Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) studentas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 10 d. apie 22.20 val. Kaune, Geležinio Vilko g. ties namu Nr. 5, J. P., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus, nevengė su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų (t. y. bandė pakelti nuo sėdynės nukritusį daiktą), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du stovėjusius automobilius, iš kurių vienas nuo smūgio pastumtas atsitrenkė į trečią stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti keturi automobiliai. Nesant nukentėjusių asmenų įvykio vietoje, nesustodamas ir nepranešdamas apie įvykį policijai, su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 20; 127; 219.1; 219.2.; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nurodė, kad labai apgailestauja ir gailisi bei paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 10 d. vairavo nuosavą automobilį Ford Mondeo. Išvažiuodamas iš kiemo, pasilenkė paimti nuo sėdynės nukritusį daiktą. Jį pakėlęs pamatė, kad nespės išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į kitą automobilį, kuris galbūt atsitrenkė į dar vieną automobilį. J. P. labai išsigando nežinojo, kaip elgtis ir iš įvykio vietos išvažiavo. Važiuojant viršijo leistiną greitį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kai pareigūnai jam paskyrė baudą už greičio viršijimą, J. P. jiems pasakė, kad nesenai padarė eismo įvykį bei parodė savo apgadintą automobilį. Per raciją pareigūnams patvirtinus, kad Geležinio Vilko gatvėje buvo eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinta, J. P. kartu su pareigūnais vyko į policiją, kur pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio. Po to paskambino abiems nukentėjusiesiems ir jų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje buvo rasti apgadinti automobiliai – Ford Escort, v. n. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) Nei vieno iš nukentėjusiųjų nebuvo. Pranešime nebuvo nurodyta, kokie automobiliai dalyvauja eismo įvykyje, tik nurodyta, kad pasišalino pilkos smėlio spalvos Ford Mondeo automobilis, kurio numeriai nenurodyti. Paaiškėjo, kad 2015-12-10, 22.20 val. už greičio viršijimą buvo sustabdytas automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. P.. Beforminant pažeidimą, pareigūnai išgirdo informaciją apie pasišalinimą iš įvykio vietos. Tuomet, apžiūrėję sustabdytą transporto priemonę, rado apgadintą priekinį dešinį kampą (b. l. 4; 5), J. P. paaiškinimas (b. l. 6), V. Š. paaiškinimas (b. l. 7), A. P. paaiškinimas (b. l. 8), I. K. paaiškinimas (b. l. 9), G. K. paaiškinimas (b. l. 10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 12), foto nuotraukos (b. l. 13-18), dokumentų kopijos (b. l. 19-23), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 25-27).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 12) matyti, kad ant automobilio Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – nubrauktas ir įlaužtas priekinio bamperio dešinės pusės kampas, nubrauktas priekinis dešinės pusės žibintas, deformuotas priekinis dešinės pusės sparnas, nubrauktas variklio dangtis ties dešiniu sparnu, nėra abiejų priekinių rūko žibintų apdailų (jos buvo likusios eismo įvykio vietoje). Parkavimo sistema neįrengta. Konstatuota, kad automobilio Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukščiai ir pobūdis atitinka automobilių Ford Escort, v. n. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz, v. n.(duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Kadangi apgadinimai stiprūs ir nuo smūgio pastumti į šoną du automobiliai, todėl vairuotojas kontaktą turėjo jausti. J. P. patvirtino, kad jis jautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, kuris galėjo pariedėti ir atsitrenkti į dar vieną automobilį, ir suprato, kad juos apgadino, t.y. pripažino, jog padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad J. P. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, fotonuotraukų matyti, kad automobiliams padaryti gana žymūs ir aiškiai matomi apgadinimai, J. P. vairuotas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat gana žymiai apgadintas. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, vertinant byloje esančius J. P. paaiškinimus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad J. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitas transporto priemones, tačiau išsigandęs pasekmių, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. P. pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo padaręs teisės pažeidimą nuoširdžiai gailisi bei padėjo išsiaiškinti pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. iš įvykio vietos pasitraukė, nes išsigando įvykusio įvykio. Iš jo paaiškinimo matyti, kad kai pareigūnai jam paskyrė baudą už greičio viršijimą, J. P. jiems pasakė, kad nesenai padarė eismo įvykį bei parodė savo apgadintą automobilį. Per raciją pareigūnams patvirtinus, kad Geležinio Vilko gatvėje buvo eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinta, J. P. kartu su pareigūnais vyko į policiją, kur pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio. Iš J. P. paaiškinimų matyti, kad jis nuo pradžių pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų pažeidimų ir labai dėl jų gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. P. pažeidimų padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo ir nebuvo baustas už KET pažeidimus. Jo atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Nėra duomenų, kad J. P. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš J. P. paaiškinimo matyti, kad jis netrukus po įvykio paskambino abiems nukentėjusiesiems ir jų atsiprašė.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, J. P. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. P., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. P. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti du kitiems asmenims priklausantys automobiliai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.