metu D. R. vyras sužalojo dešinės pusės petį. Ant peties matėsi įdrėskimas. Smurtu įtariamas asmuo nesulaikytas, nes nebuvo įvykio vietoje;

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 805/2023 (05), kurioje nurodyta, kad odos nubrozdinimai dešiniame petyje ir nugaroje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir dešiniame kelyje, juosmens ir uodegikaulio srities minkštųjų audinių sumušimas D. R. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 3 d. D. R. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai D. R. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai D. R. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. T. R. veiksmai sukėlė D. R. fizinį skausmą;

3.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 804/2023 (05), kurioje nurodyta, kad J. R. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. T. R. veiksmai galėjo sukelti J. R. fizinį skausmą;

3.9. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas perklausytas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro fiksuotas skambučio įrašas, kurio metu pranešėjas nurodo, kad pas kaimynus Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), labai didžiulis triukšmas, moteris rėkia, šaukiasi pagalbos;

3.10. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas peržiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūno T. K. kūno kameros vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. policijos pareigūnams aiškina, kad sutuoktinis prieš ją naudojo fizinį smurtą <...>;

3.11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. S. R. vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad pokalbio metu mergaitė nurodė, kad mama su tėvu pykstasi, matė kaip tėvai mušasi, daug mušėsi, bet kaip, įvardinti negalėjo. Paprašius papasakoti plačiau, mergaitė nurodė, kad neatsimena. Paklausta ar matė, kaip mama su tėvu geria, mergaitė nurodė „jo“, tačiau neįvardijo, ką geria. Kas yra alkoholis, mergaitė teigė, kad nežino.

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. R. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę D. R. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo T. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam T. R. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas); į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Taip pat kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad jis panaudojo smurtą ir fizinį skausmą sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

10. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. R. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę bei pasą grąžinti T. R.

Išaiškinti T. R., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.