Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., uždraudžiant lankytis restoranuose, baruose, kavinėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme; 2015 m. lapkričio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai S. K. 2017-01-25 sukelto fizinio skausmo) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai S. K. 2017-02-02 sukelto fizinio skausmo) 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai S. K. 2017-02-28 sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2021 m. birželio 2 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, savo šeimos nariui – sugyventinei S. K., kumščiu sudavė ne daugiau 3 smūgių į kairę ranką ir ne daugiau 3 smūgių į kairės pusės šoną, tuo nukentėjusiajai S. K. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Susiginčijo abu, susipyko ir jis, stumdamas, trenkė į ranką ir į šoną. Nepamena, kiek kartų trenkė, nes buvo neblaivus. Susipyko su sugyventine S. K. dėl telefono ir dėl to, kad ji nėjo į daržą dirbti. Buvo stipriai neblaivus, gėrė abu kartu. Gyvena kartu beveik dvylika metų, gyvena kaip šeima. Smurtauja prieš savo sugyventinę jau ne pirmą kartą. Priklausomybę alkoholiui turi, nesigydo. Namuose buvo dviese. Viskas vyko birželio 2 d., apie 15 val. Smūgius sudavė į kairės rankos petį ir kairės pusės šoną. Trenkė rankos kumščiu. Galėjo sukelti fizinį skausmą. Taip pasielgė, nes supyko. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji atleido.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

4. Kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu:

4.1. Nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad A. A. yra jos sugyventinis, su kuriuo kaip sugyventiniai gyvena apie 12 metų, veda bendrą ūkį. Su A. turi bendrą sūnų, bet jis kartu negyvena, jį augina kiti žmonės. Su A. dviese gyvena jo tėvui priklausančiame name, adresu, (duomenys neskelbtini). Su A. sutaria gerai tol , kol jis arba abu neišgeria. Abiems būnant neblaiviems, tarp jų prasideda konfliktai, kurių metu A. ją muša. Dėl A. smurto ne kartą yra kreipusis į policiją, jis ne kartą buvo teistas dėl to, bet vis iki šiol jam atleisdavo ir gyvendavo kartu. 2021 m. birželio 2 d., apie 13 val., abu su A. grįžo namo. Abu buvo išgėrę, nes ji alkoholį buvo vartojusi su broliu, o kur vartojo A., nežino. Grįžęs A., nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs po darbo miške. Ji nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus, kad atsikėlus A. abu pataisytų sveikatą. Parnešusi alų, ji taip pat prigulė prie A. pamiegoti. Nežino, kiek laiko miegojo, bet, kai atsikėlė, buvo šviesu, kiek buvo valandų, nežino. Atsikėlusi, su A. pradėjo gerti jos nupirktą alų. Po to, A. iš jos atiminėjant cigaretes, žodis po žodžio pradėjo pyktis. A. koliodamas ją ir vadindamas necenzūriniais žodžiais, jai stovinčiai šalia jo, iš kumščio vieną kartą sudavė į dešinę galvos pusę, arčiau pakaušio. Dėl šio suduoto smūgio jai neskaudėjo, tik juto, kad sudavė. Po tokio A. smūgio, ji A. įspėjo, kad jis gaus atgal. Kai taip pasakė, A. supyko ir pradėjo iš kumščio jai smūgiuoti į kairę ranką arčiau peties ir į kairės pusės šonkaulius. Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas tiksliai sudavė, pasakyti negali, bet į kairę ranką sudavė ne daugiau 3 kartus, į šonkaulius -taip pat ne daugiau 3 kartus. Jai skaudėjo, bet jausto skausmo skalėje įvertinti negali, nes nesupranta šio vertinimo. Gali pasakyti tiesiog, kad tikrai skaudėjo, bet šį skausmą kentėti įmanoma. Skausmą šonkauliuose jaučia dar ir dabar. A. jai dar sudavė gal kokį kartą į dešinę ranką arčiau peties, bet į ją sudavė ne iš kumščio, o iš delno, todėl neskaudėjo. Kai A. ją mušė, jam sakė, gal net šaukė, kad jis baigtų ją daužyti. Ar verkė, neprisimena. Kai A. ją mušė, pati atsitraukė nuo jo ir išėjo į lauką jį palikusi kambaryje. Išėjusi į lauką, paskambino 112 ir pranešė, kad A. ją mušė. Jai kalbant telefonu, A. užrakino namus ir pasišalino, nes išgirdo, kad ji kviečia policiją. Kai atvažiavo policija, ji viena buvo namuose. Kalbant su pareigūnais, jie klausė jos ar reikalinga greitoji, ji negalėjo pasakyti ar reikalinga jai greitoji, bet jie iškvietė greitąją. Kai greitoji atvažiavo, apžiūrėjo ją ir išsivežė į ligoninę peršviesti šonkaulius. Ligoninėje jai jokių lūžių nenustatė ir išleido gydytis namo. Pas medicinos ekspertus nevyko, buvo apžiūrėta greitojoje ir ligoninėje, viskas jau yra užrašyta, kas buvo, jokių matomų sužalojimų nėra. Pareiškimą rašyti atsisako, nes nors A. ją sumušė, bet jam blogo nelinki, pretenzijų jam neturi. Pati planuoja išsikelti gyventi iš jo namų pas savo brolį. Planuoja kartu su juo nebegyventi, bet nori išsiskirti gražiuoju, todėl A. jokių pretenzijų neturi. Konflikto metu buvo dviese namuose ir niekas nematė tarp jų vykusio konflikto;

4.2. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. birželio 2 d. A. A. nustatytas 2,38 prom. neblaivumo laipsnis;

4.3. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. birželio 2 d. S. K. nustatytas 2,74 promilių neblaivumo laipsnis;

4.4. 2021-06-02 asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint S. K. drabužiais neuždengtas kūno vietas, sužalojimų nėra;

4.5. 2021-06-02 greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad S. K. apžiūrint medikams, ji nurodė, kad skauda kairės pusės žastą, kairės pusės šonkaulius. Preliminari diagnozė - peties ir žasto sumušimas;

4.6. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė pati nukentėjusioji S. K.. Taip pat matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad GMP pristatė neblaivią S. K., kuriai nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kairės alkūnės sumušimas, teigė, kad sumušė sugyventinis;

4.7. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, S. K. paaiškino, kad išgertuvių metu su sugyventiniu A. A., įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis trenkė jai iš dešinės rankos kumščio trenkė ne daugiau kaip 1 kartą į galvą, ne daugiau kaip 3 kartus į kairę ranką (petį), ne daugiau kaip 1 kartą į dešinę ranką ir nenustatyta kiekį kartų į kairės pusės šonkaulius ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

5. Minėtų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo A. A. prisipažinimas, nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nurodytų dokumentų turinyje užfiksuotos aplinkybės, teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad 2021 m. birželio 2 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – sugyventinei S. K. sudavė ne daugiau 3 smūgių į kairę ranką ir ne daugiau 3 smūgių į kairės pusės šoną, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

6. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

7. A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

9. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas 3 kartus, ne kartą teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs (b. l. 74-96), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 97-107), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 109-111). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad anksčiau buvo ne kartą teistas, nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, paskutinį kartą teistas 2018 m. gruodžio 20 d., bausmę atlikęs, už anksčiau padarytus nusikaltimus skirtos kitų rūšių bausmės nedarė kaltinamajam jokios teigiamos įtakos, akivaizdu, kad kaltinamasis nedaro išvadų ir nevertina savo elgesio kritiškai, nekeičia gyvenimo būdo, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą griežčiausią – terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

10. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. A. gynėjas prašė taikyki BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

11. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų kaltinamojo A. A. atžvilgiu, teismo nuomone, nėra pagrindo. LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas, atidėdamas bausmę pagal BK 75 straipsnį, turi įvertinti ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi principo, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017). Šiuo atveju nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį skirtina bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį. Tačiau teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi išnagrinėti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. A. A. jau yra ne kartą teistas (3 kartus), teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau skirtos bausmės nepadarė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, taip ignoruodamas visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad A. A. nevertina savo elgesio kritiškai, todėl atidėjus bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

13. Kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

14. Į bausmės laiką įskaitytinas A. A. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime 2021 m. birželio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo t. y. 2021 m. birželio 11 d. (BK 66 str. 1, 2 d.).

15. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. 4 (keturių) mėnesių laisvė atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo t. y. 2021 m. birželio 11 d.

A. A. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.