Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai –R. R., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui J. L.,

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-04-03, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbančios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu susitarė su R. G. dėl jai priklausančių karvių, laikomų (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančiame tvarte, melžimo darbo, jo atlikimo tvarkos ir apmokėjimo, nesudarė rašytinės darbo sutarties, neįformino kitų įstatymu numatytų dokumentų iki darbo pradžios ir R. G., kuri 2012 m. sausio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų buvo rasta minėtame tvarte melžimo aparatais melžianti karves, leido dirbti nelegalų darbą darbdavės R. R. naudai, tuo pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 3 d. reikalavimus.

Už tokį pažeidimą, t.y. už nelegalų darbą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. R. kalta dėl jai inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad jai paprašius padėti melžti karves, laikomas A. B. priklausančiame tvarte Užlieknės kaime, ji paprašė R. G.. Jai pačiai buvo sunku tvarkytis ūkyje, nes neseniai mirė sugyventinis, ji liko viena su mažamečiais vaikai kuriems yra vienam penkeri metai ir kitam aštuoni mėnesiai. Parduodamas pienas yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. R. G. pradėjo dirbti maždaug prieš mėnesį iki buvo aptikta Darbo inspekcijos pareigūnų. 2012-01-30 patikrinimo metu R. G. dirbo-tvarte melžė jos karves , darbo sutarties su ja sudariusi nebuvo, buvo sutarusi su ja dėl atlyginimo už atliktą darbą, atsiskaitydavo maisto produktais-pienu, ateityje, papjovus gyvulius žadėjo jai mėsos.

LR valstybinės darbo inspekcijos atstovas prašė skirti R. R. nuobaudą už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad R. G. jai dirbo konkretų darbą be sutarties, su ja buvo sutarta dėl atlygio už darbą ir šis buvo mokamas. Tai atitinka nelegalaus darbo požymius. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Telšių Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius aaiškino, jog jų skyriuje buvo gautas pranešimas apie nelegalų dirbančius pas R. R. asmenis ir jis darė patikrinimą. Buvo nustatyta kur tuo metu buvo atliekami darbai bei apklausta 2012-01-30 karves melžusi R. G.. Ji paaiškino, kad apie mėnesį laiko dirba šį darbą R. R., todėl ir buvo surašytas protokolas dėl pažeidimo. Tiek R. R., tiek R. G. patčios tada rašė paaiškinimus apie įvykio aplinkybes.

R. G. teisme parodė, kad R. R. paprašė jos padėti jai melžti karves, nes pasakė nespėjanti pati visų darbų nudirbti. Ji žinojo, kad neseniai mirė Rūtos vyras, maži vaikai sirgo, todėl sutiko jai padėti. Ji dirbo apie mėnesį, vakarais ateidavo į A. B. priklausantį tvartą ir melžė R. R. karves. Darbo sutartis su ja pasirašyta nebuvo. Ji dirbo dėl ko , kad tiesiog norėjo padėti. Jai joks darbo užmokestis mokamas nebuvo, paimdavo po litrą pieno vaikui. Rūta jai siūlė atsiskaityti už darbą kitais maisto produktais, bet jai jų nereikia, ji daržoves ir pati užaugina.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, o yra susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Pagal darbo sutartį darbuotojas savo darbo funkciją atlieka vadovaujamas darbdavio, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, vykdydamas darbdavio nurodymus bei jo nustatytas darbo atlikimo taisykles.

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad jog tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos R. R. (darbdavės) ir R. G. (darbuotojos) buvo žodinis susitarimas, kuriuo ši darbuotoja įsipareigojo melžti R. R. priklausančias karves ir už tai gauti atlygį maisto produktais, o darbdavė įsipareigojo sutartą atlygį mokėti. 2012 m. sausio mėn. 30 d. patikrinimo metu A. B. tvarte R. G. rasta melžianti R. R. karves. Ji nurodė kam dirba šį darbą. Su R. G. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ji pradėjo realiai dirbti, dėl darbo buvo susitariusi su R. R., apie mėnesį laiko atliko darbo funkciją- melžės karves. Moteris buvo rasta atliekanti darbo funkcija, t. y. dirbo konkretų darbą. Pagal jos ir darbdavės paaiškinimą, tarp jos ir darbdavės buvo susitarta dėl darbo užmokesčio mokėjimo-už darbą atsiskaitoma maisto produktais ( pienu, pieno produktais, mėsa). Esant išvardytiems darbo sutarties požymiams, yra pagrindas darbuotojo ir darbdavės santykius laikyti darbo teisiniais santykiais. Tokie darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, todėl R. R. veikoje yra visi nelegalaus darbo požymiai.

Veika - nelegaliu darbu - daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Pažeidėjas paprastai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. To paties kodekso 30² straipsnyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nusprendė dėl veikos pavojingumo visuomenei laipsnio, nustatė tipines nuobaudų skyrimo taisykles ir numatė, kad minimali nuobauda už nelegalų darbą turi būti ne mažiau 3000 litų.

R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pripažino pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 d.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Skirdamas R. R. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę ir į tai, kad pažeidimą ji padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo bausta, į tai, kad ji padarytą pažeidimą pripažino ir dėl to, kas įvyko gailisi (ATPK 30 str. 2 d.), viena augina du mažamečius vaikus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai ( LR ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskiriant pažeidėjai LR ATPK 41³ straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobaudą už nelegaliai dirbantį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 287 str. teismas

nutaria:

Pripažinti R. R. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 3000 litų ( trijų tūkstančių litų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, jis turi teisę ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Nadežda Kiubienė