Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1577-259/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
2A-1577-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21172-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Atsakovas
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“
Ieškovas
J. T.
Kategorijos
  • 11.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1577-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21172-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 11.7.5;11.9.10.7;14.7;44.2.4.2;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2379-638/2014 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės direktoriaus įsakymo 2013-12-03 Nr. V-89 1 punktą, kuriuo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su ieškove nuo 2013-12-04 pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį; panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės direktoriaus 2013-09-30 įsakymą Nr. V-72; grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą, vyr. buhalterės pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; sprendimą vykdyti skubiai (b. l. 3-14). Nurodė, kad ji buvo nepagrįstai ir neteisėtai atleista iš darbo. Jokios svarbios priežasties, ekonominių ar struktūrinių pertvarkymų, dėl kurių būtų buvęs pagrindas ją atleisti, nebuvo. Ta aplinkybė, kad atsakovė pakeitė struktūrą, buvo tik dėl akių, nes realiai darbuotojų skaičius ir atliekamos funkcijos liko tokios pačios, kokios ir buvo. Ieškovei nebuvo duotas joks įspėjimas, kad ketinama padidinti reikalavimus jos pareigybei, kad ji turėtų pakelti kvalifikaciją, įgyti diplomą ar pan. Be to, ieškovei nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas, nors atsakovė tokią galimybę turėjo. Be to, nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas atleisti ieškovę iš darbo, nors atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė yra profesinės sąjungos renkamojo organo – komiteto, narė. Nebuvo pravestos konsultacijos su darbuotojų atstovais dėl ketinimo atlikti struktūros pertvarkymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės direktoriaus 2013-09-30 įsakymą Nr. V-72 nutraukė, ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu atsakovės direktoriaus įsakymo 2013-12-03 Nr. V-89 1 punktą, kuriuo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su ieškove nuo 2013-12-04 pagal LR DK 129 straipsnį 1 dalį; grąžino ieškovę į ankstesnį darbą; priteisė ieškovei iš atsakovės 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; likusioje dalyje ieškinį atmetė, sprendimą dalyje dėl ieškovės grąžinimo į darbą leido vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovės direktoriaus 2013-09-30 įsakymo Nr. V-72 „Dėl struktūros patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta įmonės struktūra, pareiginės instrukcijos, darbuotojų pareiginis sąrašas, nurodyta įspėti darbuotojus, kurie bus atleidžiami ši darbo, ir kurių darbo sutartys bus keičiamos (b. l. 63, 76, 102). Teismo vertinimu, ieškovė nėra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės valdymo organo priimtus sprendimus, nes ji nėra atsakovės kreditorė ar dalyvė (CK 2.82 str.). Kadangi pats savaime atsakovės sprendimas nustatyti įmonės struktūrą, patvirtinti vienus ar kitus pareiginius nuostatus, teikti įspėjimus, ieškovės teisių ir interesų nepažeidžia, todėl teismas sprendė, kad byla pagal ieškovės pareikštą reikalavimą yra nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.), o kadangi ieškinys buvo priimtas, tai bylą šioje dalyje nutraukė.

Teismas nurodė, kad atsakovės įstatų 24.1 punktas nustato, kad įmonės valdyba turi teisę nustatyti įmonės struktūrą (b. l. 99). Iš pateikto atsakovo valdybos posėdžio protokolo 2013-06-07 Nr. R-9 matyti, kad valdyba nusprendė nustatyti įmonės struktūrą (b. l. 108). Naujoje struktūroje vietoje anksčiau buvusios buhalterijos buvo numatyta įkurti naują padalinį - finansų skyrių, kuriame buvo numatyti 3 darbuotojai: finansų skyriaus vedėjas, kasininkas apskaitininkas, ekonomistas-buhalteris (b. l. 111-112,108). Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ankstesnėje struktūroje buhalterijoje dirbo taip pat trys darbuotojai, ieškovė dirbo vyr. buhaltere nuo 2005-12-08 (b. l. 17). Iš atsakovės direktoriaus 2013-09-30 patvirtintų Finansų skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų Nr. 7 teismas nustatė, kad finansų skyriaus vedėjo pareigoms užimti buvo numatytas kvalifikacinis reikalavimas - turėti aukštąjį ekonominį arba finansinį išsilavinimą (b. l. 102). Nurodė, kad ieškovė yra baigusi Kauno A. S. politechnikos institutą, įgijusi radiotechnikos specialybę (b. l. 84,83), todėl jos išsilavinimas nėra ekonominis ar finansinis. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė nepareiškė noro dalyvauti atsakovės paskelbtame konkurse į finansų skyriaus vedėjo pareigas. Teismas pripažino, kad atsakovės įmonėje, 2013-09-30 patvirtinus naują įmonės struktūrą ir naujus reikalavimus finansų skyriaus vedėjo pareigoms užimti, atsirado svarbi priežastis DK 129 straipsnio 2 dalies prasme, kai nebeliko vyriausiojo buhalterio darbo vietos, o šias pareigas užėmusi darbuotoja neturėjo pakankamos kvalifikacijos užimti finansų skyriaus vedėjo pareigas ir atitinkamai nedalyvavo konkurse. Teismo vertinimu, teismas negali paneigti atsakovės teisės nustatyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus savo darbuotojams ir tokiu būdu siekti aukštesnės darbo kokybės, efektyvumo ir pan.

Teismas nustatė, kad ieškovei 2013-10-04 buvo įteiktas įspėjimas apie būsimą atleidimą iš darbo (b. l. 53). Įspėjime buvo nurodyta konkreti atleidimo iš darbo priežastis – panaikinama vyr. buhalterio pareigybė. Įspėjimas buvo įteiktas prieš du mėnesius iki planuojamo darbo sutarties nutraukimo, todėl teismas sprendė, kad DK 130 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas pripažino, kad joks kitas darbas ieškovei nebuvo siūlomas, nes pagal jos turimą kvalifikaciją nebuvo tinkamų darbo vietų, taip pat pripažino, kad ieškovei nebuvo pasiūlytos darbininkų darbo vietos, motyvuojant tuo, kad ieškovė pagal savo sveikatos būklę būtų negalėjusi dirbti darbininke. Tačiau teismas, susipažinęs su išrašu iš medicininių dokumentų, nenustatė, kad ieškovei būtų buvę nerekomenduota dirbti darbininko darbo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė galėjo ir privalėjo pasiūlyti ieškovei vieną iš dviejų laisvų darbininkų darbo vietų, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė nebūtų galėjusi dirbti darbininke. Teismo vertinimu, nepasiūlydama nė vienos iš buvusių įspėjimo laikotarpiu dviejų laisvų darbo vietų, atsakovė pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Iš pateikto Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio SĮ „Kapinių priežiūra“ profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad 2011-11-25 buvo nutarta įsteigti LPS „Sandrauga“ padalinį SĮ „Kapinių priežiūra“ profesinę sąjungą (b. l. 25). 2012-07-02 šios profesinės sąjungos susirinkimas išrinko padalinio vykdomąjį renkamąjį organą - komitetą, o jo viena iš narių išrinko ieškovę J. T. (b. l. 24). 2011-12-01 ir 2012-07-12 raštais atsakovė buvo informuota apie profesinės sąjungos įsteigimą įmonėje (b. l. 23, 58). 2012-09-12 atsakovė gavo profesinės sąjungos „Sandrauga“ raštą, kuriuo informuota, kad ieškovė priklauso profesinės sąjungos renkamojo (vykdomojo) valdymo organui (komitetui) (b. l. 91). Ieškovei įteikus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, ji nurodė įspėjime, kad yra išrinkta profesinės sąjungos renkamojo organo nare (b. l. 53). Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad atsakovei buvo pranešta ir žinoma, kad ieškovė yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė, tačiau atsakovė neprašė ir negavo išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo atleisti iš darbo profesinės sąjungos renkamojo organo narę, ir tai daro neteisėtu atleidimą iš darbo bei įpareigoja teismą grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą (DK 134 str. 5 d.). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pagal dabartinę atsakovės struktūrą nėra išlikusi vyr. buhalterės pareigybė, nėra priežastis negrąžinti ieškovės į ankstesnį darbą. Nurodė, kad pažeistų ieškovės teisių gynimo būdas pasirinktinas pirmiausia atsižvelgiant į ieškovės interesą. Teismas įvertino tai, kad ieškovė yra vyresnio amžiaus, todėl jai susirasti darbą iš naujo yra sunkiau, negu jaunesniam asmeniui, įmonė, kurioje ieškovė dirbo ir su kurios veiklos specifika yra susipažinusi, yra viena tokia Kauno mieste, todėl sprendė, kad ieškovės teisės būtų apgintos labiau, jeigu ji būtų grąžinta į darbą. Teismo vertinimu, ieškovei turėtų būti priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pradedant skaičiuoti ne nuo atleidimo iš darbo dienos (2013-12-04), bet keturiais mėnesiais vėliau, t. y. nuo 2014-04-04, įvertinant, kad ieškovei buvo išmokėta 4 mėnesių išeitinė išmoka. Kadangi teismo sprendimas skelbiamas 2014-03-27, todėl teismas sprendė, kad ieškovei darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepriteistinas.

Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas įvertino tai, kad ieškovė patyrė nepatogumus, stresą, netikrumo būseną, kai buvo nepagrįstai atleista iš darbo, atsakovei nepaisant įstatymo reikalavimų pasiūlyti kitą darbą, gauti profesinės sąjungos sutikimą. Taip pat įvertino, kad ieškinio patenkinimas grąžinant ieškovę į darbą ir pažeistų teisių pripažinimas yra satisfakcija ieškovei. Bylinėjimosi laikas buvo neilgas, neužtruko ilgiau, negu, kad ieškovės priverstinė pravaikšta. Nukreipus sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai, ieškovės patirti nepatogumai bylinėjantis būtų santykinai nedideli. Todėl sprendė, kad ieškovei priteistina 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti neteisėtu atsakovės direktoriaus įsakymo 2013-12-03 Nr. V-89 1 punktą, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis su ieškove nuo 2013-12-04 pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį; grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą; priteisti ieškovei iš atsakovės 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir priimti naują sprendimą - šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė galėjo ir privalėjo pasiūlyti ieškovei vieną iš dviejų laisvų darbininkų darbo vietų, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė nebūtų galėjusi dirbti darbininke. Apeliantė nurodo, kad atsakovės įmonėje nebuvo tokių pareigų ar darbo, kuris atitiktų ieškovės profesiją, specialybę, kvalifikaciją, sveikatos būklę, ar bet kokio kito darbo, kurį ieškovė, atsižvelgiant į jos sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Todėl ieškovė ieškinyje ir nenurodė tokių pareigų ar darbo, kuris jai galėtų būti pasiūlytas ir dėl to įmonė tokio pasiūlymo ieškovei nepateikė. Be to, teismas netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į apeliantės pateiktą išrašą iš ieškovės medicininių dokumentų, iš kurių seka, kad ji negalėjo dirbti tuo metu laisvoje įmonėje esančioje darbininko darbo vietoje, dėl savo sveikatos būklės.

2. Teismo sprendime išdėstyti teiginiai, kad ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtai, kadangi nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas atleisti iš darbo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, nepagrįsti. LPS „Sandrauga“ teisės aktų nustatyta tvarka niekada neinformavo apeliantės apie tai, kad yra suformuotas įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamas organas, kas į jį išrinktas ir kokia minėto organo kadencija. Laiku nepateikus informacijos apie renkamo organo suformavimą, laikyti, kad darbdaviui kyla pareiga kreiptis į jį remiantis LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, nėra teisinio pagrindo. Taip pat, nagrinėjant trečiojo asmens pareiškimą Darbo ginčų komisijoje prie VDI Kauno skyriaus, paaiškėjo, kad LPS „Sandrauga“ 2013-01-28 įstatų 32-38 punktuose, kuriuose numatyta organizacijos struktūra, 23 p. numato, kad steigiamajame susirinkime turi būti išrinktas padalinio pirmininkas ir kiti renkamojo organo nariai: 31.1 p. padalinio susirinkimas, 33.2 p. padalinio pirmininkas. Taigi, LPS „Sandrauga“ įstatai nenumato tokio renkamojo organo, kaip padalinio komitetas. Tai reiškia, kad ieškovė negalėjo būti išrinkta į tokį profesinės LPS „Sandrauga“ renkamąjį organą kaip padalinio komitetas, kadangi toks organas neįtvirtintas LPS „Sandrauga“ įstatuose, nėra apibrėžtos tokio organo funkcijos ir įgaliojimai. Dėl to, laikyti trečiąjį asmenį LPS „Sandrauga“ renkamojo organo, padalinio komiteto nariu, nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovės naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė neįrodinėjo teismo metu, kad ji patyrė nepatogumus, stresą, netikrumo būseną. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o kuo remiantis teismas savo sprendime konstatuoja atitinkamas aplinkybes, suprasti neįmanoma. Ieškovė atleista iš darbo ne dėl drausmės pažeidimo ar dėl jos kaltės, bet dėl svarbių priežasčių, t. y. atsakovės įmonės struktūrinių pertvarkymų. Apeliantės nuomone, laikyti, kad atleidžiant ieškovę iš darbo buvo kėsinamasi į jos subjektyvius jausmus ar buvo užgautas jos orumas, nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės įmonė galėjo ir privalėjo pasiūlyti ieškovei vieną iš dviejų laisvų darbininkų darbo vietų, taip pat tai, kad įmonėje nebuvo tokių pareigų ar darbo. Ieškovė pažymi, kad įspėjimo laikotarpiu atsakovė į darbą priėmė net 22 darbuotojus (b. l. 72), tačiau atsakovė teigia, kad laisvos darbo vietos (nei vienos) nesiūlė, nes neva tai ieškovės sveikatos būklė nebuvo tinkama. Tačiau atsakovė negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu būdu nustatė, kad ieškovės sveikata nebuvo tinkama eiti bet kokių pareigų. Ieškovė atsakovės įmonėje dirbo beveik 10 metų, todėl jos veiklos specifika bei ypatumai jai yra puikiai žinomi ir aiškūs. Taigi, nepasiūlydama ieškovei kito darbo, atsakovė pažeidė imperatyvų LR DK reikalavimą, kas lemia ieškovės atleidimo neteisėtumą ir apeliacinio skundo nepagrįstumą.

Šalies argumentai

2. Apeliantės teiginiai, kad ji niekada nebuvo informuota apie ieškovės narystę profesinės sąjungos renkamajame organe, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2011-12-02 gavo pranešimą, jog 2011-11-25 buvo įkurtas LPS “Sandrauga” padalinys - Kauno SĮ „Kapinių priežiūra” profesinė sąjunga (b. l. 25). 2012-09-12 atsakovė gavo atsakymą į užklausą, kad ieškovė priklauso profesinės sąjungos renkamojo - vykdomojo organui (komitetui) (b. l. 91). Iš 2012-07-02 profesinės sąjungos “Sandrauga” padalinio susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovė buvo išrinkta pas atsakovę veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo - renkamojo organo (komiteto) nare (b. l. 58). Įstatymai nenumato konkrečios tvarkos kaip darbdavys turi būti informuotas apie asmens priklausymą profesinės sąjungos renkamajam organui. LR DK 35 straipsnio 1dalyje numatyta, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju būtų protinga ir pagrįsta teigti, jog atsakovės informavimas apie ieškovės priklausimą profesinės sąjungos renkamajam organui, visiškai atitinka sąžiningumo ir protingumo imperatyvą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei taikytina LR DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija.

3. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė siekė ieškovę atleisti iš darbo ne vieną kartą, taikė jai drausmines nuobaudas, kol galiausiai neva tai vykdydamas struktūrinius pateikimus, atleido ieškovę iš vyriausiosios buhalterės pareigų. Ieškovė pažymi, kad ieškovė buvo vienintelė darbuotoja kuri buvo atleista iš darbo, nors atsakovas ginasi „vykdęs struktūrinius pertvarkymus“. Natūralu, kad asmuo, įstaigoje dirbęs beveik 10 metų, mėgstantis ir išmanantis savo darbą, atleidžiamas iš darbo patiria stresą, neužtikrintumo jausmą, išgyvenimus dėl savo ateities tiek profesine, tiek finansine prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus svarbius kriterijus, tiek į neturtinės žalos pasekmės ir asmens kaltę, bei žalą padariusio asmens turtinė padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir pagrįstai įvertino ieškovės išgyvenimus 1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės aiškinimo ir taikymo (LR DK 129 str.), atleidimo iš darbo procedūrų laikymosi (LR DK 130 str., 134 str.), neturtinės žalos, susijusios su neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė dirbo pas atsakovę vyr. buhaltere nuo 2005-12-08 (b. l. 17). 2013-06-07 Nr. R-9 atsakovės valdyba nusprendė nustatyti naują įmonės struktūrą (b. l. 108). Naujoje struktūroje vietoje anksčiau buvusios buhalterijos buvo numatyta įkurti naują padalinį - finansų skyrių, kuriame buvo numatyti 3 darbuotojai: finansų skyriaus vedėjas, kasininkas apskaitininkas, ekonomistas-buhalteris (b. l. 111-112,108). Ieškovei 2013-10-04 buvo įteiktas įspėjimas apie būsimą atleidimą iš darbo (b. l. 53). Įspėjime buvo nurodyta konkreti atleidimo iš darbo priežastis – panaikinama vyr. buhalterio pareigybė. Ieškovei įteikus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, ji nurodė darbdaviui įspėjime, kad yra išrinkta profesinės sąjungos renkamojo organo nare (b. l. 53). Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio SĮ „Kapinių priežiūra“ profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo protokolas liudija, kad 2011-11-25 buvo nutarta įsteigti LPS „Sandrauga“ padalinį SĮ „Kapinių priežiūra“ profesinę sąjungą (b. l. 25). 2012-07-02 šios profesinės sąjungos susirinkimas išrinko padalinio vykdomąjį renkamąjį organą - komitetą, o jo viena iš narių išrinko ieškovę J. T. (b. l. 24). 2011-12-01 ir 2012-07-12 raštais atsakovė buvo informuota apie profesinės sąjungos įsteigimą įmonėje (b. l. 23, 58). Atsakovė nesiūlė ieškovei kito darbo bendrovėje, nors įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo metu buvo dvi laisvos darbo vietos, o viso įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu atsakovė į darbą priėmė 22 darbuotojus (b. l. 72).

Byloje ieškovė ginčijo atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą tais argumentais, jog jai nebuvo pasiūlytas kitas darbas bendrovėje, atsakovė negavo iš profesinės sąjungos, kurios renkamojo organo nare yra ieškovė, sutikimo atleisti iš darbo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, grąžino į darbą pas atsakovę, priteisė 1000 litų sumą neturtinei žalai dėl neteisėto atleidimo atlyginti. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo pagrįstumą, įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė galėjo ir privalėjo pasiūlyti ieškovei vieną iš dviejų laisvų darbininkų darbo vietų, teismo sprendime išdėstyti teiginiai, kad ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtai, nes nėra gautas LR DK 134 str. 1 d. numatytas profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimas, neteisingi, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimą (b. l. 146-148).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų atleidimo iš darbo pagrindus ir sąlygas, pasekmes, kylančias darbdaviui pažeidus atleidimo iš darbo tvarką ir procedūras (LR DK 129 str. 1 d., 134 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas pas atsakovę tiek įspėjant ją apie būsimą atkleidimą iš darbo, tiek viso įspėjimo laikotarpio metu, iki pat atleidimo iš darbo, nors byloje yra nustatyta, kad įspėjimo metu pas atsakovę buvo laisvos dvi darbo vietos, o viso įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu atsakovė į darbą priėmė dar 22 naujus darbuotojus (b. l. 72). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįsta Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, jog, nepasiūliusi ieškovei kito darbo bendrovėje, atsakovė pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tai sudarė pagrįstą pagrindą pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Taigi, nepasiūlydama ieškovei kito darbo, atsakovė pažeidė imperatyvų LR DK reikalavimą, kas lemia ieškovės atleidimo neteisėtumą ir apeliacinio skundo nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka, nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus. Byloje nustatyta, jog pagal LPS Sandrauga įstatus (b. l. 34-44), įregistruotus 2013-01-28 Juridinių asmenų registre, organizacijos struktūra – Sandrauga konferencija, Sandrauga komitetas, Sandrauga padalinys, Sandrauga padalinio susirinkimas, Sandrauga padalinio komitetas, Sandrauga šakinis padalinys, teritorinis (jungtinis) padalinys, skyrius, grupė, komisija; skyrius (32-38 punktai); padalinys – vienos ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės (organizacijos) profesinė sąjunga (33 punktas); padalinio valdymo organus ir jų kompetenciją reglamentuoja įstatų 39-48.6 punktai. Vadovaujantis Profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų nuostatomis, darytina išvada, kad pagal LPS „Sandrauga“ įstatus padalinio komitetas yra renkamasis, atstovaujamasis ir vykdomasis organas tarp susirinkimų, o atsakovė J. T. 2012 m. liepos 2 d. profesinės sąjungos Sandrauga padalinio susirinkimo protokolo pagrindu buvo išrinkta pas atsakovą į veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo komiteto nare (b. l. 24), todėl komitetas vertintinas kaip atstovaujamasis organas, kurio nariams, tame tarpe ieškovei taikytina LR DK 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija be išankstinio to organo sutikimo negalimumas būti atleistam iš darbo. Byloje nustatyta, kad atsakovė žinojo, kad ieškovė yra profesinės sąjungos renkamojo organo komiteto narė (b.l.53), tačiau atsakovė neprašė ir negavo išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo atleisti iš darbo profesinės sąjungos renkamojo organo narę, ir tai daro neteisėtu atleidimą iš darbo bei įpareigoja teismą grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą (DK 134 str. 5 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė atleista iš darbo grubiai pažeidus įstatymo leidėjo nustatytus procedūrinius apribojimus ir atleidimo sąlygas. Ieškovė pas darbdavį yra išdirbusi beveik dešimt metų, todėl visiškai suprantama, kad taip atleidžiamas iš darbo darbuotojas patiria stresą, neužtikrintumo jausmą, išgyvenimus dėl savo ateities tiek profesine, tiek finansine prasme, dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į visus svarbius nustatytus kriterijus, t. y. į padarytos žalos pasekmės ir asmens kaltę, bei žalą padariusio asmens turtinė padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir pagrįstai įvertino ieškovės išgyvenimus 1000 Lt suma.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas