- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-546-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., R. G.
- Pareiškėjas
- UAB „General Financing“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotųjų asmenų D. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23495-451/2014 pagal pareiškėjos UAB „General Financing“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – D. G., R. G., antstolė A. A.. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „General Financing“ (išieškotoja) kreipėsi į teismą dėl skolininko R. G. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine D. G. nustatymo (b.l. 3-40. Nurodė, kad antstolė A. A. vykdo išieškojimą iš skolininko R. G. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5587-451/2010, tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolė, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – nustatė, kad skolininkui R. G. su jo sutuoktine D. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje, priklauso ½ (pusė) viso sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų (b.l. 25-26). Teismas nurodė, kad skolininko sutuoktinei D. G. priklauso turtas – darbo užmokestis, gaunamas (duomenys neskelbtini), kurio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 5.436,56 Lt, areštavo išieškojimą vykdanti antstolė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp R. G. ir D. G. nutraukta, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl D. G. ir R. G. santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iškelta nebuvo. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendė, kad D. G. darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotieji asmenys D. G. ir R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti; be to, prašo priimti kartu su skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus – vaikų gimimo liudijimus. (b.l. 48-50). Nurodo, kad neturėdami teisinių žinių nežinojo proceso eigos ir teismui nebuvo pateikę atsiliepimo bei jų materialinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Teigia, kad šiuo metu gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos 4 asmenų šeimai sudaro apie 1.000,00 Lt. Patenkinus pareiškėjos prašymą šeimos pajamos sumažėtų iki pusės D. G. gaunamo mėnesinio atlyginimo ir pajamos, tenkančios kiekvienam šeimos nariui kas mėnesį, nesudarytų net bazinės socialinės išmokos dydžio – 130,00 Lt. Tokio dydžio gaunamos šeimos pajamos negalės užtikrinti net minimalių kiekvieno šeimos nario poreikių patenkinimo ir taip bus pažeisti nepilnamečių vaikų ir visos šeimos interesai.
Atsiliepimas
Išieškotoja UAB „General Finansing“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014-11-18 nutartį (b.l. 60-61). Nurodė, kad nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui priverstiniam vykdymui iki šiol skolininkas nėra atlikęs nei vienos įmokos skolai dengti. Apeliantai nepateikė duomenų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto prezumpciją bei CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkino pagrįstai.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/10/ 02635 pagal išieškotojos UAB „General Finansing“ pateiktą vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5587-451/2010 dėl 3.889,57 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. G. (b.l. 5). Antstolė A. A. vykdydama nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) ir areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – D. G. gaunamo darbo užmokesčio dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 5.436,56 Lt ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko R. G. turto dalies nustatymo.
Išieškotoja 2014-10-13 kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui R. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. G. priklauso ½ dalis D. G. gaunamo darbo užmokesčio ir visų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Apeliantai nesutikdami su teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, kad teismas nustatydamas lygias dalis neatsižvelgė į tai, kad jie turi du nepilnamečius vaikus, kad skolininkas R. G. yra registruotas darbo biržoje, kad D. G. gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kuris žymiai sumažėtų ir vienam šeimos nariui nesudarytų net minimalios bazinės socialinės išmokos, neužtikrintų net minimalių šeimos narių poreikių.
Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp sutuoktinių D. G. ir R. G. nutraukta, kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, kad turėtų kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą taip užtikrinant kreditoriaus interesus. Atskirajame skunde apeliantai, neprašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, tačiau prašė atsižvelgti į jų nepilnamečių vaikų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus.
CK 3.123 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad apeliantai pirmosios instancijos teismui tokių aplinkybių nenurodė, taip pat nenurodė jokių kitų priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių. Apeliantų elgesys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pasyvus ir jie nesinaudojo Civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis bei jokių prieštaravimų, įrodymų į bylą neteikė. Pažymėtina, kad apeliantai yra nurodę, jog augina du nepilnamečius vaikus, tačiau į bylą nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, turimas ir gaunamas pajamas, turtą bei turtines teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas ar skolininko R. G. registracija Darbo biržoje negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad skolininkas nedirba, o dėl skolos išieškojimo sumažės D. G. gaunamos, tame tarpe ir šeimos nariams būtinos pajamos, nėra pakankama padaryti išvadoms dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes nepilnamečių vaikų interesai gali būti tik vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę, dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Be to, pareiga nepilnamečius vaikus išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams, o byloje nėra pateikta įrodymų, jog skolininkas dėl sveikatos būklės negalėtų susirasti darbo ir gauti papildomų pajamų. Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl to, vien apeliantų nurodyti argumentai, kad jie turi nepilnamečių vaikų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, įrodymų, kad toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaikų interesus, apeliantai nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, o juo labiau prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo lapkričio 18 d. nutartį naikinti ar ją keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.