Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) staklininku-pakuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. S. nužudė kitą žmogų, t. y. 2016 m. spalio 15 d., apie 23 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir minėto namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su S. L. sudavė pastarajam ne mažiau kaip 7 kartus kumščiais ir spyrė ne mažiau kaip 6 kartus į galvą, dėl padaryto galvos smegenų žievinės venos plyšimo, sukėlusio kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiančią galvos smegenis, ir dėl galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais ištiko smegenų koma ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Dėl patirtos stiprios galvos traumos S. L. 2016-10-18 mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Taip T. S. tyčia nužudė S. L..

Kaltinamasis T. S. kaltu dėl inkriminuoto nužudymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., po pietų, apie 15 val., savo automobiliu atvažiavo pas D. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog L. jau buvo išgėrę. Aiškina, kad tą dieną trise išgėrė du butelius 0,7 l talpos degtinės. Tvirtina, kad S. L. pradėjo šaukti ant sūnaus, po to jis pastarajam papriekaištavo, jog sudavė žmonai į veidą, ir, norėdamas ją apginti, sugriebė kaltinamajam už rankos bei liepė nusiraminti. Vėliau jie susigrūmė ir grumtynių metu jis sudavė S. L. į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, gal ir daugiau. Parodo, kad S. L. jam taip pat sudavė bei suėmė už kaklo ir abiem rankom jį smaugė. Teigia, kad kai jie mušėsi, D. L. bandė juos išskirti ir muštynių metu S. L. parkrito ant grindų, tada jis spyrė pastarajam du ar tris kartus į galvą bei kitas kūno vietas, bet tyčia į galvą netaikė. Po to S. L. pasiėmė peilį ir jis iš karto išbėgo laukan, S. L. taip pat išbėgo iš paskos. Lauke S. L. rankose peilio nematė. Tada S. L. sudavė jam į veidą bei jis sudavė S. L. porą kartų kumščiais į galvą, pastarasis pargriuvo bei dar jam spyrė porą kartų į galvą. Teigia, jog S. L. mušęs todėl, kad šis šaukė ant vaiko bei trenkė D. L.. Parodo, kad buvo stipriai susijaudinęs. Po to atvažiavo sesuo R. S. bei parsivežė jį namo.

T. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ir kaip mirtinai sužalojo S. L. (t. 1, b. l. 183–186).

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., prieš pietus, lauke sugalvojo pasikepti šašlykų. Iš pradžių buvo atvažiavę du vyro draugai, jie visi gėrė alų, valgė šašlykus. Nurodo, kad apie 17–18 val. atvažiavo kaltinamasis ir pasigyrė, jog nusipirko automobilį ir abu su jos vyru nusprendė atšvęsti mašinos pirkimą bei kartu nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Po to kambaryje valgė šašlykus ir gėrė alkoholį. Vėliau atvažiavo jos brolis R. J. su drauge R. S. bei jų dukra. Aiškina, kad jie visi sėdėjo prie stalo, šnekučiavosi, žiūrėjo televizorių, valgė šašlykus, gurkšnojo alkoholį. Parodo, jog brolis su šeima pabuvo apie valandą, po to juos išlydėjo į kiemą ir jie išvažiavo į namus. Teigia, kad S. L. grįžęs į virtuvę priėjo prie jos ir nieko nesakęs trenkė su delnu per veidą. Tada T. S. pakilo, sakydamas: ,,kodėl taip darai“, tačiau ji pastarajam pasakė, kad nesikištų į konfliktą, nes mokanti su vyru elgtis, žinanti, kaip jį nuraminti, bet kaltinamasis į tai nereagavo. Nurodo, kad kai vyrai pradėjo muštis, ji puolė juos skirti, vienas su kitu susistumdė, susidaužė ir kitame kambaryje jos vyras parkrito ant grindų bei tada T. S. jį pradėjo spardyti, daugiausia spardė į galvą, taip pat ir į kitas kūno vietas, suduodamas 10–15 smūgių. Aiškina, jog kaltinamasis taikė į veidą su kumščiais, spardė į galvą. Nurodo, kad ji bandė užgulti ir neleisti, kad spardytų, todėl apie 3–4 smūgius kliuvo ir jai, buvo mėlyni šonai. Paaiškina, jog bekrisdami vyrai išdaužė durų stiklą, po to jie atsikėlė, juos šiek tiek apramino ir pastarieji nuėjo atsisėdo, šnekėjosi. Vėliau jos vyras nuėjo ir atsinešė iš virtuvės peilį bei laikė jį sau prie pilvo, sakė, jog ,,jūs čia manęs netrankysite, nedaužysite“. Tada ji atsistojo ir atėmė peilį. Jie pradėjo vėl žodžiuotis, stumdytis. Po to virtuvėje tarp jų vėl kilo konfliktas, jie apsistumdė, jos vyras buvo kaltinamąjį parvertęs ant žemės, nulaužė stalo koją, po to vėl jie susitaikė bei išėjo į lauką parūkyti, parėjo į namus, atrodė, kad susitaikė. Po to pajuto, kad virtuvėje vėl kilo šurmulys ir vyrai vėl pradėjo muštis. Tvirtina, kad muštynių lauke nemačiusi, nes nenorėjo palikti vaiką vieną kambaryje. Parodo, kad kieme ant žemės buvo kraujo klanas, todėl suprato, jog ten kaltinamasis ir jos vyras mušėsi. Po to T. S. jau nebeparėjo ir ryte pabudusi išsigando, nes vyro veidas buvo ištinęs, raudonas, matėsi kraujosruvos. Teigia, kad turtinė žala jai yra atlyginta, prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos.

Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, nukentėjusioji D. L. yra jos sugyventinio R. J. sesuo. Nurodo, kad 2016 m. spalio 15 d. nusprendė važiuoti pas D. L.. Atvažiavo apie 19 val., žinodama, kad ten bus kaltinamasis, nes jis pranešė, kad važiuoja su S. L. butelį išgerti. Aiškina, jog tuo metu jokių muštynių nebuvo. Matė, kad alkoholį gėrė visi, tačiau ji negėrė, nes vairavo ir buvo su vaikais. Parodo, kad po dešimtos valandos vakaro jai pradėjo skambinėti kaltinamasis. Pirmas skambutis buvo dėl to, kad S. L. trenkė D. L., po to skambino jos draugui R. J. ir ji girdėjo, kaip pasakojo jam T. S., kad S. L. trenkė savo žmonai D. L.. Kaltinamasis klausė, ką daryti, kvietė R. J. atvažiuoti ir padėti, bet pastarasis buvo išgėręs ir nevairavo, ji taip pat nevažiavo, nes nelabai mėgsta lįsti į konfliktus. Po to dar porą kartų T. S. skambino ir apie 24 val. ji nuvažiavo parvežti jį iš D. L. namų. Parodo, jog kitą dieną važiavo parvaryti T. S. paliktos mašinos ir kieme, ant plytelių ties įvažiavimu, matė kraujo pėdsakų. Įėjus į namo vidų matėsi, kad stalo koja nulaužta, durų stiklas išdaužtas, S. L. gulėjo lovoje. Be to, nurodo, kad važiuojant jai kaltinamasis pasakojo, kad S. L. ,,pablūdo“, kad anksčiau jo tokio nebuvo matęs. Po S. L. mirties D. L. jai sakė, kad S. L. jai nestipriai trenkė.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. su drauge R. S. ir vaiku E. J. nuvažiavo į parduotuvę, pirko du butelius alaus ir atvyko pas D. L. pavalgyti šašlykų. Nurodo, kad pabuvę iki 20.30 val. išvažiavo namo. Apie 23 val. jam paskambino kaltinamasis bei pasakė, kad S. L. sudavė D. L. ir ji nuvirto. Vėliau vėl skambino, sakė, kad S. L. su peiliu ar šakute bandė jam įdurti. Tada jis pasakė kaltinamajam, kad šis nesikištų bei išeitų iš L. namų. Po to važiavo su R. S. parvežti T. S.. Atvykus į L. namus, lauke ant plytelių matėsi nemažai kraujo. Įėjus į vidų matė, jog buvo sulaužyta stalo koja, duryse išdužęs stiklas. Teigia, kad matėsi, jog S. L. veidas buvo sumuštas, ištinęs bei kruvinas.

Iš 2016-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas mūrinis baltų plytų dviejų aukštų namas (duomenys neskelbtini), ir šalia jo esanti aplinka. Ant trinkelių matyti rusvos dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietoje paimtos dvi malkutės ir kraujo mėginys (t. 1, b. 1. 13–20, 21–28).

Specialisto išvadoje Nr. M 556/2016 konstatuota, kad S. L. mirė nuo stipraus galvos smegenų sumušimo dėl padaryto galvos smegenų žievinės venos plyšimo, sukėlusio kraujosruvą po kietuoju smegenų dangalu su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais, kurie sukėlė gyvybei pavojingą būseną – galvos smegenų komą ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, tai, remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. S. L. mirė 2016-10-18 10.58 val. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Pateiktoje VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie S. L. kraujo paėmimą etanolio koncentracijai nustatyti. Iš specialisto išvados Nr. T-A 7671/2016(01) matyti, kad ištyrus mirusio S. L. kraują etilo alkoholio nustatymo (T-01) SVP 5.4-01 (A) metodu, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų, minkštųjų audinių sutinimo, kraujosruvų po kietuoju ir po minkštaisiais smegenų dangalais pavidalo, galvos sužalojimai ir dešinio žasto sužalojimai yra padaryti maždaug prieš 2 paras laiko iki mirties, anksčiau kaip 2016-10-17 05.33 val. (nurodyta GMP iškvietimo-priėmimo data ir laikas). VšĮ Šilalės r. ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime gyd. R. Š. nurodyta, „kad lyg trauma buvusi 2016-10-16 ryte“ (t. 1, b. 125–128).

Specialisto išvadoje Nr. G267/2016(ll) konstatuota, kad D. L. padaryti šie sužalojimai: juosmens ir dešinio žasto sumušimas, sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, ar kiti daiktai, turintys panašias savybes. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vienodo senumo. D. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 145).

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog kaltinamojo T. S. kaltė dėl S. L. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., nes jis tarpusavio konflikto metu sudavė S. L. ne mažiau kaip 7 kartus kumščiais ir spyrė ne mažiau kaip 6 kartus į galvą ir taip tyčia nužudė S. L.. Pavartoto smurto pobūdis, lokalizacija rodo teisiamojo tyčios kryptingumą. Suduodamas smūgius kumščiais bei kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes galėjo ir turėjo suprasti, jog nuo daugybinių smūgių gali atsirasti sunkios pasekmės – S. L. mirė nuo stipraus galvos sumušimo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo T. S. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų mechanizmą ir lokalizaciją (galva), daro išvadą, kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – S. L. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys ir būtent jo nusikalstami veiksmai nulėmė nukentėjusiojo mirtį.

Baigiamojoje kalboje gynėjas teismo prašė kaltinamojo T. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, t. y. kaip nužudymą labai susijaudinus. BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota kito asmens nužudymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizės. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į žmogaus gyvybę, sveikatą, smūgių sudavimu ir pan., taip pat ir (ar) psichiniu poveikiu – grasinimu pavartoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Sprendžiant šį klausimą paprastai atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos ankstesni nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo (ar jam artimo žmogaus) įžeidinėjimo faktai, į šių asmenų elgesį iki įvykio ir jo metu, į kaltininko elgesį iš karto po jo.

Iš bylos duomenų matyti, kad išgertuvių metu kivirčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl L. sūnaus auklėjimo. Po to S. L., grįžęs į virtuvę, priėjo prie D. L. bei nieko nesakęs nestipriai trenkė jai su delnu per veidą ir po šių veiksmų prasidėjo konfliktas tarp T. S. ir S. L.. Tada T. S. paprieštaravo tokiam S. L. smurtiniam veiksmui, tačiau D. L. pastarajam pasakė, kad šis nesikištų į konfliktą, nes mokanti S. L. nuraminti. Pažymėtina, kad kaltinamasis į šiuos žodžius visiškai nereagavo. Vėliau vyrai susigrūmė kambaryje, D. L. puolė juos skirti, vienas su kitu susistumdė ir kitame kambaryje S. L. parkrito ant grindų bei tada T. S. pradėjo smūgiuoti ir spardyti į galvą ir kitas kūno vietas, suduodamas S. L. daugybinius pavojingus smūgius. Atkreiptinas dėmesys, jog D. L. bandė neleisti spardyti jos buvusio sutuoktinio, tačiau kaltinamasis, būdamas girtas bei agresyviai nusiteikęs, savo smurto nenutraukė, bet priešingai, dar apie 3–4 smūgius sudavė nukentėjusiajai į šonus. Nustatyta, kad po to D. L. vyrus apramino ir pastarieji nuėjo, atsisėdo bei šnekėjosi. Vėliau jos vyras nuėjo ir atsinešė iš virtuvės peilį bei laikė jį sau prie pilvo, sakė, jog ,,jūs čia manęs netrankysite, nedaužysite“. Tada D. L. atsistojo ir atėmė peilį. Po to virtuvėje tarp jų vėl kilo konfliktas, vyrai apsistumdė, S. L. buvo kaltinamąjį parvertęs ant grindų, po to vėl jie susitaikė bei išėjo į lauką parūkyti, grįžę vėl pradėjo muštis. Galiausiai lauke, kaip parodė kaltinamasis T. S., sudavė jam į veidą bei jis sudavė S. L. porą kartų kumščiais į galvą, pastarasis pargriuvo ir dar jam spyrė porą kartų į galvą.

Nustatyta, kad S. L. pirmą kartą D. L. delnu į veidą sudavė vieną nestiprų smūgį, tačiau toks jo poelgis nebuvo tiek neteisėtas ar itin įžeidžiantis, kad sukeltų kaltinamajam staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs, D. L. prašė kaltinamojo nesikišti į konfliktą, tačiau pastarasis į tai nereagavo, o pradėjo vartoti intensyvų smurtą prieš S. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą namuose, kur vyrai buvo apraminti ir tarpusavyje kalbėjosi, po to susitaikė bei, išėję iš namų, lauke vėl susimušė. Tad sprendžiant apie kaltinamojo būklę nusikaltimo padarymo metu negalima teigti, jog jis veikė būdamas fiziologinio afekto būsenos, nes jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad T. S. buvo labai susijaudinęs, nėra. Taigi aptartų duomenų visumos pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamasis T. S. veikė fiziologinio afekto būsenos, jo veika pagal pasekmes kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nurodydamas, jog pasekmės neatitaisomos – sūnaus gyvybės atėmimas – skaudžios ir mirusiojo motinai neįkainojamos.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji D. L. dėl savo vyro netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais T. S. veiksmais, kuriais buvo nužudytas jos vyras. Nukentėjusioji neteko šeimos maitintojo, o mažametis sūnus N. – tėvo, jam mokama našlaičio pensija. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą. Nustatyta, kad kaltinamasis T. S. yra jauno amžiaus ir darbingas (dirba), turi turto, iš kurio gali būti išieškoma, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, mano, jog neturtinės žalos dydis – 50000 Eur – yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Esant tokioms aplinkybėms neturtinės žalos dydis mažintinas iki 25000 Eur.

Tenkintini pareikšti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas S. L., jis dėl patirtų sužalojimų gydytas ligoninėje ir asmens sveikatos paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, todėl priteistinos. Be to, dėl T. S. padaryto nusikaltimo, sąlygojusio S. L. mirtį, jo vaikams N. ir L. L. paskyrus ir išmokėjus 631,22 Eur valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos, VSDF biudžetui buvo padaryta žala. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad T. S. pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondui 191,9 Eur įmoką už 2017 m. vasario mėn., todėl 440,32 Eur priteistini iš kaltinamojo.

Iš pažymos matyti, kad D. L. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir advokato užmokestis yra 138,96 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Procesas dėl turtinės žalos atlyginimo D. L. nutrauktinas, nes T. S. nukentėjusiajai atlygino turtinę žalą.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo elgesys, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. S., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, iš darbovietės charakterizuojamas labai gerai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nustačius minėtas atsakomybę lengvinančias bei 1 sunkinančią aplinkybę, jam skirtina BK 129 str. 1 d. artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį septyneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-10-18 iki 2016-10-20.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą ir T. S. suimti teisiamojo posėdžio salėje.

Priteisti iš T. S. D. L. neturtinės 25000 Eur ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 1082,73 Eur bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui 440,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 138,96 Eur valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, AB ,,Swedbank“, sąskaita (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl turtinės žalos atlyginimo D. L. nutraukti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo 2016-11-23 nutarimu skirtą bei Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-22 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. S. priklausantį visų rūšių turtą palikti iki civilinių ieškinių klausimo išsprendimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.