Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas Plungės rajono apylinkės teismui 2014-09-02 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Nurodė, jog su atsakove 2013-01-01 sudarė darbo sutartį medžio apdirbimo darbuotoju, Norvegijoje, darbo vieta buvo numatyta ir darbas buvo dirbamas taip pat Norvegijoje. Pas atsakovę dirbo iki 2013-06-20, ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas bankiniu pavedimu į jo bankinę sąskaitą, darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas buhalterijoje Lietuvos Respublikoje. Darbo sutartis yra sudaryta iš naujo, jos sudarymo data – 2013-01-01, sutartis sudaryta neterminuotam laikui. Kadangi atsakovė pateikė įrodymus, kuriuose nurodė, kad neva tai įmonėje buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita ir pateikė ieškovo dirbto darbo grafikus 2013 metų sausio-birželio mėnesiais, tikslino savo reikalavimus. Nurodė, jog tuo atveju, kai suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančiu priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotoju kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą, tai numato DK 195 straipsnio 1 dalis. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Atsakovė nepateikė jokiu įrodymų, kad dėl darbo nebuvimo įmonėje buvo paskelbta prastova ir kad ieškovas viso šio laiko nedirbo, o anksčiau nurodytas teisinis išaiškinimas reiškia, kad esant suminei darbo laiko apskaitai yra apmokama pagal darbo laiko grafiką, o ne už faktiškai atliktus darbus ar dirbta laiko darbą. Pagal atsakovės pateiktus duomenis 2013 metais ieškovas dirbo: sausio mėn. 174 valandas, vasario mėn. 108 valandas, kovo mėn. 194 valandas, balandžio mėn. 98 valandas, gegužės mėn. 110 valandų, birželio mėn. nedirbta. Tokiu būdu pačios atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad iš viso ieškovas dirbo 684 valandas. Ieškovas nurodo, kad darbo sutartį sudarė visai darbo dienai už 1 darbo valandą mokant 158,40 Norvegijos kronų atlyginimą, o nuo 2013-05 mėn. mokant už 1 darbo valandą už 163,20 Norvegijos kronų atlyginimą. Tokiu būdu viso uždirbta: sausio mėn. 174 valandos 27 561,60 Norvegijos kronų, vasario mėn. 108 valandos 17 107,20 Norvegijos kronų, kovo mėn. 194 valandos - 30 729, 60 Norvegijos kronų, balandžio mėn. 98 valandos - 15 523,20 Norvegijos kronų, gegužės mėnesio - 110 valandų - 17 952 Norvegijos kronos, viso apskaičiuotas darbo užmokestis sudaro: 108 873,60 Norvegijos kronų. Atsakovas pateikė įrodymus ir nurodė, kad esą viso faktiškai ieškovas dirbo 334,5 valandas, už jas ieškovui yra sumokėta 53 258,20 Norvegijos kronų, t. y. nesumokėta už 349,5 valandas. Atsakovės pateikti įrodymai prieštarauja jos pačios pateiktiems įrodymams - darbo laiko grafikams, kuriuose nurodyta kiek faktiškai yra dirbta. Ieškovo duomenimis skirtumas sudaro 55 615,40 Norvegijos kronų arba pagal darbo užmokesčio išmokėjimo metu galiojusį oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir Norvegijos kronos skirtumą sudaro: 2013 01 mėn. – 14 572,80 Norvegijos kronų arba 6783,06 Lt, 2013 02 mėn. – 9979,20 Norvegijos kronų arba 4618,87 lito, 2013 03 mėn. – 15 998,60 Norvegijos kronų arba 7377,91 lito, 2013 04 mėn. – 6415,20 Norvegijos kronų arba 2906,86 lito, 2013 05 mėn. – 8649,60 Norvegijos kronų arba 3915,93lito. Iš viso neišmokėtas darbo užmokestis litais, neišskaičius mokesčių mokamų Norvegijos karalystėje sudaro 25 602,63 Lt. Net jei darant prielaidą, kad įmonėje būtų buvusi paskelbta prastova, už prastovas, darbdavys turi apmokėti 2/3 dydžio valandiniu tarifu, tai iš viso sudarytų 16 897,74 lito. Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Kadangi buvo atleistas iš darbo pas atsakovę 2013-06-20, todėl delspinigiai yra apskaičiuoti nuo 2013 -06 -28 iki 2014-09-02, iš viso 430 dienų, 25 602,63 *0,07/100 – 17,92 Lt delspinigių už vieną kalendorinę dieną, iš viso 17,92*430 - 7705,60 Lt delspinigių. Teigė, kad darbo sutartyje parašytas nurodymas, kad ieškovas gali dirbti 50 procentų darbo laiko yra tam, kad jeigu darbo sutarties šalys būtų raštu susitarusios dėl nuolatinio darbo esant 50 procentų darbo laiko krūviui. Tačiau ieškovas pas atsakovę dirbdavo visą darbo dieną, su darbdaviu jis nebuvo sudaręs jokių rašytinių susitarimų dėl sumažinto darbo laiko per darbo dieną, tokią poziciją patvirtina net paties atsakovo pateikti dokumentai, juose yra nurodyta, kad tam tikromis dienomis ieškovas dirbo žymiai ilgiau nei po 4 valandas per dieną. Darbo kodeksas numato atvejus, kada darbuotojui gali būti nustatytas ne visas darbo laikas: kai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas DK 146 str. Šiuo straipsniu į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkeltos Europos Tarybos Direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių , kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP ) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), nuostatos. Šios direktyvos 5 str. numato, kad darbdaviai turi kuo tinkamiau apsvarstyti šiuos dalykus : a) darbuotoju prašymus juos perkelti iš darbo visą darbo dieną į darbą ne visą darbo dieną, jeigu įmonėje atsiranda tokia galimybė; b) darbuotojų prašymus juos perkelti iš darbo ne visą darbo dieną į darbą visą darbo dieną arba pailginti darbo laiką, jeigu yra tokia galimybė. Ši nuostata įpareigoja darbdavį suteikti darbuotojui nepilną darbo dieną, tik esant aiškiai ir konkrečiai raštu išreikštai darbuotojo valiai dirbti nepilną darbo dieną. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų ir pildyti darbuotojams darbo laiko apskaitos tabelius. Šiuo atveju atsakovė nurodo, kad jie patys buvo pasitvirtinę neva tai suvestinį mėnesio tabelį bei darbų ir laiko tabelį, kurie prieštarauja aukščiau nurodytam Vyriausybės nutarimui. Remdamasis Darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalimi ieškovas nurodo, kad atsakovės priimti vietiniai (lokaliniai) norminiai aktai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Darbo kodeksui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir negali bloginti darbuotojo padėties palyginti su ta, kuri yra nustatyta Darbo kodekse, kituose teisės aktuose. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, todėl iš atsakovės priteistina už uždelstą atsiskaityti laiką taikomą sankcijos dydį – neišmokėto 25 602,63 litų dydžio darbo užmokesčio dalies kompensaciją. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 25 602,63 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 7705,60 Lt delspinigių bei nesumokėto 25 602,63 litų dydžio darbo užmokesčio dalies kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, viso 58 910,86 lito, 5 procentų palūkanas skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumos nurodytos neatskaičius mokesčių bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.