Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovui E. K., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovui E. S., jo atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, tretiesiems asmenims notarei D. R., antstoliui J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų V. K. ir E. K. ieškinį atsakovui E. S. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R., antstolis J. P., ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Ieškovas E. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas J. Martinaitis teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl vekselių

Nustatyta, kad ieškovas E. K. 2008-05-12, 2008-05-29, 2008-09-01 ir ieškovė V. K. 2008-09-01 išdavė paprastus neprotestuotinus vekselius sumoms po 100 000 Lt ir ieškovas 2008-10-24 išdavė vekselį 200 000 Lt sumai atsakovui E. S. (b. l. 7, 9, 11, 13, 15). Pagal vekselius išieškoma suma sudaro 600 000 Lt, tačiau ieškovai teigia, kad E. K. faktiškai paskolinta suma buvo 210 000 Lt (įskaitant ieškovei V. K. paskolintą sumą).

Ieškovas teigia, kad pagal 2008-05-12 neprotestuotiną vekselį ieškovas E. K. pasiskolino 50 000 Lt, vekselyje nurodyta 100 000 Lt grąžinti iki 2008-09-12; pagal 2008-05-29 neprotestuotiną vekselį ieškovas E. K. pasiskolino 50 000 Lt, vekselyje nurodyta 100 000 Lt grąžinti iki 2008-06-29; pagal 2008-09-01 neprotestuotiną vekselį ieškovės V. K. vardu išduotas 50 000 Lt, vekselyje nurodyta 100 000 Lt grąžinti iki 2008-10-01, tačiau skolino tik sumos dalį, po ko atsakovas E. S. atsisakė skolinti likusią dalį, negrąžindamas vekselio V. K.; pagal 2008-09-01 neprotestuotiną vekselį ieškovas E. K. pasiskolino 50 000 Lt, vekselyje nurodyta 100 000 Lt grąžinti iki 2008-10-01; pagal 2008-10-24 neprotestuotiną vekselį ieškovas E. K. pasiskolino 60 000 Lt, vekselyje nurodyta 200 000 Lt grąžinti iki 2008-12-24.

Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008).

Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas.

Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas, CK 1.105 straipsnio 1 dalis), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Vekselio išrašymas, minėta, yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ir atsakovas E. S. yra tiesioginiai vekselio teisinio santykio dalyviai. Ieškovas yra vekselio davėjas, o atsakovas – ginčo vekselio pirmasis įgijėjas ir turėtojas. Ieškovai jokių prieštaravimų, susijusių su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), nereiškia, prašo pripažinti jų išduotus vekselius negaliojančiais nurodydami, kad sandoriai buvo apsimestiniai. CK 1.87 straipsnio 1 dalis numato, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui, pridengti, ir tokiu atveju taikomos sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisyklės. Tačiau CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, paskolos teisinius santykius reglamentuojančios normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.

Šalys paaiškino, kad vekseliai buvo išduoti dėl paskolos teisinių santykių – ginčo vekseliuose nurodytos sumos (iš viso 600 000 Lt) yra ieškovų grąžintinos paskolos atsakovui dydis. Ieškovai teigia, kad jie tiek pinigų, kiek nurodyta vekseliuose negavo – buvo pasiskolinta tik 210 000 Lt. Ieškovai teigdami, kad vekseliai negalioja, nenurodė, kad vekselių pasirašymo momentu suklydo reikšdami savo valią ar dėl sandorių turinio, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nurodė iš esmės tik tai, kad ieškovas E. K. suklydo dėl sandorio motyvų (pasirašydamas vekselį, pasitikėjo atsakovu, kad šis, gavęs skolą, nereikalaus iš ieškovo visų vekselyje nurodytų sumų, tikėjosi, kad atsakovas jam perrašys žemės sklypo dalį ir kt.). Ieškovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaule užvaldyto turto ir turtinės teisės, jo metu buvo apklausti liudytojai P. Š., V. B., R. Z., parodė, kad nežinojo apie bendrus ieškovo ir atsakovo verslo reikalus, niekas nematė, kada ir kokiomis sumomis atsakovas ieškovui skolino pinigus. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00023-09 Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-04-19 nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius E. S. veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1, 2 d., požymių (b. l. 95-101). Ieškovas su atsakovu bendravo, skolinosi iš jo pinigus – pats ieškovas pripažįsta, kad ginčijamais vekseliais jis įsipareigojo grąžinti 210 00 Lt skolą atsakovui, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo vekseliams išduoti nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas yra verslininkas ir jis, bei jo žmona, išduodami vekselius, turėjo suprasti galimas tokių sandorių – įsipareigojimo grąžinti vekseliuose nurodytas sumas atsakovui – pasekmes. ĮVPĮ leidžia išduodant vekselį su konkrečia jo įvykdymo data numatyti palūkanas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo mokėtiname vekselyje ir šias palūkanas įskaičiuoti į vekselio sumą. Tai padaryti leidžia jau vekselio išrašymo metu žinomas skolos terminas. Šio tipo vekseliai vadinami vekseliu su sukauptomis palūkanomis. Vekselis su sukauptomis palūkanomis išrašomas didesnei sumai negu tuo metu yra faktiška vekselio davėjo skola ir toks sandoris neprieštarauja įstatymui. Be to, nors ieškovas teigia, kad atsakovui išduodavo vekselius dvigubai didesnei, nei pasiskolinta, sumai, tačiau tokius vekselius išdavė net keturis kartus skirtingu laikotarpiu – du 2008 m. gegužę, vieną rugsėjį, ir vieną vekselį – spalio mėnesį, todėl turėjo laiko ir galimybių įvertinti, kokius sandorius pasirašo. Kiekvienam asmeniui tenka pareiga pačiam rūpintis savo teisėmis ir interesais, o abejojant dėl savo veiksmų teisinės reikšmės bei pasekmių, pašalinti šias abejones ar atsisakyti nuo tokių veiksmų atlikimo (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad atsakovas vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai, o suklydimas dėl sudaromų sandorių motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais.

Dėl notarės vykdomųjų įrašų

Nagrinėjamoje byloje ieškovai vekselius bei su jais susijusius notaro veiksmus iš esmės ginčija tuo, kad vekselių pateikimas apmokėti bei pranešimas neapmokėjus vekselio neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮVPVĮ) nuostatų (40, 47-48 straipsniai). Ieškovai prašo panaikinti notarės D. R. išduotus vykdomuosius įrašus atsakovui E. S.: 2009-02-24 vykdomąjį įrašą Nr. 415 pagal 2008-08-01 ieškovės V. K. vardu išduotą 100 000 Lt vekselį; 2009-03-03 vykdomuosius įrašus Nr. 460, 458, 456, 454 pagal ieškovo E. K. vardu išduotus 4 vekselius (toliau – vykdomieji įrašai).

Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį neprotestuotino vekselio turėtojas jį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas; pagal ĮVPVĮ 47 straipsnio 1 dalį neprotestuotino vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti; pagal ĮVPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą neprotestuotino vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia terminas pateikti vekselį apmokėti. Ieškovai ir jų atstovas teigia, kad notarė vykdomuosius įrašus išdavė neteisėtai, nes paminėti terminai buvo praleisti, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. ĮPVĮ 47 straipsnis nurodantis pranešti indosantams ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, skirtas informuoti visus pagal vekselį galimai atsakingus asmenis apie pradėtą išieškojimo procedūrą. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jame nustatytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, jis tik atsako už žalą, padarytą dėl jo kaltės. Vadinasi termino pranešti praleidimas neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą. Kadangi termino pranešti praleidimu padarytos žalos nagrinėjamoje byloje nereikalaujama, aplinkybė dėl jo nėra teisiškai reikšminga. Kitokia yra termino pateikti vekselį apmokėti teisinė reikšmė – jį praleidęs vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimą vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Tačiau paties veiksmo – vekselio pateikimo apmokėti – prasmė yra panaši į pranešimo apie pateikimą apmokėti prasmę. Abiem atvejais išreiškiama vekselio turėtojo valia realizuoti savo teisę ir gauti vekselyje įrašytą pinigų sumą. ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta: kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju. Vadinasi nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas laiku nepateikė apmokėti ginčijamų vekselių.

Ieškovai, gindamiesi aptariamo termino praleidimu, neigia, kad atsakovas įstatymo nustatytais terminais pateikė jiems apmokėti vekselius. Tai vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovai grindžia aptariamą ieškinio argumentą. Atsakovas teigia, kad jis nustatytu terminu pareikalavo apmokėti vekselį, šias aplinkybes patvirtina jo ir bei liudytojo V. B. pasirašyti aktai-protestai: 2008-09-12 aktas protestas apie 2008-05-12 vekselio (pagal kurį ieškovo mokėjimo prievolės terminas baigiasi 2008-09-12) pateikimą apmokėti ieškovui (b. l. 146), 2008-07-01 aktas protestas apie 2008-05-29 vekselio, kurio mokėjimo terminas baigiasi 2008-06-29, pateikimą apmokėti ieškovui (b. l. 142), 2008-10-03 aktas-protestas apie 2008-09-01 vekselių, kurio mokėjimo terminai baigiasi 2008-10-01, pateikimo apmokėti ieškovams (b. l. 138, 154), ir 2008-12-24 aktas-protestas apie 2008-10-24 vekselį, kurio mokėjimo terminas baigiasi 2008-12-24, pateikimą mokėti ieškovams (b. l. 150). Liudytojas V. B. patvirtino, jog kelis kartus dalyvavo pateikiant vekselius apmokėti ieškovams tiek notarei, tiek teismui 2010-12-21 posėdyje (b. l. 139, 144, 148, 152, 156). Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas laiku nepateikė ieškovams apmokėti ginčo vekselių pagal IVPĮ nuostatas (CPK 178 straipsnis). Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis su žmona savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tik 2008-10-22, todėl atsakovas jiems tokiu adresu įteikti aktų-protestų negalėjo, neturi esminės reikšmės, nes gyventi name galima ir nesant jo 100 proc. baigtumo bei nedeklaravus jame gyvenamosios vietos. Be to, ieškovai iki šiol gyvena nurodytu adresu.

ĮPVĮ 40 straipsnyje nepasakyta, kokia forma vekselis turi būti pateikiamas apmokėjimui t. y. nenustatyta, kad vekselio turėtojas iš vekselio davėjo apmokėjimo turi pareikalauti raštu ir kokia forma, arba per notarą ar antstolį. Nesant nustatytos imperatyvios pareikalavimo formos, pagal bendras civilinės teisės taisykles (pvz. CK 1.72 str., 1.77 str.) ir atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį, leidžiančią apie vekselio neapmokėjimą pranešti bet kokia forma (CPK 3 str. 6 d.), galima daryti išvadą, jog vekselį apmokėjimui galima pateikti žodžiu pareikalaujant sumokėti vekselyje įrašytą pinigų sumą. Be to, ieškovas 2010-11-16 teismo posėdyje patvirtino, kad su atsakovu bendravo labai dažnai, apie skolas atsakovas primindavo ir nuo 2008 m. gruodžio mėnesio buvo jo nuolat reikalaujamas apmokėti vekselius (b. l. 122-123).

Ieškovai teigia, kad notarė pažeidė 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) 6 punktą, nes nepagrįstai išdavė vykdomuosius įrašus ginčo vekseliams, kurie ieškovams nebuvo pateikti IVPĮ nustatyta tvarka bei prarado vertybinių popierių statusą – vykdymo įrašų išdavimo dieną vekseliai buvo negaliojantys. Byloje nustatyta, kad ginčo vekseliai ieškovams buvo pateikti apmokėti laiku. Vekselių negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Notarei buvo pateikti visi vykdomojo įrašo atlikimui reikalingi dokumentai: vekseliai, aktai-protestai apie vekselių pateikimą apmokėti, kuriuos pasirašė vekselio turėtojas atsakovas ir liudytojas V. B., V. B. raštiški patvirtinimai, kad dalyvavo pasirašant aktus-protestuos, registruoti laiškai su ieškovams pakartotinai siųstais raginimai sumokėti vekseliuose nurodytas sumas ir įspėjimas apie kreipimąsi į notarą, kuriuos ieškovas atsisakė priimti (b. l. 64-66, 137-156). Notarė nurodė, kad atsakovo pateikti vekseliai turėjo visus privalomus rekvizitus, buvo pateikti apmokėti nustatytais terminais, be to, įstatymas numato, kad vekselio turėtojams galima pranešti bet kokia forma, todėl vykdomieji įrašai atlikti teisėtai (b. l. 131). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių notarės D. R. 2009-02-24 veiksmai, išduodant 2009-02-24 ir 2009-03-03 vykdomuosius įrašus pagal atsakovo pateiktus ieškovų vekselius, būtų neteisėti ar neatitiktų ĮVPĮ ar Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nustatytų reikalavimų, todėl panaikinti šiuos vykdomuosius įrašus nėra teisinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

Ieškovai prašo taikyti restituciją ir grąžinti jų nuosavybėn pagal vykdomuosius įrašus iš jų išieškotą turtą – 2009-08-28 turto perdavimo išieškotojui E. S. aktu vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/00239 išieškotojui perduotą iš varžytinių neparduotą transporto priemonę Mercedes Benz, 2009-06-25 turto perdavimo išieškotojui E. S. aktu vykdomojoje byloje Nr. 0172/09/00235 perduotą iš varžytinių neparduotą nekilnojamąjį turtą – 50/100 buto su poilsio patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini).

Restitucija yra sandorių negaliojimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nė vienas sandoris, pagal kurį buvo atlikti antstolio J. P. vykdymo veiksmai nebuvo prapažintas negaliojančiu. Be to, nors ieškovai prašė jiems grąžinti turto perdavimo aktais išieškotojui perduotą turtą, tačiau pačių sandorių - 2009-08-28 ir 2009-06-25 turto perdavimo aktų – teisėtumo neginčijo ir su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 135 straipsnio 1 straipsnio 4 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad taikyti restituciją teisėtų ir galiojančių sandorių šalims nėra teisinio pagrindo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių klausimų

Iš ieškovų priteistina 10 000 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2010 m. liepos 10 d. teismo nutartimi: iš V. K. – 2 000 Lt, iš E. K. – 8 000 Lt žyminio mokesčio (b. l. 34-35, CPK 84 straipsnis).

Liudytojas V. B. prašo kompensuoti jam prarastą darbo užmokestį už 2010-12-06 ir 2010-12-21 teismo posėdžių dienas, nurodo, kad abu kartus buvo atsiprašęs visai darbo dienai, tačiau pirmą kartą teismo posėdis buvo atidėtas. Šalys 2010-12-21 teismo posėdyje neginčijo liudytojo V. B. parodymų, kad jis dirba ir gauna minimalų atlyginimą, todėl teismas laiko šią aplinkybę nustatyta (CPK 187 straipsnis). Teismas atsižvelgęs į pagrįstai sugaištą ieškovo darbo laiką – 2010-12-06 atvykimas į teismą tame pačiame mieste truko 2 valandas, 2010-12-21 atvykimas į teismą 2 valandos ir pusę valandos parodymų davimas teismo posėdyje – iš viso 5 darbo valandos. Liudytojui V. B. iš teismo depozitinės sąskaitos į jo prašyme nurodytą motinos atsiskaitomąją sąskaitą apmokėtinos jo pagrįstos išlaidos – 19 Lt (5 h x 3,86 Lt minimalus valandinis darbo užmokestis [678,50 Lt ieškovo mėnesio darbo užmokestis (800 Lt atskaičius privalomus mokesčius) : 176 darbo valandų 2010 gruodžio mėnesį] (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 89 straipsnio 1 dalis). Kita ieškovo E. K. 2010-10-06 į teismo depozitinę sąskaitą pervesta liudytojo atvykimui užtikrinti suma – 31 Lt grąžintina ieškovui jo pareikalavimu, nes teismui ieškovo mokėjimo nurodymu pervesti įmokėti grynieji pinigai (b. l. 108, 112, 114).

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 34-34, CPK 150 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš V. K. – 2 000 Lt, iš E. K. – 8 000 Lt žyminio mokesčio.

Pervesti iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos liudytojui V. B. 19 Lt už sugaištą dėl teismo iškvietimo laiką į R. B. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, ir grąžinti ieškovui E. K. 31 Lt užstato šiam pareikalavus.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstoliui J. P. vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/00235, Nr. 0172/09/00236, Nr. 0172/09/00237, Nr. 0172/09/00238, Nr.0172/09/00239.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Albina Pupeikienė