Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š., V. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors dėl palikimo priėmimo į notarų biurą po D. B. mirties niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjui V. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai priklauso pareiškėjui pagal 1998 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 0,2903 ha žemes sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas šių namų valdos statinių eksploatacijai. Pareiškėjas būdamas namų valdos savininku nuolat, tiek iki tėvo D. B. mirties, tiek po jo mirties, naudojosi žemės sklypu pagal jo tiesioginį naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, sklypą tvarkė ir prižiūrėjo. Kaip matyti iš Kadastro žemėlapio ištraukos, 0,1300 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra netoli nuo pareiškėjo namų, jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjas šį žemės sklypą nuolat prižiūri, jį šienauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimo Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini)). Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir testamento sudarymo faktų. Po mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės išdavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis.). Po D. B. mirties, liko paveldimas turtas:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo D. B. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Nagrinėjamu atveju, palikėjo D. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis V. B. faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu – naudojosi žemės sklypu pagal jo tiesioginį naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, sklypą tvarkė ir prižiūrėjo. Sklypas yra netoli pareiškėjo namų, jis šį žemės sklypą nuolat prižiūri, šienauja. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikėjo palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomi juridiniai faktai, nepareiškė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomi juridiniai faktai, pripažintina, kad po tėvo D. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įpėdinis – V. B. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios sumokamos, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad palikėjo sūnus V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą gauti.

Priteisti iš pareiškėjo V. B. 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.