Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-21 · Byla Nr. TS-60-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
TS-60-818/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-60-818/2020
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 23 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Kardomoji priemonė – 15 000 Eur dydžio užstatas panaikinta ir paskirtas suėmimas, suimant nuteistąjį teismo posėdžių salėje. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistajam S. S. leista pradėti atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi S. S. apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 23 d., 1/2 bausmės dalį atliko 2020 m. kovo 23 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 20 d. yra 2 metai 7 mėnesiai 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas trečią kartą, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo dirbo, lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas į darbą, vedęs, turi nepilnamečių vaikų, bendrauja su šeima. Komisija atsižvelgė į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 32 balus (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių – 30), tačiau vertino ir tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę nedirba, dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, o tai rodo neigiamą nuostatą į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, nors vykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau formaliai, nuteistojo nuostatos į priežiūrą neigiamos, pataisos įstaigose baustas 5 kartus, dalis nuteistojo įvykdytų nusižengimų (atsisakymas būti būryje), suponuoja prielaidas apie nuteistojo toleruojamas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nuteistajam būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai. Komisija priėmė vieningą išvadą – netaikyti S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikiant rekomendacijas (atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose), nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2021 m. vasario mėnesį.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, skirti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus ar pareigas. Pasak nuteistojo, skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi priimta neatsakius į esminius pateikto skundo argumentus, nesigilinant į lygtinio paleidimo lokalizavimą teisės sistemoje, neindividualizuojant asmens byloje pateikiamų duomenų iš OASys metodikos esmės, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje keliamus reikalavimus, pažeidžiant įstatymų bei teismų praktikos privalomumo reikalavimą, nukrypstant nuo įstatymu įtvirtinto bausmių vykdymo politikos kryptingumo. Nuteistasis pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22 „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ (toliau – Rekomendacijos) 18 ir 20 straipsnis nustato, jog „kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“. Šiuo atveju nenustatyta, kad jis neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, nepateikti to įrodymai. Akcentuoja, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad bausmę jis atliekantis lengvosios grupės sąlygomis, skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra gana žema, todėl nėra aplinkybių, pateisinančių lygtinio paleidimo netaikymą. Nuteistasis pažada ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais ir visuomenei priimtais būdais bei priemonėmis, dirbti ir rūpintis šeima.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. skundas netenkintinas.

Nutarties priėmimo dieną yra įsigalioję nauji BVK (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), tame tarpe ir BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pakeitimai. Pagal naująją BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę, be kita ko, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos Nutarimo priėmimo metu buvo svarstomas lygtinio paleidimo klausimas S. S. remiantis ankstesne redakcija, teismas ir šiuo atveju vadovaujasi minėtomis nuostatomis.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Pirmiausia pažymėtina, jog teismas, susipažinęs su nuteistojo S. S. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nors nuteistasis S. S. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarime pažymima, kad S. S. pristatomas trečią kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika išreikšta balais yra žema, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis buvo nuteistas 2018-05-23 pagal BK 260 str. 3 d. (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Nuteistasis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, būtent už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį - 8981 g narkotinės medžiagos kanapių, kurį laikė neteisėtai. Nusikaltimų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasekmės yra itin sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, tai rodo, jog S. S. negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. pažymos teismas nustatė, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios yra gavęs 5 nuobaudas, už tai, kad atsisakė būti perkeliamas į kamerų tipo patalpas, du kartus pažeidė dienotvarkę, pažeidė nustatyto rėžimo reikalavimus, atsisakė gyventi administracijos jam paskirtame būryje, tačiau už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje 2018 m. liepos 12 d. nuobauda panaikinta prieš terminą. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau anksčiau gautos nuobaudos vis tik nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo norą įsidarbinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų objektyviai šį norą parodęs, byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis dėl įdarbinimo. Taigi minėtas nuteistojo argumentas dėl įsidarbinimo vertinamas labiau kaip deklaratyvus, o ne realus siekis įsidarbinti. Taip pat S. S. formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu ir įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos, paaiškino, kad palaiko socialinius ryšius su žmona, vaikais. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra keletas jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje atkreiptinas dėmesys, jog S. S. būdingos tam tikros asocialaus elgesio nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu keliamus reikalavimus, t. y. nenoru priimti nustatytų bei elgesio reikalavimų, kas irgi laikytina vienu iš kriminogeninių veiksnių. Taigi, S. S. nuostatų ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinis nuteistojo S. S. svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus atliekamas 2021 m. vasario mėn., todėl neabejotina, kad į pirmiau paminėtas S. S. aplinkybes Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgs vertinant jo asmenybę.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, į likusią neatliktą didelę bausmės dalį, padaryto nusikaltimo sunkumą ir savo vaidmens jame minimalizavimą, paviršutinišką požiūrį į savo teisės pažeidimų istoriją, nuteistojo emocinę gerovę (teigiamą savęs vertinimą bei pasitikėjimą savimi, nereiškiamą motyvaciją savo asmeninio elgesio ir asmenybės bruožų trūkumų analizei, sunkumus save vertinant objektyviai), vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad S. S. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Teismo nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius