Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. e2-1190-467/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
e2-1190-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02154-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
T. G.
Ieškovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1190-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02154-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams N. B. ir M. P.,atsakovei T. G.,vertėjai J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei T. G. dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti savininkės žemę pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą) ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) Žemės įstatymo nustatytais terminais (47 str. 6 d.), ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininkės paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, išspręsti klausimą, ar leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. lP-392-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 km iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ iš atsakovės T. G. paimtą 0,2643 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą T. G. 0,2643 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 790,66 EUR atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1P-392-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės T. G. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstruotino ruožo dabartiniai techniniai parametrai (kelio dangos plotis, dangos būklė ir sudėtis) neatitinka techninių, eismo saugos ir pralaidumo reikalavimų tokios reikšmės ir eismo intensyvumo keliams. Šio magistralinio kelio ruožas iki 16 km jau yra rekonstruotas iki 4 eismo juostų, todėl būtina toliau tęsti šio magistralinio kelio rekonstrukcijos darbus iki sankryžos su krašto keliu Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė, iki kurios eismas yra intensyviausias. Atlikus rekonstruotino magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 16,00 iki 21,50 km Vilniaus rajono savivaldybėje įskaitinių avarijų analizę, nustatyta, kad per 2010-2014 m. įvyko 5 eismo įvykiai, kurių metu 2 žmonės žuvo ir 6 buvo sužeisti. Per 2010-2014 metų laikotarpį dėl šių eismo įvykių susidarė 1 519 004 EUR dydžio nuostoliai, iš jų vidutiniškai 303 801 EUR per metus. Dėl nurodytų priežasčių kelio ruožą būtina skubiai iš esmės rekonstruoti, dėl ko atsakovės T. G. visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą būtina leisti paimti, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti kelio ruožo rekonstrukcijai pagal saugaus eismo reikalavimus neatidėliotinai, siekiant kuo skubiau rekonstruoti šį magistralinio kelio ruožą. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“ procedūra buvo pradėta atsakovės T. G. asmeninės nuosavybės teise valdyto 1,67 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,26 ha dydžio dalies atžvilgiu, žemės sklypas įtrauktas į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad iš savininkės T. G. visuomenės poreikiams būtų paimama 0,2643 ha dydžio žemės sklypo dalis, apie ką atsakovė buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-2403 „Dėl informavimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą“. VĮ Valstybės žemės fondo 2014 m. vasario 24 d.-kovo 7 d. parengtoje žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2014-28 nustatyta, kad žemės savininkės T. G. asmeninės nuosavybės teise valdomo 1,6461 ha dydžio žemės sklypo visuomenės poreikiams paimamos 0,2643 ha dydžio dalies rinkos vertė 2014-02-24 buvo 2 160 Lt (625,58 EUR), kitų nuostolių (naikinamų želdinių) vertė - 570 Lt (165,08 EUR). Bendras atlyginimo dydis - 2 730 Lt (790,66 EUR). Šios ataskaitos kopija su 2014 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-949 „Dėl turto vertinimo ataskaitos ir sutarties“ ir sutarties dėl nuostolių, susijusių su privačios žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone), atlyginimo projektu buvo įteikta atsakovei T. G.. Atsakovė 2014 m. kovo 21 d. raštu pareiškė, kad jos netenkina atlyginimo dydis ir todėl prašo už paimamą žemę suteikti kitą žemės sklypą. Kadangi pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis šalia atsakovės T. G. žemės sklypo tokios laisvos valstybinės žemės fondo žemės nebuvo ir todėl nebuvo galimybių tokią žemę įtraukti į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, už visuomenės poreikiams paimamą žemę atsakovei galėjo būti atlyginta tik pinigais rinkos verte. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1P-392-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ iš žemės savininkės T. G. šiems visuomenės poreikiams nusprendė paimti jos asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,2643 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už jį nustatė bendrą 790,66 EUR (2730 Lt) atlyginimo dydį, kuris pervestas į notaro depozitinę sąskaitą. Atsakovė nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neskundė teismui nei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus, nei šios tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų (sprendimų). Tokiu nutylėjimo būdu atsakovė sutiko su jos žemės sklypo (dalies) paėmimu visuomenės poreikiams.

Atsakovė T. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, kad teismo ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra atliekamas griežtai laikantis Žemės įstatymo nuostatų, kuriose taip pat numatyta, jog žemės vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė. Atsakovės paimamas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, todėl, paimant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, lyginamieji objektai parenkami atsižvelgiant į vertinamo žemės sklypo medieną. Nors atsakovės visas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, tačiau ne visame žemės sklype yra miškas. Tiek ekspertizės akte, tiek vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad paimame žemės sklype yra pieva, apaugusi šaltalankiais, yra kelios nestandartinės pušelės. Tačiau ekspertė į tai neatsižvelgė ir parinko tokius lyginamuosius objektus, kuriuose yra tik miško naudmenos, be to parinktas toks miškas, kurį galima kirsti. Tuo tarpu atsakovės žemės sklype esančių pušų amžius siekia 25-45 metus. Ekspertė taip pat nenurodė, kodėl ji nesirėmė tais sandoriais, kurie buvo sudaryti dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, duomenimis, nors iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad tokie sandoriai buvo sudaryti, o ėmė lyginamuosius objektus iš kitų kaimų. Turto vertė turi būti nustatoma rengiant projektą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, todėl ieškovo parengta turto vertinimo ataskaita, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, yra tikslesnė ir prašo ja remtis.

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė pripažinti ekspertės nustatytą kainą tinkama. Nurodė, kad ekspertė yra prisiekusi, ekspertizė atlikta tinkamai, todėl prašo ja vadovautis. Ji įsitikinusi, kad žemės yra brangesnė ir ekspertė jai sakė, kad kitai datai žemė būtų brangesnė, tačiau datą nustatė teismas. Prašė priteisti ekspertizės išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovei T. G. nuosavybės teise priklausė 1,67 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl 0,2643 ha dalies šio žemės sklypo (vėliau suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, žemės sklypas buvo įtrauktas į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1P-392-(1.3.) nutarta iš žemės savininkės T. G. visuomenės poreikiams paimti jos asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,2643 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už jį nustatant bendrą 790,66 EUR atlyginimo dydį.

Ieškovas pateikė VĮ Valstybės žemės fondo 2014 m. vasario 24 d. - 2014 m. kovo 7 d. parengtą žemės sklypo įvertinimo ataskaitą Nr. TVA-2014-28, kurioje nustatyta, kad žemės savininkės T. G. asmeninės nuosavybės teise valdomo 1,6461 ha dydžio (po kadastrinių matavimų) žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0200:286, unikalus Nr. 4400-0469-4382) visuomenės poreikiams paimamos 0,2643 ha dydžio dalies rinkos vertė 2014-02-24 dienai buvo 2 160 Lt (625,58 EUR), kitų nuostolių (naikinamų želdinių) vertė - 570 Lt (165,08 EUR), bendras atlyginimo dydis - 2 730 Lt (790,66 EUR).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. 1P-329-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo skirta turto vertinimo ekspertizė, 2017-03-29 gautas ekspertizės aktas Nr. IK-9/2016, kurio išvadoje konstatuota, kad 0,2643 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugsėjo 21 d. yra 2 020 EUR.

Tarp šalių nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ginčas kilo tik dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės ir atitinkamai kompensacijos dydžio. Todėl teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstumu, kuris yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsakovės iš esmės nėra ginčijamas, tačiau vertina šalių argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ginčo aplinkybių - visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės ir atitinkamai kompensacijos dydžio.

Ieškovas prašo remtis jo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kadangi, ieškovo atstovų teigimu, byloje paskirto eksperto ataskaita yra su trūkumais – lyginamajam tyrimui atlikti paimti netinkami žemės sklypai, neatsižvelgta į tai, kad ginčo žemės sklype beveik nėra medžių, augančios pušys yra jaunos, jų negalima kirsti, be to ekspertas nenurodė, kodėl lyginamajam metodui atlikti rinkosi sklypus, esančius ne toje pačioje teritorijoje; atlikta ekspertizė nesirėmė Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, tačiau tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kokiai datai nustatytina paimamo visuomenės poreikiams atsakovės žemės sklypo vertė, bet ginčas vyksta dėl vertės dydžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, pritarė nuostatai, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Analogiškas išaiškinimas pateiktas ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (pvz. žr. 2016-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Taigi, dar skiriant teismo turto vertinimo ekspertizę, buvo konstatuota, jog atsakovės visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė nustatytina 2015 m. rugsėjo 21 d., t.y. kada Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priėmė 2015-09-21 įsakymą Nr. lP-392-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomeniniams poreikiams“, kuriuo nutarta iš žemės savininkės T. G. visuomenės poreikiams paimti jos asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,2643 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už jį nustatant bendrą 790,66 EUR (2730 Lt) atlyginimo dydį.

Ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVCA-2014-28 ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 2014-02-24 dienai, todėl šia turto vertintojų išvada teismas nesiremia, kadangi turto vertė nustatyta ne sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, kaip nustato įstatymas ir teismų praktika. Nagrinėjamoje byloje teismo paskirtos 2017-03-27 ekspertizės akto Nr. IK-9/2016 išvadoje konstatuota, kad 0,2653 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugsėjo 21 d. yra 2 020 EUR. Taigi šiuo atveju pagal teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016), turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo. Nepaisant to, eksperto išvada teismo vertinama pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 str. 2 d., 185, 218 str.).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ekspertės I. K. išvadą pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, konstatuoja, kad nesiremti šia ekspertizės išvada nėra pagrindo, nes ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni, ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, išvada išplaukia iš tyrimo eigos, yra išsami, aiški, įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (CPK 185 str., CK 1.5 str.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atstovų argumentus, kad teismo ekspertė neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius turto vertinimą, kai žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, taip pat lygino nelygiaverčius žemės sklypus, kadangi vertinamame žemės sklype nebuvo reikšmingos medienos, o lyginimui paimti žemės sklypai, kuriuose buvo daug medienos, juos buvo galima kirsti, ir pan. Pačiame 2017-03-27 ekspertizės akte Nr. IK-9/2016 nurodyta, kad ekspertizė atliekama vadovaujantis inter alia LR Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr. 924 ir vėlesnių pakeitimų nuostatomis (2017-03-27 ekspertizės Nr. IK-9/2016 lapas 6). Be to, vertinant žemės sklypą buvo atsižvelgta į jo individualius požymius, o būtent: kad žemės sklypo teritorija neužstatyta, neaptverta, apytiksliai pusė sklypo ploto, esančio toliau nuo praeinančio kelio, apaugusi mišku, t.y. pušimis, kita apytikriai pusinė sklypo dalis, esanti palei praeinantį kelią, apaugusi pjaunama pieva su savaiminio užžėlimo pušelėmis, šaltalankių krūmais, viena blinde ir trimis eglėmis (2017-03-27 ekspertizės Nr. IK-9/2016 lapas 21). Be to ekspertė, įvertinusi žemės sklypą, nustatė, jog būtent miškų ūkio paskirties žemės sklypams vietovės charakteristika turi antraplanę įtaką, kadangi pagal tradicines rinkos gaires reikšmingiausios yra konkretaus sklypo medyno charakteristikos, t.y. miško plotas, medynas, tūris ir kt. (2017-03-27 ekspertizės Nr. IK-9/2016 lapas 37). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad vyraujančios medžių rūšys bei medienos mastas konkrečiuose analizuojamo turto objektuose yra skirtingas, siekdama įvertinti, kaip šie skirtumai veikia bendrą vertinamo turto pardavimo kainą, lentelėje išdėstė miško medyno ir tūrio pataisos koeficiento skaičiavimus (2017-03-27 ekspertizės Nr. IK-9/2016 lapas 38-39). Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovai tik deklaratyviai tvirtina, jog ekspertė netinkamai parinko lyginamus žemės sklypus, tačiau konkrečiai nenurodė, kokie ir kaip eksperto skaičiavimai laikytini neteisingais ir/ar neišsamiais/nepilnais. Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas nustatyti didesnę žemės sklypo vertę ir atitinkamai kompensaciją, negu nustatė ir pareikštu ieškiniu prašo priteisti atsakovei ieškovas.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis nustato, jog, paimant visuomenės poreikiams privatų žemės sklypą, jo savininkui ir (ar) teisėtam naudotojui turi būti teisingai atlyginama ne tik už žemę pinigais pagal rinkos vertę, bet ir už paimamoje žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir pan. nuostoliai. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertė savo išvadoje nekalba apie kompensavimą už medieną ir želdinius, tai minima tik ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVCA-2014-28 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. 1P-329-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ (2.2 punkte). Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka atlyginti nuostolius reikalavimo nepareiškė, sutiko su ekspertės I. K. 2017-03-27 ekspertizės akto Nr. IK-9/2016 išvada dėl žemės sklypo vertės ir atitinkamai kompensacijos dydžio, prašo ją priteisti, todėl teismas kitų nuostolių, jei tokių ir yra, atlyginimo klausimo šioje byloje nenagrinėja.

Taigi konkrečiu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, kad už visuomenės reikmėms pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1P-392-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomeniniams poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožui nuo 16,00 km iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ paimamą žemės sklypą atlyginimas atsakovei T. G. yra 2 020 EUR, iš kurių 790,66 EUR ieškovas yra pervedęs į notaro depozitinę sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies – 50 procentų (vienas ieškinio reikalavimas patenkintas, kitas – atmestas), todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 48 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p. bei 7 d. ir 85 str. 1 d. 1 ir 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 ir 14 p., Žemės įstatymo 47 str. 5 d.), ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina 24 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.) valstybei. Atitinkamai proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos išlaidos – 500 EUR sumokėtų už teismo ekspertizę (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti, kad už visuomenės reikmėms pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1P-392-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomeniniams poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožui nuo 16,00 km iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ paimamą žemės sklypą atlyginimas atsakovei T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra 2 020 EUR (du tūkstančiai dvidešimt eurų), iš kurių 790,66 EUR (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 66 euro centus) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susiekimo ministerijos 2014 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymais Nr. MP-2688 ir Nr. MP-2694 yra pervedusi į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą LT13 7044 0600 0029 1737, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (biudžetinės įstaigos kodas 188710638) atsakovei T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 EUR (penkis šimtus eurų) ekspertizės išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. G. 24 EUR (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Alma Urbanavičienė