- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- AS-602-248-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01926-2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 72.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (G. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas; Migracijos departamentas) 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-15)-15PR-242, kuriuo jam atsakovas atsisakė suteikti laikinąjį teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir nusprendė įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, bei įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.
Teismas, palikdamas skundą nenagrinėtu, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 5 punktu, numatančiu, jog skundas paliekamas nenagrinėtinu, jeigu į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad teismui pateiktame skunde G. K. gyvenamoji vieta nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi pripažino pareiškėjo dalyvavimą būtinu, apie ką jam buvo pranešta 2011 m. spalio 11 d. raštu Nr. III-3762-764/2011 skunde nurodytu adresu. Pridūrė, jog teisme 2011 m. spalio 19 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro 2011 m. spalio 14 d. raštas Nr. (21/26)-7K-1557, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) piliečiui G. K. įteiktas teismo šaukimas ir Migracijos departamento atsiliepimas į skundą. G. K. nurodė, jog teismo posėdyje, kuris vyks 2011 m. lapkričio 8 d., nedalyvaus, be to, teisme 2011 m. spalio 25 d. buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro 2011 m. spalio 21 d. raštas Nr. (21/26)-7K-1604, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 20 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) negrįžo. Pridūrė, jog į 2011 m. lapkričio 8 d., 9 val., įvykusį teismo posėdį pareiškėjas neatvyko. Atsižvelgdamas į tai bei konstatuodamas, jog bylos išnagrinėti pagal joje esančią medžiagą teismas negali, o pareiškėjui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo G. K. skundą palikti nenagrinėtą.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 26 – 27), kuriuo, be kita ko, prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Atskirajame skunde nurodo, jog nors yra prieglobsčio prašytojas, jam Migracijos departamentas atsisako išduoti užsieniečio registravimo pažymėjimą, todėl jis negali asmeniškai atvykti į teismą iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, nes neturi tam lėšų. Pažymi, jog neturėdamas užsieniečio registravimo pažymėjimo negauna jokios socialinės pašalpos, taip pat neturi galimybės gauti pinigų iš užsienio. Nurodo, jog dėl lėšų stokos jis neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo ir dalyvauti bylos nagrinėjime teisme bei pateikti teismui paaiškinimus dėl savo skundo. Pabrėžia, jog visus prieglobsčio prašymo motyvus jis jau yra išdėstęs raštu – Migracijos departamentui, taip pat skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu skundžiama 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 5 punktu.
ABTĮ 103 straipsnio, įtvirtinančio skundo (prašymo) palikimo nenagrinėto pagrindus, 5 punkte numatyta, kad teismas palieka skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Taigi įstatymas numato tokias būtinas šios normos taikymo prielaidas: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartyje (b. l. 13) konstatavo, kad nagrinėjamos bylos pagal esamą bylos medžiagą nedalyvaujant pareiškėjui išspręsti negalima bei pripažino pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Tačiau, nors teismo šaukimas pareiškėjui ir buvo įteiktas (b. l. 15 – 16), iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro tyrimo skyriaus rašto (b. l. 18) matyti, jog su minėtąja nutartimi pareiškėjas supažindintas nebuvo, t. y. šiuo raštu informuota, jog jis 2011 m. spalio 20 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir nesugrįžo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš ABTĮ nuostatų matyti, kad proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso šalis savo interesus teisme gali ginti per atstovus, pati tiesiogiai nedalyvaudama (ABTĮ 49 straipsnis). Šalies ir atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgus į tai, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu, teismas turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pateikti skundo atsisakymo priimti nagrinėti motyvai (būtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškintų dėl skunde nurodytų aplinkybių, taip pat atsakytų į kolegijos narių klausimus), atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, nėra pakankami, o procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – neišnaudotos. Pažymėtina, jog 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti nenustačius jokių trūkumų (b. l. 5), t. y. buvo pripažinta, kad skundas atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių jam keliamus reikalavimus, kas suponuoja, jog kliūčių bylai nagrinėti nebuvo. Be to, administraciniame procese teismas yra aktyvus, todėl nustačius, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, jis juos galėjo išreikalauti ex officio (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Pridurtina, jog teismas taip pat galėjo imtis kitų procesinių veiksmų, pvz. pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl atsakovo atsisakymo suteikti prieglobstį teisėtumo, todėl, atsižvelgusi į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė šioje byloje palikti skundą nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu gali būti ribojama kilusio ginčo specifika bei asmens, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, ypatingo statuso. Konkrečiu atveju bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris, kaip minėta, Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį. Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje dažnai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ne visada moka valstybinę kalbą, nesusipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais. Į visas šias aplinkybes, objektyviai ribojančias pareiškėjo galimybes efektyviai ginti savo pažeistas teises, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju taip pat turėjo atsižvelgti. Pabrėžtina, jog tokią poziciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išsakęs administracinėse bylose Nr. AS492-132/2012, AS602-196/2012.
Pažymėtina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytas reglamentavimas susijęs su procedūrų, užtikrinančių prieglobsčio prašytojo dalyvavimą šiose procedūrose, įtvirtina būtinumą dalyvauti prieglobsčio prašytojui šiame procese. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas įtvirtina prieglobsčio prašytojo apklausos institutą, nustato procedūros sustabdymo ar atnaujinimo galimybę, nustato prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimą, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimą. Minėtų procedūrų taikymas yra susijęs, be kita ko, su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje, jo buvimu Užsieniečių registracijos centre bei dalyvavimu nagrinėjant jo prašymą (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 82, 84, 85, 90 straipsniai). Taigi įstatymas nustato visas būtinas procedūras, kurių pagalba turėtų būti užtikrintas prieglobsčio prašytojo dalyvavimas nagrinėjant klausimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo Migracijos departamente. Teismas nagrinėja skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumo, nei ABTĮ, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nenustato prieglobsčio prašytojo būtino dalyvavimo nagrinėjant jo bylą teisme, todėl toks dalyvavimas turėtų būti pripažįstamas būtinu tik konstatavus nagrinėjamu atveju konkrečias išskirtines aplinkybes. Migracijos departamento pateikta byla patvirtina, kad nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą buvo užtikrintos visos būtinos procedūros, buvo atlikta apklausa. Nurodytas aplinkybes teisingai akcentuoja ir apeliantas savo skunde, kad procesiniuose dokumentuose nurodė visas faktines aplinkybes, todėl teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. Ši taisyklė nustatyta neteisminei procedūrai, tačiau sprendžiant klausimą dėl užsieniečiui svarbių klausimų, būtent dėl jo galimybės įgyvendinti teisę į teisingą teismą, taip pat turi būti atsižvelgta į minėtus reikalavimus. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas jam suprantamam kalba buvo supažindintas su teismo nutartimi, kuria buvo nustatytas jo būtinas dalyvavimas teisme, be to, priešingai – iš minėto byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro tyrimo skyriaus rašto (b. l. 18) matyti, jog su minėtąja nutartimi pareiškėjas supažindintas nebuvo, nes jis 2011 m. spalio 20 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir nesugrįžo.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei į tokio pobūdžio bylų specifiką ir pareiškėjo teisinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nurodyti argumentai dėl negalimumo bylos išnagrinėti šiuo atveju yra nepakankami skundą palikti nenagrinėtu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį, o bylą pagal pareiškėjo skundą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.