- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-18
- Bylos Nr.
- A-438-518-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- M.V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M.V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos priteisimo, šios pensijos indeksavimo, pensijos apskaičiavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M.V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:
1) anuliuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Visagino skyriaus 1993 m. sausio 19 d. suklastotą, neteisėtą pensijos falsifikavimo protokolą, sugrąžinti pensiją iki gyvos galvos (statusą) ir išmokėti pensijos už 1993 - 1994 metus sumą - 2589,31 Lt, kurios pareiškėja negavo laiku dėl VSDFV Visagino skyriaus kaltės bei pritaikyti šiai sumai indeksaciją pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 ir 50 straipsnius;
2) įpareigoti atsakovą pensijos sumą - 11131,79 Lt, neišmokėtą dėl falsifikuoto apdrausto stažo ir mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio, išmokėti, taikant indeksaciją pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 ir 50 straipsnius;
3) įpareigoti atsakovą nuo 2006 m. sausio 1 d. ir toliau pensiją apskaičiuoti atsižvelgiant į apdraustą stažą, kuris yra lygus 40,1452 metų, bei asmeninių draudžiamųjų pajamų koeficientą, kuris yra 1,503, o už konstitucinių teisų ir Europos konvencijos ginamų teisių pažeidimą išmokėti 25 000 Lt dydžio kompensaciją už per 13 metų padarytą pareiškėjai moralinę žalą ir žalą jos sveikatai.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad pagal 1956 m. ir 1990 m. TSRS Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymus yra pensininkė ir nuo 1985 metų jai skirta pensija. 1992 m. pabaigoje ji atvyko nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką, į Visaginą. 1990 m. spalio 1 d. buvo priimtas įstatymas dėl pensijinio užtikrinimo gerinimo nuo 1990 m. gegužės 1 d.5. Pagal šį įstatymą pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir nustatyta 75 procentų nuo jos darbo užmokesčio, t. y. nuo 178,62 rub. Anot pareiškėjos, pagal minėtą įstatymą Lietuvoje pensijos buvo skiriamos ir mokamos iki 1995 m. sausio 1 d., t. y. iki pirmojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėja nurodė, kad teisę į pensiją jai garantuoja ir Konstitucijos 52 ir 23 straipsniai.
Pareiškėja teigė, kad VSDFV ir jos Visagino skyrius daugiau kaip 13 metų diskriminuoja jos konstitucinę teisę. Šią teisę taip pat gina Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija. Anot pareiškėjos, tuo metu, kai jai buvo skiriama pensija, jos 178,62 nedenominuoti rubliai nuo 1993 m. sausio 1 d. slapta neteisėtai pakeisti į 142 nedenominuotų rublių pensiją, kuri buvo sufalsifikuota pagal pasenusias normas. Tai tariamai patvirtina 2003 m. sausio 19 d. neteisėtas protokolas. Pareiškėja paaiškino, kad dėl to nuo 1993 metų susidarė pensijos nepriemoka, viso pagal pareiškėjos apskaičiavimus - 2589,31 Lt
Pareiškėjos nuomone, iš jos taip pat buvo atimtos lygios teisės gauti pensiją nuo 1995 m. sausio 1 d. Nesilaikant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 47 straipsnio, pensijos byloje užfiksuotas draudimo stažas buvo sumažintas 2 metais, nes išbrauktas laikas, skirtas vaiko priežiūrai (nuo 1954 m. rugpjūčio 20 d. iki 1956 m. rugpjūčio 17 d.) iki vaikui sukaks treji metai, o šis laikotarpis pagal 1990 m. Lietuvos Respublikos įstatymo 16 straipsnį ir 1990 m. TSRS įstatymo 67 straipsnį turi būti įskaitomas. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis bei Pensijų mokėjimo nuostatų 82 punkte numatyta sąlyga, kad norint perskaičiuoti pensijas nuo 1995 m. sausio 1 d., imamas pagal pensininko pasirinkimą tas darbo užmokestis, kuriuo remiantis asmeninių draudžiamųjų pajamų koeficientas (K) yra maksimalus.
Vadovaudamasi minėtomis nuostatomis pareiškėja atliko 62 galimus paskaičiavimus ir nustatė, kad maksimalus koeficientas būtų paėmus laikotarpį nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1980 m. sausio 1 d. ir jis sudarytų 1,5031. Pareiškėjos manymu, nuo 1995 m. sausio 1 d. pensijos apskaičiavimas ir išmokėjimas turi būti vykdomas remiantis užfiksuotu stažu (S), kuris yra 40,1452 metų, ir asmeninių draudžiamųjų pajamų koeficiento (K), kuris yra 1,5031. Tačiau, pasak pareiškėjos, jos pasirinkimo ir įstatymo nebuvo paisoma, o pensija pareiškėjai daugiau kaip 11 metų buvo mokama remiantis sufalsifikuotais duomenimis: S- 38,0833 ir K-1,1806. Dėl to iki 2006 m. sausio 1 d. susidarė 11131,79 Lt nepriemoka, bendra neišmokėta pensijos dalis yra 13721,10Lt. Pareiškėjos nuomone, visi buvusios TSRS pensininkai - nuolatiniai Lietuvos gyventojai - turi lygias teises gauti senatvės pensiją, skirtą iki gyvos galvos, neatsižvelgiant, kur pensija buvo skirta, į žmogaus gimimo vietą, tautybę, kalbą, lytį, tikėjimą. Kadangi pensijai jai buvo skaičiuojama ignoruojant šią nuostatą, buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija ir 1952 m. kovo 20 d. Protokolo l straipsnis dėl nuosavybės apsaugos. Pareiškėjos teigimu, sumokėtos pensijos draudimo sumos jai turi būti grąžintos, jos priklauso šias sumas mokėjusiam asmeniui. Nuo to momento, kai jai 1985 m. sausio 1 d. buvo pradėta mokėti senatvės pensija, ji įgijo teisę į nuosavybę, kurią gina nurodyti tarptautiniai teisės aktai.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Visagino skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Atsakovas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymą (įsigaliojo nuo 1990 m. spalio 1 d.) bei 1991 m. gegužės 21 d. – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (įsigaliojo nuo 1991 m. gegužės 31 d.), kurio 5 straipsnis suformulavo stažo sąvoką. Taigi jau nuo 1990 m. spalio 1 d. TSRS 1956 m. Valstybinių pensijų įstatymas nebebuvo taikomas visa apimtimi, o tik tiek, kiek Lietuvos Respublikos įstatymai nebuvo sureguliavę atskirų pensijų skyrimo ir mokėjimo atvejų. Nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo pensijos buvo skiriamos ir mokamos pagal Lietuvoje galiojančius pensijų įstatymus tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. Asmenys, atvykę iš kitų valstybių (taip pat ir iš buvusių TSRS respublikų), teisę gauti pensiją įgyja nuo dienos, kurią jie tampa nuolatiniais LR gyventojais, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių pensinio aprūpinimo sąlygų.
Atsakovas nurodė, kad M.V. 1993 metais atvyko gyventi į Lietuvą iš Tadžikistano, su kuriuo tarpvalstybinės sutarties dėl pensinio aprūpinimo Lietuva nebuvo ir nėra sudariusi. Nuolatine Lietuvos gyventoja pareiškėja tapo 1993 m. sausio 12 d. ir nuo šios datos ji įgijo teisę į invalidumo pensiją pagal tuo metu Lietuvoje galiojusius įstatymus. VSDFV Visagino skyriaus 1993 m. sausio 19 d. sprendimu buvo neteisėtai ir nepagrįstai pratęstas pareiškėjai Tadžikistane paskirtos pensijos, apskaičiuotos pagal 1983-1984 metų laikotarpio 238,17 rub. uždarbio vidurkį, mokėjimas. 1996 metais VSDFV skyrius ištaisė 1993 metais padarytą klaidą ir paskyrė invalidumo pensiją pareiškėjai pagal teisės į pensiją atsiradimo dieną Lietuvoje galiojusius įstatymus bei pareikalavo pažymų apie 1983 m. sausio 1 d. - 1988 m. kovo 31 d. laikotarpio uždarbį, kadangi pensijos byloje buvo pažymos tik apie 1975 - 1984 metais gautą uždarbį. Anot atsakovo, gavus reikiamas pažymas pensija buvo perskaičiuota pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir Vyriausybės 1994 1118 nutarimu Nr. 1156 patvirtintus nuostatus. Dėl to pareiškėjai pensija buvo perskaičiuota atsižvelgiant į 38,0833 metų stažą bei 1,1806 draudžiamųjų pajamų koeficientą. Kadangi pareiškėjos invalidumo pensija buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, tęsti Tadžikistane paskirtos ir mokėtos pensijos mokėjimą, kaip to pageidauja pareiškėja, nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu dėl trejų metų vaiko priežiūros atostogų 1954 m. rugpjūčio 20 d. - 1956 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpio įskaitymo į stažą. Atsakovo teigimu, šį stažą įskaityti nebuvo pagrindo nei pagal 1993 metais galiojusius įstatymus, nei pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Pensijų įstatymą. Taip pat, pasak atsakovo, nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos pateiktas koeficiento skaičiavimas. Atsakovas nesutiko ir su kitu pareiškėjos reikalavimu dėl žalos atlyginimo, nes tam, kaip teigė atsakovas, nėra teisinio pagrindo remiantis Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, 6.250 straipsniu, 6.246 straipsniu.
Atsakovo teigimu, pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio l dalies nuostatas, VSDV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas buvo pateiktas teismui praleidus įstatymuose numatytus jo padavimo terminus, nes pensija, kurios dydį ginčija pareiškėja, mokama jai nuo 1996 m. lapkričio 1 d..
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad VSDFV nesutinka su skundu.
VSDFV paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymą bei 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kurio 5 straipsnis suformulavo stažo sąvoką. Jau nuo 1990 m. spalio 1 d. buvusios TSRS 1956 metų Valstybinių pensijų įstatymas nebuvo taikomas visa apimtimi, o tik tiek, kiek Lietuvos įstatymai nebuvo sureguliavę atskirų pensijų skyrimo ir mokėjimo atvejų. VSDFV nuomone, reikėtų vadovautis nuostata, kad pareiškėjai taikomi Lietuvos įstatymai nuo 1993 metų, kai ji atvyko gyventi į Lietuvą. VSDFV pabrėžė, kad jos Visagino skyrius 1993 m. sausio 19 d. sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai pratęsė pareiškėjai Tadžikistane paskirtos pensijos mokėjimą. Vėliau Visagino skyrius 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu klaidą ištaisė ir paskyrė pareiškėjai pensiją, vadovaudamasis teisės į pensijos atsiradimą dieną, t. y. 1993 m. sausio 12 d. Lietuvoje galiojusiais įstatymais.
VSDFV atkreipė dėmesį, kad nuo 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintiems nuostatams, visos iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtos senatvės ir invalidumo pensijos buvo perskaičiuotos minėto įstatymo 45-50 straipsniuose nustatyta tvarka. VSDFV paaiškino, kad apskaičiuoti pareiškėjai pensiją taip, kaip ji pageidauja, nėra teisinio pagrindo, šiuo klausimu būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A(6)-906/2001) suformuota teismų praktika. Atsiliepime taip pat buvo nurodyta, jog nėra teisinių pagrindų spręsti klausimą dėl tariamos pareiškėjai padarytos žalos atlyginimo, be to, yra praleistas skundo padavimo terminas, todėl byla nutrauktina.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje dėl VSDFV Visagino skyriaus 1993 m. sausio 19 d. sprendimo panaikinimo, o kitus pareiškėjos M.V. reikalavimus atmetė.
Teismas konstatavo, jog pareiškėja iš esmės ginčija jai 1996 m. spalio 23 d. VSDFV Visagino skyriaus potvarkiu (Pensijos byla Nr. 26900) apskaičiuotą invalidumo pensijos dydį (nors ginčija tik 1993 m. sausio 19 d. Visagino skyriaus sprendimą paskirti jai pensiją), teigdama, kad pensija turi būti perskaičiuota pareiškėjos nurodomu būdu, t. y. taikant jos nurodomą stažą bei koeficientą, reikalauja priteisti susidariusį skirtumą, taip pat prašo priteisti už neteisingu pensijos apskaičiavimu padarytą moralinę žalą ir žalą sveikatai 25 000 Lt sumą. Pareiškėja skunde taip pat teigė kad VSDFV Visagino skyrius 1993 m. sausio 19 d. jai neteisingai apskaičiavo invalidumo pensiją.
Teismo teigimu, nustatyta, kad iš tiesų 1993 m. sausio 19 d. pareiškėjai pensija buvo apskaičiuota neteisingai, tačiau šią klaidą VSDFV Visagino skyrius ištaisė 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu ir nuo tada pareiškėjai mokama pensija pagal Lietuvoje galiojantį Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau Pensijų įstatymas), t. y. taikant pagal šį įstatymą apskaičiuotą stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą. Pareiškėja nuo 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu atlikto perskaičiavimo turėjo sužinoti, kad priimtas sprendimas dėl pensijos dydžio pakeitimo, tačiau šio sprendimo ji neskundžia teismui. 1996 m. spalio 23 d. atlikto pensijos perskaičiavimo pareiškėja neskundė ir tuo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 str. nustatyta tvarka. Nuo 2003 m. kovo 1 d. įsigaliojusi Pensijų įstatymo 43 straipsnio redakcija nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV, o šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad VSDFV ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui. Šiuo metu galiojančio Pensijų įstatymo 45 straipsnis analogiškai reglamentuoja VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. l yra 2001 m. kovo 21 d. išaiškinimas Nr. 38 (psl. 345- 346), kuriame pasakyta, kad tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 43 straipsnyje (kuris analogiškas šiuo metu galiojančiam 45 straipsniui, tik tuomet nebuvo numatytas trejų metų terminas) numatytoje ginčų nagrinėjimo tvarkoje nėra privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, ir pareiškėjas teismui gali apskųsti tiek VSDFV, tiek jos teritorinio skyriaus sprendimą (43 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu galiojančio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, kuris taikytinas nagrinėjant šį ginčą, nustato, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Todėl, teismo nuomone, darytina išvada, kad pareiškėja tiek VSDFV Visagino skyriaus 1993 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo jai buvo apskaičiuota pensija, tiek 1996 m. spalio 23 d. potvarkį, kuriuo pensija buvo perskaičiuota, galėjo apskųsti VSDFV arba teismui, bet teismui skundas galėjo būti paduotas tik ABTĮ 33 straipsnyje nustatytais terminais, t. y. per l mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja ABTĮ 33 straipsnyje nurodytus terminus skųsti VSDFV Visagino skyriaus 1993 m. sausio 19 d. sprendimą praleido ir jų atnaujinti teismo neprašo, todėl byla dalyje dėl VSDFV Visagino skyriaus 1993 m. sausio 19 d. sprendimo panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas taip pat nurodė, jog kadangi pareiškėja neginčija VSDFV Visagino skyriaus 1996 m. spalio 23 d. potvarkio, kuriuo jai pradėta mokėti pagal Lietuvos įstatymus apskaičiuota pensija, reikalavimas dėl pensijos perskaičiavimo pareiškėjos nurodytu būdu bei reikalavimas dėl pensijos skirtumo priteisimo atmestinas. Teismas šiuo klausimu vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(6)-906/2001, paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Administracinių bylų praktika Nr. 2 (psl. 249-257), kurioje duotas išaiškinimas, kad po 1990 metų iš buvusios TSRS atvykusiems nuolat gyventi į Lietuvą asmenims pensijos turi būti skiriamos iš naujo, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, bei, kad turi būti pripažinta, jog pensija pareiškėjai paskirta 1993 metais, kai pareiškėja įgijo nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą. Teismas pareiškėjos reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino, kadangi nenustatyta, jog VSDFV Visagino skyrius pareiškėjos atžvilgiu būtų priėmęs neteisėtus sprendimus. Dėl to neturtinės žalos atlyginimo pagrindų, nustatytų Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose, nėra.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimais į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad be šioje teisės normoje numatyto bendrojo vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, specialiosios teisės normos, reguliuojančios atitinkamus teisnius santykius, gali nustatyti ir kitokios trukmės terminus per kuriuos asmuo gali kreiptis į teismą.
Kolegijos nuomone, tokiomis specialiosiomis teisės normomis yra teisės aktai, kurie reguliuoja valstybinio socialinio draudimo klausimus.
Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja iš esmės ginčija jai 1996 m. spalio 23 d. VSDFV Visagino skyriaus potvarkiu apskaičiuotą invalidumo pensijos dydį, nors skunde nurodo tik 1993 m. sausio 19 d. Visagino skyriaus sprendimą paskirti jai pensiją.
Dėl ko sprendžiant klausimą, ar pareiškėja tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, turi būti atsižvelgta į teisinį reglamentavimą, buvusį ginčijamų sprendimų priėmimo metu, bei jų tolesnę raidą, kiek tai susiję su nustatymu terminų per kuriuos asmuo galėjo ginčyti tokio pobūdžio sprendimus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 28 d. priimto Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo 34 straipsnis nustatė, kad skundai dėl pensijas skiriančių ir išmokančių organų ir pareigūnų veiksmų gali būti paduodami Vyriausiajai valstybinio socialinio draudimo valdybai arba rajono (miesto) teismui.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnis (1995 01 01 redakcija ) nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.
Ši Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio nuostata dėl terminų skųsti Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių sprendimus dėl asmenų teisės gauti pensijas išliko nepakitusi iki 2004 m. kovo 1 d..
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio (2004 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. IX-2017 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. kovo 1 d ) nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Šis teisinis reglamentavimas, dėl galimybės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus pensijų klausimais, apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, išliko nepakitęs iki šiol (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis ).
Minėtų teisės normų analizė, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad iki 2004 m. kovo 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas, numatė neterminuotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskundimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o nuo 2004 m. kovo 1 d. šių sprendimų apskundimui nustatė 3 metų terminą.
Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tais atvejais, kai į ją su skundu kreipiasi asmuo, nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimais pensijų klausimais, veikia kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl jos sprendimas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi teismui gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies bendroji nuostata, dėl vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, kai yra ginčijamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimas pensijų klausimais, kuris ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo išnagrinėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra netaikytina.
Tokiais atvejais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais, kurie buvo priimti iki 2004 m. kovo 1 d. gali būti neterminuotai skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o minėti sprendimai priimti po 2004 m. kovo 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gali būti skundžiami trejų metų bėgyje nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, nes neteisingai pritaikius teisės normas, reguliuojančias kreipimosi į teismą terminus, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas – nutraukti bylą, kas atitinkamai sąlygojo ir ginčo iš esmės neišsprendimą ( ABTĮ 143 str. ).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį teismas yra įpareigotas proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų procesines teises, dėl ko nagrinėjant iš naujo bylą yra tikslinga pareiškėjai išaiškinti jos teisę ginčyti tuos atsakovo sprendimus, kurie tiesiogiai sukėlė jai teisines pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Nutartis neskundžiama.