Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-732-344/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
1-732-344/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38244-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-732-344/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38244-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.10.1.; 2.3.6.1.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š. V.,

kaltinamajam E. B.,nukentėjusiajai R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2018 m. rugpjūčio 9 d., 18.27 val., Mažeikiuose, Žemaitijos g., ties namu Nr. 18, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 3,37 prom. neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine R. J., tyčia sudavė vieną smūgį maišelyje buvusiu tuščiu buteliu nukentėjusiajai R. J. į veidą, taip padarydamas atvirą skeveldrinį nosies kaulų lūžį, ir taip sukėlė šeimos narei, nukentėjusiajai R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. B. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad serga epilepsija ir kasdien vartoja alkoholinius gėrimus, todėl davė prieštaringus parodymus. Jis patvirtino, kad tą dieną su sugyventine, su kuria gyvena apie 15 metų, ėjo namo. Dėl kažko susikivirčijo, supykęs trenkė sugyventinei maišeliu, kuriame buvo tuščias alaus butelis. Sugyventinei pradėjo bėgti kraujas. Su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė ir toliau kartu gyvena.

Byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju apie 15 metų gyvena kaip sugyventiniai, sutaria gerai. Anksčiau sugyventinis nėra prieš ją smurtavęs. Tą dieną jie buvo išgėrę, ėjo Žemaitijos gatve, Mažeikiuose, tarp jų kilo konfliktas. Sugyventinis trenkė jai polietileniniu maišeliu, kuriame buvo tuščias degtinės butelis, į galvą, pataikė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Buto, kurį nuomojasi savininkas Z. R., pamatęs, kad jos veidas kruvinas, iškvietė policiją ir medikus. Medikai ją išvežė į priėmimo skyrių, o sugyventinį išsivežė policijos pareigūnai. Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus medikai nustatė nosies lūžį, tačiau daugiau į medikus ji nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio byloje nereikš, sugyventiniui pretenzijų neturi, jam atleidžia (b. l. 29-30)

ROIK Nr. 0118000427081 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d., 18.28 val. pranešėjas Z. R. pranešė, kad R. J. jam nurodė, jog gatvėje ją sumušė sugyventinis E. B., kuris trenkė buteliu per galvą (b. l. 13-17).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo su fotolentele matyti, kad kaltinamasis E. B. prisipažino, kad maišelyje buvusiu degtinės buteliu trenkė sugyventinei R. J. per galvą (b. l. 18-23).

Alkoholio kiekio matuoklio pavadinimo registracijos žurnalo Nr. ARKB 0158 išrašo 171 eilės (reg.) Nr. nurodyta, kad R. J. nustatytas 2,05 prom. neblaivumas, o 172 eil. (reg.) Nr. nurodyta, kad E. B. nustatytas 3,37 prom. neblaivumas (b. l. 24-25).

Specialisto išvadoje Nr. G 1230/2018(04) nurodyta, kad R. J. padarytas sužalojimas: atviras skeveldrinis nosies kaulų lūžis. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro skeveldrinio nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 37).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis E. B. tyčia sudavė polietileniniame maišelyje buvusiu buteliu sugyventinei R. J. į veidą ir tuo padarė jai atvirą nosies kaulų lūžį, kas kvalifikuota kaip nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis įrodymų tyrimo metu nurodė, kad susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų nereiškė, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.

Prokuroras neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis yra neteistas, baustas, nedirba, gyvena su sugyventine, t. y. nukentėjusiąja, kuri jam pretenzijų nereiškia ir prašo bylą nutraukti. Teismas sprendžia, kad yra pagrindo tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis E. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, kaltinamajam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja R. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigoti įvykdyti per penkis mėnesius.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių. Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja E. G.