Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. NSN-19-10 „Dėl nuteistojo N. M. nubaudimo“ ir Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-1593 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, į kurį buvo perkeltas iš Kauno kalėjimo.

Kauno kalėjimo vyr. specialisto 2024 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-19-3631 Kauno kalėjimo viršininkui nurodoma, jog pareiškėjas, išvykdamas iš Kauno kalėjimo, grąžino sugadintą, t. y. suplėšytą, patalynę ir tokiu savo elgesiu pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Vidaus tvarkos taisyklių 39.5 papunktį.

Po šio tarnybinio pranešimo surašymo, atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. vasario 8 d. akte Nr. LV-6504 konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, grąžino sugadintą jam įstaigoje išduotą paklodę ir padarė įstaigai 3 Eur materialinę žalą, Kauno kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. NŽ-19-14 išieškota minėta 3 Eur žala, kurią pareiškėjas geranoriškai sumokėjo.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad: „Kauno kalėjime grąžinau išduotą patalynę tokią pačią, kokią gavau, ir tokio pat stovio, kaip ir išdavimo metu. Išduodant defektai netikrinti ir nefiksuoti. Kauno kalėjime naudojausi savo asmenine patalyne“.

Komisija 2024 m. vasario 12 d. posėdžio protokole Nr. RV-19-315 Komisijos narių vienbalsiu siūlymu pasiūlė kalėjimo viršininkui skirti nuteistajam N. M. nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą.

Kauno kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą, į pareiškėjo (nuteistojo) pasiaiškinimą raštu, į Komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuobaudų ar skatinimo priemonių skyrimo suimtiesiems ir nuteistiesiems bei kitais jų teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais, 2024 m. vasario 12 d. posėdyje priimtą siūlymą (protokolas Nr. RV-19-315) bei vadovaudamasis BVK 79 ir 80 straipsniais, 2024 m. vasario 13 d. Sprendimu1 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. Pažymėtina, kad nuobauda buvo skirta už tai, jog pareiškėjas, 2024 m. vasario 7 d. išvykdamas iš Kauno kalėjimo, grąžino suplėšytą paklodę, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą ir nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 39.5 papunktyje nustatytų elgesio taisyklių.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 6 d. pateikė Tarnybai skundą dėl Sprendimu1 paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo.

Tarnyba 2024 m. balandžio 4 d. Sprendimu2 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas su Sprendimu1 ir Sprendimu2 nesutinka, todėl prašo teismo juos panaikinti.

BVK (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m gegužės 13 d.) yra įtvirtinti pataisos režimo reikalavimai. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). BVK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyda, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Taigi, iš esmės nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pagal BVK 50 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo: 1) vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; 2) vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

Nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą (BVK 79 straipsnio 1 dalis).

Pagal BVK 80 strapisnio 1 dalį šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis). Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta šio kodekso 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda, asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į fondą, šio kodekso 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda laikoma įvykdyta, kai iš nuteistojo asmeninės sąskaitos laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaičiuoja šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas (6 dalis).

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. liepos 12 d.), 39.5 papunktyje numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir elgesio taisyklių, įskaitant – tausoti laisvės atėmimo vietų įstaigos turtą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, 2024 m. vasario 1 d. atvykęs į Kauno kalėjimą, gavo: antklodę (1 vnt.), čiužinį (1 vnt.), pagalvę (1 vnt.), patalynę (1 kompl.), rankšluostį (2 vnt.), tualetinį popierių (2 ritin.), tualetinį muilą (1 vnt.), dantų šepetėlį (1 vnt.), dantų pastą (1 vnt.), dezodorantą 1 vnt.), puodelį (2 vnt.), šaukštą (1 vnt.), dubenėlį (1 vnt.), lėkštę (1 vnt.). Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje stulpelyje „Suimtojo (nuteistojo) parašas“ pareiškėjas apie gautas priemones yra pasirašęs.

Pagal BVK 92 straipsnio 2 dalį arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji (išskyrus atliekančius arešto bausmę, atsisakiusius užsiimti jiems pasiūlyta darbine veikla ir drausmės grupėje laikomus nuteistuosius, taip pat šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius) gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).

Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Kauno kalėjimo, grąžino suplėšytą paklodę. Pats pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad patalynę grąžino tokią, kokią gavo, o Kauno kalėjime naudojosi savo asmenine patalyne. Pareiškėjas neginčija paties fakto, kad jam buvo išduotas patalynės komplektas, tačiau nurodo, jog patalynės priėmimo metu netikrino defektų, o pasirašė tik patvirtindamas, kad apskritai gavo patalynę, tačiau ne dėl jos kokybės ir tinkamumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra galimybės nustatyti objektyvių duomenų, jog paklodę sugadino, t. y. suplėšė, būtent pareiškėjas, kaip nėra galimybės paneigti ir jo teiginių, kad tokią paklodę jis jau gavo. Teismas atsižvelgia į tai, jog Kauno kalėjimo darbuotojams nustačius galimai padarytą pažeidimą, nuobauda pareiškėjui paskirta remiantis formaliai išsiaiškinus aplinkybes ir atsižvelgiant iš esmės tik į darbuotojų pranešimus. Atsakovė visiškai nevertino pareiškėjo pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis grąžino išduotą patalynę tokią pačią, kokią gavo, ir tokio paties stovio, kaip ir išdavimo metu, o išduodant defektai netikrinti ir nefiksuoti. Bylos duomenimis nustatyta, jog tik atiduodant paklodę į Kauno kalėjimo daiktų sandėlį užfiksuota, jog paklodė suplėšyta. Nėra jokių duomenų, kad paklodė buvo išduota nepažeista ar kad pareiškėjas gaudamas iš tiesų ją apžiūrėjo (patikrino). Taip pat byloje nėra duomenų, jog būtų užfiksuota, kad pareiškėjas būtų naikinęs įkalinimo įstaigos turtą.

Vertinant tai, jog paskirta nuobauda pareiškėjui (nuteistajam) sukelia griežtas pasekmes, teisėjų kolegijos nuomone, skirtiant tokią nuobaudą reikalingas nuodugnesnis pažeidimo padarymo užfiksavimas, pavyzdžiui, tai galėtų būti išsamesnis kalinamojo pasiaiškinimas, sugadinto inventoriaus apžiūros aktas, nurodant atsiradusius inventoriaus trūkumus, priemonių priėmimo metu gautas patvirtinimas apie išduotus tinkamos kokybės daiktus ir pan.

Lietuvos vyriausiauojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuteistajam apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šis asmuo iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje (teismo pastaba – aktualios redakcijos 79 straipsnyje), paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Kaip minėta, nuobauda skirta remiantis tarnybiniais pranešimais bei paties pareiškėjo pasiaiškinimu. Ginčo atveju, jeigu tarp parodymų ir aiškinimų yra prieštaravimų, tokie įrodymai turi būti sustiprinami kitais, susijusiais su ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, papildomais duomenimis, tačiau to neįvyko nei iki teismo posėdžio, nei jo metu. Kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai. Nuobaudos paskyrimas pripažįstamas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais, o nagrinėjamu atveju tokios išvados iš esamų dokumentų padaryti negalima. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos nubaustojo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda. Be to, šios bylos ypatybė yra tai, kad asmuo baudžiamas dėl elgesio taisyklių pažeidimo, o, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinga bausti asmenį, nesant patikimų kaltės įrodymų.

Papildomai pažymėtina, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad viena proceso šalių yra nuteistasis, kurio galimybės teikti teismui įrodymus yra apribotos. Taip pat akcentuotina, kad byloje nėra pareiškėjo (nuteistojo) parašo, patvirtinančio, kad jis gavo daiktus nesugadintus. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad Kauno kalėjimas yra nuolatos tikrinamas ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau ir specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, esant galimiems higienos normos pažeidimams, skubiai atlieka galimų pažeidimų pašalinimą, abejonių dėl nubaustojo asmens kaltės nepašalina.

Įvertinus Sprendimuose nurodytas prielaidomis grįstas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, ir kitus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nenustatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktas ir nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą veiką. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir priimant Sprendimą2 išnagrinėjus pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnyboje.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami Sprendimai iš esmės yra neteisėti, nėra pagrįsti tinkamomis teisės aktų normomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimti nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 straipsnio). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijami Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taigi, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. M. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. NSN-19-10 „Dėl nuteistojo N. M. nubaudimo“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-1593 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Priteisti pareiškėjui N. M. iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.