Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Administracinė byla Nr. AS-442-548-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
AS-442-548-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“
Administracinė byla Nr. AS442 - 548/2010Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros atskiruosius skundus dėl dalies Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ skundą atsakovams Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūrai dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. birželio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. M13-20, kuriuo pareiškėjui nurodyta nedelsiant nutraukti pavojingų atliekų, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos, tvarkymą naudojimo būdais R3, R4, R11, R12, R13, S3; 2) panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. V3-3206, kuriuo nuspręsta palikti nepakeistą minėtą privalomąjį nurodymą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. birželio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. M13-20 vykdymą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas nurodymas jam buvo duotas neatlikus jokio patikrinimo ir yra nepagrįstas. Vykdydamas šį nurodymą, pareiškėjas nutraukė jame nurodytą pavojingų atliekų tvarkymą. Dėl to susidarė tokia padėtis, jog septyniems jo darbuotojams buvo paskelbta prastova ir jiems yra mokamas sumažintas atlyginimas. Dėl atlyginimo darbuotojams mokėjimo, kai nėra vykdoma atitinkama veikla, pareiškėjas patiria nuostolius. Be to, pareiškėjui Lietuvos darbo biržos sprendimu yra suteiktas socialinės įmonės statusas, pareiškėjo įmonėje dirba neįgalūs asmenys. Dėl prastovos sumažėjus atitinkamų pareiškėjo darbuotojų pajamoms, jie, ir taip priklausydami pažeidžiamai socialinei grupei, dar patiria ir papildomus sunkumus, o pareiškėjui yra apribojamos galimybės įgyvendinti jo, kaip socialinės įmonės, tikslus, susijusius su nedarbingų asmenų skatinimu grįžti į darbo rinką, jų socialine integracija ir socialinės atskirties mažinimu. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2010 m. gegužės 13 d. sudarė sutartį su Kauno medicinos universiteto klinikomis, pagal kurią įsipareigojo teikti šioms klinikoms medicininių atliekų šalinimo paslaugas, kurių orientacinė vertė 1792010 Lt. Dėl veiklos sustabdymo pareiškėjas negali tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir jam bus taikoma minėtoje sutartyje numatyta bauda, dėl kurios jis patirs labai didelius nuostolius. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo veiklos sustabdymo yra patiriama žymiai didesnė žala nei ji būtų, jeigu jo veikla būtų vykdoma ir toliau, todėl šioje byloje būtina taikyti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo privalomojo nurodymo vykdymą.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Teismas taip pat sustabdė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. birželio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. M13-20 vykdymą.

Teismas, taikydamas skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, jo vykdymas stabdytinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

III.

Atskiruoju skundu atsakovas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties dalimi dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė konkrečių šios priemonės taikymo būtinumą pagrindžiančių motyvų. Teismas neįvertino viešojo intereso, nes byloje ginčijamu privalomuoju nurodymu buvo nurodyta nutraukti pavojingą pareiškėjo veiklą, o sustabdžius šio nurodymo vykdymą, gali atsirasti neprognozuojami padariniai (yra pavojus aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei). Atsakovas nurodo, kad byloje duomenų, jog dėl duoto privalomojo nurodymo pareiškėjas patirs didelius nuostolius, nėra. Pareiškėjo veikla nėra sustabdyta, o tik nutrauktas tam tikrų (pavojingų) atliekų tvarkymas. Pareiškėjas ir toliau vykdo savo veiklą, susijusią su nekenksmingų atliekų tvarkymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo darbuotojai neteks darbo.

Atskiruoju skundu atsakovas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūra nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties dalimi dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta. Atsakovas nurodo, kad byloje duomenų, jog dėl duoto privalomojo nurodymo pareiškėjas patirs didelius nuostolius, nėra. Pareiškėjo veikla nėra sustabdyta, o tik nutrauktas tam tikrų (pavojingų) atliekų tvarkymas. Pareiškėjas ir toliau vykdo savo veiklą, susijusią su nekenksmingų atliekų tvarkymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo darbuotojai neteks darbo. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas prašo atskiruosius skundus atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčijamas privalomasis nurodymas yra neparemtas jokiais patikrinimų duomenimis ar kitais objektyviais įrodymais, jame remiamasi tik prielaidomis ir nustatyta tik galinti kilti grėsmė, bet ne konkretūs pažeidimai, todėl šio privalomojo nurodymo pagrįstumas yra abejotinas. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė įrodymus, jog patiriami nuostoliai dėl privalomojo nurodymo vykdymo būtų neadekvačiai dideli, pažeistų ne tik pareiškėjo, jo darbuotojų, verslo partnerių, bet ir visos visuomenės interesus. Negalėdamas vykdyti savo pagrindinės veiklos, dėl patiriamų nuostolių pareiškėjas neturėtų galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, verslo partneriais, darbuotojais, taptų nemokus, o tai lemtų jo bankrotą. Pareiškėjo bankroto atveju priimto pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirieji skundai tenkintini.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Tačiau, sprendžiant dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose paprastai dalyvauja viešojo administravimo institucijos, įgyvendinančios valstybės valdžią, todėl negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2 - 646/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija Nr. 3(13), 2007“, psl. 265 - 275).

Aptariamos bylos atveju viešųjų interesų apsauga turi ypatingą reikšmę. Byloje ginčijamas privalomasis nurodymas buvo duotas aplinkos apsaugos srityje, siekiant pašalinti pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmę. Šis nurodymas yra paremtas ne tik atsakovų pozicija, jog pareiškėjo veikla, susijusi su pavojingų atliekų tvarkymu, nėra tinkamai vykdoma, bet ir analogiška kitų institucijų (Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos), atsakingų už aplinkos bei visuomenės sveikatos apsaugą, pozicija. Tokia atsakingų valstybės institucijų pozicija yra grindžiama tam tikrais argumentais dėl pareiškėjo veiklos trūkumų ir iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ir anksčiau ne kartą po atliktų patikrinimų pareiškėjui būdavo reiškiamos atsakovų pretenzijos dėl jo veiklos netinkamo vykdymo. Todėl kyla rimtų abejonių, ar pareiškėjo atliekama pavojingų atliekų tvarkymo veikla nekelia pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei. Esant tokioms aplinkybėms, viešieji interesai reikalauja pirmiausia visapusiškai įvertinti pareiškėjui reiškiamų priekaištų dėl jo vykdomos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos pagrįstumą ir tik po to leisti jam toliau tęsti pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Todėl byloje ginčijamas privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjui nurodyta nedelsiant nutraukti atitinkamą pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, turi likti galioti ir šios bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į paminėtus viešuosius interesus, pareiškėjo pateikiami argumentai dėl jo interesų apsaugos šiuo atveju nėra pakankami skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjo teiginiai apie galimus didelius jo nuostolius bei bankrotą iš esmės yra paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais ir išsamiais finansiniais paskaičiavimais. Kaip matyti iš bylos, ginčijamame privalomajame nurodyme nurodyta, pareiškėjo vykdoma pavojingų atliekų tvarkymo veikla nėra vienintelė jo veikla ir nors pareiškėjas teigia, jog tai yra jo pagrindinė veikla, tačiau jokių konkrečių duomenų apie savo vykdomos ekonominės veiklos bendrą mastą ir minėtos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos dalį bendroje vykdomoje veikloje jis nepateikia. Be to, pareiškėjo patirti neigiami padariniai tuo atveju, jeigu atitinkami atsakingų valstybės institucijų veiksmai bus pripažinti neteisėtais, galės būti kompensuoti atlyginant jam padarytą žalą. Galimas žalos atlyginimo klausimo iškilimas aptariamu atveju, atsižvelgiant į paminėtus viešuosius interesus, neturėtų būti laikomas teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimu ar negalimumu Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjo pateikiami argumentai, susiję su jo, kaip socialinės įmonės, statusu ir jo darbuotojų turtinės padėties pablogėjimu, taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tam tikrų socialinių programų vykdymo ar darbuotojų turtiniai interesai negali nusverti tų pačių darbuotojų ir kitų žmonių sveikatos apsaugos bei aplinkos apsaugos interesų.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjo prašymas dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskiruosius skundus tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. birželio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. M13-20 vykdymas, panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė