- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e1-3647-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38338-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. Š. 2023 m. spalio 4 d. apie 21.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę D. J., t. y. jis būdamas kambaryje vieną kartą kaire koja spyrė D. J. į kairę koją, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, miegamajame kambaryje dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė D. J. į kairės pusės galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas galvoje, kairiame petyje ir kairiame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso D. J. Šiame bute gyvena jis su D. J. ir jos pilnamečiu sūnumi V. J. 2023 m. spalio 4 d. apie 21 val. grįžus jam ir D. J. iš darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo ir jos sūnus V. Maždaug po 2 min. tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis nesimokina, nedirba ir namuose prirūko ir daro namuose milžinišką betvarkę. Žodinis konfliktas tarp jų vyko V. kambaryje. Po ko jam einant iš V. kambario į miegamąjį, pajuto didžiulį smūgį į nugaros sritį, ties liemeniu. Matė, kad smūgį sudavė D. J., kadangi daugiau šalia nieko nebuvo. Tačiau su kuo sudavė nesuprato, kadangi iš karto nukrito ant kairio šono. Po smūgio skausmo nepajuto, pajuto baimę savo gyvybei. Po ko pamatė, kad D. J. eina link jo, ji tuo metu buvo maždaug 1-1,5 m nuo jo ir jis tada savo kaire koja atstūmė D. J., tačiau į kurią kūno vietą jis jai sudavė, nežino. Po smūgio į nugaros sritį ties liemeniu jam aptirpo dešinė koja. Tada ji savo dešine ranka bandė jam sugriebti už veido. Tada jis savo abejomis rankomis stūmė ją nuo savęs. Tuo metu galėjo jai kažkur suduoti, tačiau kur tiksliai pasakyti negali, kadangi gynėsi nuo jos agresijos. V. tuo metu buvo savo kambaryje. Po ko jis atsistojo ir iš savo kelnių kairės pusės kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į areštinę. D. J., kol jie laukė policijos pareigūnų, grasino sudeginti ir išdaužyti langus jo įmonei priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis iš D. J. patiria pastovų smurtą jo atžvilgiu, ji yra ne kartą jį sumušusi, tačiau niekada nesikreipė į policijos įstaigą, kadangi gėda dėl visuomenės požiūrio į vyrus, kuriuos muša moterys. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki 2023 m. spalio 4 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis gyveno su D. J. ir jos sūnumi V. J. Jie kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus. Su D. J. jie turi (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 4 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis su D. atvyko į darbą ir ten jie vartojo alkoholį. Kiek jis tuo metu išgėrė pasakyti negali, tačiau jie su D. gėrė „Utenos“ alų, 5 laipsnių stiprumo. Po ko vakare, kiek šiuo metu atsimena, apie 21.30 val. jiems grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo ir V.. Jam pamačius, kad namuose netvarka, jis labai supyko ant V. ir atėjęs pas jį į kambarį pradėjo jam priekaištauti, kad niekur nedirba bei nesitvarko namuose. Po ko tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu į V. kambarį atėjo ir D. bei įsikišo į jų konfliktą. Ji paėmusi savo rankomis už jo džemperio pradėjo jį traukti iš V. kambario. D. būnant jam už nugaros, jis jai savo kaire koja vieną kartą spyrė jai į koją, tačiau į kurią vietą pasakyti negali, nes nežiūrėjo. Po ko D. nuėjo į jų miegamąjį ir jis mažiau nei po minutės taip pat atėjo į miegamąjį. Kas buvo miegamajame, jis neatsimena dėl savo neblaivumo ir susijaudinimo, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo savo rankos kumščiu trenkti D. į galvos sritį. Po kurio laiko pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sumušė savo sugyventinę. Po kai kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. D. jis atsiprašė dėl savo netinkamo elgesio, taip pat atsiprašė ir V., kad sukėlė žodinį konfliktą ir jam priekaištavo. Šiuo metu privačiai vaikšto pas (duomenys neskelbtini). Tai pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš D. Dėl savo elgesio labai gailisi, kad savo mylimam žmogui sukėlė fizinį skausmą, bei jį sužalojo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi V. J.ir sugyventiniu R. Š. 2023 m. spalio 4 d. apie 10.30 val. ji kartu su savo sugyventiniu nuėjo į darbą (dirba kartu). Darbe jos sugyventinis R. Š. vartojo alų. Ji taip pat išgėrė alaus, bet nedaug. Apie 21.30 val. jie kartu grįžo namo. Namuose buvo jos sūnus. Ji išgirdo, kad R. Š. pradėjo rėkti ant jos sūnaus V. J., dėl jo palikto kavos puodelio ant stalo. R. Š. aiškino V. J., kad jis nieko gyvenime nedaro. Visą laiką R. Š. rėkė ir pasakė jos sūnui ateiti, kad jis jam trenks. Ji stabdė, laikė. Jis norėjo trenkti jos sūnui, tačiau V. J. išsisuko. Visą laiką jis negalėjo apsiraminti. Vėliau R. Š. vaikščiojo po visą butą ir vienu metu pradėjo vėl eiti prie V.. Ji laikė R. Š. ir tuomet jis iš kairės kojos spyrė jai į kairę koją, vėliau iš dešinės rankos sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais R. Š. sukėlė jai fizinį skausmą. Ji iškart pradėjo gąsdinti R. Š., jog ji iškvies policiją. Jis galimai išsigando ir dėl to pats paskambino policijai ir pranešė dėl įvykio. Po kai kurio laiko atvažiavo policija. Jos sugyventinis dažnai būna labai impulsyvus, neprognozuojamas. Ji bijo R. Š. ir kartu gyventi nenori, nes nežino ko iš jo laukti. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, civilinį ieškinį pageidaus reikšti tyrimo eigoje. Toks įvykis vyksta pirmą kartą, ankščiau buvo agresija, tačiau jos nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad ji su R. Š.gyvena penkis metus, taip pat jie abu turi (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 4 d. apie 14 val. būnant jau darbe, jie abu išgėrė alaus. Ji mažiau gėrė, R. Š. truputį padaugino. Apie 21.30 val. jiems grįžus iš darbo į namus, kuriuose buvo ir jos sūnus V. J., R. Š. nuėjęs pas jos sūnų, į kambarį, pradėjo ant jo rėkti dėl bendros tvarkos namuose bei dėl to, kad jis niekur nedirba. Po ko, R. Š. pradėjo dar labiau rėkti. Jis V. J. pasakė, kad jam trenks. Jai pamačius tokį agresyvų R. Š., pradėjo jį raminti. Tuo metu kai ji R. Š.tempė iš kambario, ji buvo jam už nugaros ir jis jai savo kaire koja spyrė jai į kairės kojos kelį, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to ji nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant žemės, kadangi labai skaudėjo koją, į kuria spyrė jai R. Jai sėdint ant žemės, į kambarį atėjo R. Š.ir jis vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės galvos sritį arčiau ausies, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji jam pasakė, kad kvies policiją ir paėmusi savo mobilaus ryšio telefoną padarė vaizdą, kad kviečia policiją. Po ko R. Š.pasakė, jog reikia ir greitosios pagalbos, kadangi jis išsigando, kad sulaužė jai koją. Ji jam pasakė, kad ji policijos nekvietė, o R. Š.atsakė, kad jis pats paskambins policijai ir prisiduos. Ką jis ir padarė. Ankščiau R. Š. nėra smurtavęs prieš ją ar prieš jos vaiką. Jis dažnai būna impulsyvus ir kelia žodinius konfliktus, tačiau nesmurtauja. Ji civilinio ieškinio nereikš, taip pat neturi pretenzijų R., kadangi tas skausmas greitai praėjo. Taip pat sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad 2023 m. spalio 4 d. apie 21.25 val. namo grįžo jo mama kartu su patėviu. Jis sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio ir išgirdo, kad jo patėvis pradėjo rėkti ant jo, dėl palikto kavos puodelio. R. Š. pasakė jam, kad jis patrauktų tą puodelį, tačiau jis jam nieko nesakė. Po kai kurio laiko R. Š. atėjo pas jį į kambarį ir vėl pradėjo rėkti, trenkė per klaviatūrą. Jis atsistojo ir pasakė R. Š., kad jis neaiškintų jam, ką jis turi daryti. Ir tuo metu R. Š. pradėjo jį gąsdinti, norėjo sumušti, tačiau jį laikė jo mama. Vėliau R. Š. pradėjo rėkti ant jo mamos. Jis išėjo iš kambario, girdėjo, kad R. Š. kažką apie jį kalbėjo. Jis buvo koridoriuje ir R. Š. vėl pradėjo prie jo eiti, bet mama jį laikė ir tuo metu, neprisimena, kuria koja, R. Š. spyrė jo mamai į koją. Mama pradėjo rėkti. Vėliau mama jam pasakė, kad R. Š. sudavė vieną kartą iš kumščio į galvos sritį. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jo patėvis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, labai dažnai būna agresyvus. Patėvis gyvena su jais kartu nuo 2018 m. Toks įvykis įvyko pirmą kartą, kai jis smurtauja prieš jo mamą. Kartu gyventi su patėviu jam sunku, R. Š. yra neprognozuojamas.
Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3158/2023 (01) nurodyta, kad D. J. nustatyta poodinės kraujosruvos galvoje, kairiame petyje ir kairiame kelyje.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38338-23, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to, kad 2023 m. spalio 4 d. apie 21.30 val., adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus R. Š., iš kairės kojos spyrė savo sugyventinei D. J., vėliau iš dešinės rankos sudavė vieną smūgį jai į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais R. Š. sukėlė D. J. fizinį skausmą.
Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo išklausyti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir R. Š.
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231004-214819UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 0 val. 5 min. 29 s. Vaizdo įrašas prasideda pareigūnams atvykstant į įvykio vietą. Pareigūnus prie automobilio pasitinka vyras, dėvintis juodą palaidinę bei juodas kelnes, kuris teigia, kad jam reikia sėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Taip pat vyras yra trumpo kirpimo su ilga barzda. Paklausus vyro, kas nutiko, šis teigia, jog jis susipyko su žmona. Paklausus, ką jis padarė, vyras verkia ir sako, kad jis ją pastūmė ir ji išsinarino koją. Paklausus, ar tai pirmas smurto atvejis, vyras teigia, kad jau taip yra buvę. Vyras pasodinamas į tarnybinį automobilį ir pareigūnai nueina į butą. Pareigūnus pasitinka, kaip teigia moteris, jos sūnus ir pati moteris. Moteris apsirengusi juodai, yra šviesių plaukų ir ant galvos dėvi juodą lankelį. Sūnus dėvi pilkus šortus bei juodą palaidinę, ilgomis juodomis kojinėmis. Paklausus moters, kas nutiko, moteris pasakoja, kad vyras prigėrė ir pradėjo konfliktuoti su sūnumi. Paklausus ar mušė, moteris atsako teigiamai. Toliau pasakoja, kad vyras puolė ant sūnaus, o moteris bandė apginti savo sūnų. Vyras puolė sūnų dėl to, kad sūnus paliko betvarkę, kaip teigia, ant „jo“ lovos. Sūnus teigia, kad jis paliko tik kavos puodelį ir nieko daugiau. Moteris pasakoja, kad vyras puolė ant sūnaus, rėkė, kad užmuš. Moteriai priėjus, vyras jai atbuline koja spyrė jai į koją taip, kad moteris dabar negali pilnai pastatyti kojos. Pasakoja, kad po to iš kumščio, iš visų jėgų trenkė į galvą, o po to spyrė į šoną. Pareigūnai moterį vedasi į lauką. Moteriai labai sunku eiti, eidama šlubuoja. Moteris pasakoja, kad kartais vyrui „užeina“ ir kad jis negali vartoti stipraus alkoholio. Pirmą kartą viskas vyksta su policijos pareigūnais, tiesiog sako, kad yra visko pas vyrą buvę anksčiau. Taip pat teigia, kad jie yra sugyventiniai, gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus kartu. Pareigūnai su moterimi išeina į lauką. Pareigūnai pasitinka greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231004-214828UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 0 val. 6 min. 27 s. Vaizdo įrašas yra toks pats, kaip prieš tai buvęs vaizdo įrašas, iki tol, kol pareigūnai su moterimi nusileidžia į lauką. Lipdama moteris pasakoja, kad ji kartu su vyru turi verslą, dalis pasakojimo prastai girdisi, tačiau toliau pasakoja, kad vyras grįžęs supyko dėl netvarkos, esančios moters sūnaus kambaryje. Taip pat kad niekada labai nesipykdavo, bet įvykio dieną vyras išgėrė stipraus alaus, kaip teigia, apie 10 skardinių. Ir vyrui „pasisuko“ protas. Moteris teigia, kad pagąsdino vyrą, kad iškvietė policiją ir vyras patikėjęs pats iškvietė policijos pareigūnus. Paklausus, ar vyras ją pastūmė ir trenkė per galvą, teigia, kad taip ir buvo, bet per kelis kartus. Pasakoja, kad ji gynė savo sūnų, o vyras ją stumdė, o sūnui nespėjo „užvažiuoti“. Po to pasakoja, kad kitame kambaryje vyras pribėgo prie moters ir trenkė jai į galvą. Taip pat teigia, kad vyras sakė, jog seniai jau norėjo taip padaryti ir nekenčia moters. Moteris nueina pas GMP ir papasakoja situaciją. Daugiau tyrimui naudingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2023 m. spalio 4 d. 22.50 val. R. Š. buvo nustatytas 1,28 promilių girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 4 d. po pietų jis su D. atvyko į darbą ir ten jie vartojo alkoholį. Kiek jis tuo metu išgėrė pasakyti negali, tačiau jie su D. gėrė „Utenos“ alų, 5 laipsnių stiprumo. Po ko vakare, kiek atsimena, apie 21.30 val. jiems grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo ir V.. Jam pamačius, kad namuose netvarka, jis labai supyko ant V. ir atėjęs pas jį į kambarį jam pradėjo priekaištauti, kad niekur nedirba bei nesitvarko namuose. Po ko tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu į V. kambarį atėjo ir D. bei įsikišo į jų konfliktą. Ji paėmusi savo rankomis už jo džemperio pradėjo jį traukti iš V. kambario. D. būnant jam už nugaros, jis jai savo kaire koja vieną kartą spyrė jai į koją, tačiau į kurią vietą pasakyti negali, nes nežiūrėjo. Kas buvo miegamajame, jis neatsimena dėl savo neblaivumo ir susijaudinimo, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo savo rankos kumščiu trenkti D. į galvos sritį. Po kurio laiko pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sumušė savo sugyventinę.
Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.
IV. Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. Š. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. Š. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2023 m. spalio 4 d. 21.50 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 13.02 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
R. Š. skirtina prokurorės siūloma galinti padėti geriau įgyvendinti bausmės paskirtį baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi nusikalstamą veiką jis padarė prieš šeimos narį – sugyventinę.
R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 4 d. 21.50 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 13.02 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. Š. per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.