Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

1. Dėl telefoninių pokalbių ribojimo Kybartų PN

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

III

2. Dėl 2011 m.–2013 m. laikotarpio

3. Dėl 2015 m. sausio 10 d. – 2015 m. liepos 6 d. laikotarpio

4. Dėl 2015 m. gegužės 18 d. – 2015 m. birželio 17 d. laikotarpio

5. Dėl 2015 m. liepos 7 d. – 2016 m. vasario 21 d. laikotarpio

6. Dėl 2016 m. vasario 22 d. – 2016 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpio

7. Dėl 2016 m. balandžio 5 d. – 2016 m. spalio 5 d. laikotarpio

Motyvuojamoji dalis

IV

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. rašytiniame sutikime Nr. 1-506-890/2015 „Dėl daugkartinio sutikimo telefoniniams skambučiams“ suteikė pareiškėjui (suimtajam) nuo Sutikimo gavimo dienos Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-506-890/2015 priėmimo dienos skambinti savo tėvui A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir sugyventinei D. P. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36).

2. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nuosprendyje (toliau – ir Nuosprendis) paskyrė pareiškėjui galutinę subendrintą bausmę – 4 m. laisvės atėmimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-506-890/2015 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-01400-2015-6) tenkino pareiškėjo prašymą pradėti vykdyti neįsiteisėjusiame Nuosprendyje pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 35).

3. Kybartų PN direktorius 2016 m. vasario 22 d. nutarime dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 5/48-147, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 17.10 val. pareigūnai pastebėjo, kai pirmojo nuteistųjų būrio vakarinio maitinimo metu, priėjęs prie maisto išdavimo langelio pareiškėjas pradėjo reikalauti iš maisto dalintojo (nuteistojo), kad šis jam įdėtų dvigubą porciją košės ir duonos, pareigūnui priėjus prie pareiškėjo ir paaiškinus, kad jis gavo priklausantį maisto davinį ir nereikalautų antros porcijos maisto davinio, pareiškėjas pareigūno duoto nurodymo nereikalauti antros porcijos maisto davinio nevykdė, toliau reikalavo iš maisto dalintojo, kad šis jam įdėtų dviguba porciją košės ir duonos ir jei neduos, grasino maisto dalintojui, sakydamas, kad jį „nupils ir nuvys į gaidyną“, į tai, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 8 punkte nustatytus reikalavimus, skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams (b. l. 18; taip pat žr. tarnybinius pranešimus (b. l. 20), Kybartų PN 2016 m. vasario 22 d. Drausmės komisijos posėdžio Nr. 9 protokolo išrašą (b. l. 22), 2016 m. vasario 22 d. teikimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 5/56-319 (b. l. 19)).

4. Kybartų PN direktorius 2016 m. kovo 22 d. nutarime dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 5/48-253, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 12.20 val. įtarus, kad pareiškėjas gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir nuvedus pareiškėją į baudos izoliatoriaus kabinetą Nr. 27 patikrinti apsvaigimą, greitojo tyrimo priemone (testu) buvo nustatyta, kad pareiškėjas apsvaigęs THC, tačiau jis su testo rezultatais nesutiko, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2016 m. išvadoje Nr. T-N 467/2016(01) (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties, į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams (b. l. 27–28; taip pat žr. tarnybinius pranešimus (b. l. 29), 2016 m. vasario 21 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. 4/18-65 (b. l. 33–34), 2016 m. vasario 21 d. pareiškėjo pasiaiškinimą Nr. 4/52-197 (b. l. 30), Išvadą (b. l. 31))

5. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės kopija, pareiškėjas skambino: 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 6 d., 2015 m. birželio 7 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. (b. l. 3).

6. Remiantis Nuteistojo priskyrimo grupei ir telefoninių pokalbių apskaitos kortelės kopija (asmens byla Nr. 2327), pareiškėjas skambino: 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 18 d., balandžio 8 d. / 9 d., 2016 m. balandžio 11 d., 2016 m. gegužės 7 d., 2016 m. gegužės 8 d., 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d. 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. liepos 11 d., o 2016 m. birželio 17 d., 18 d. ir 29 d. ir 2016 m. liepos 6 d. skambino, bet pokalbiai neįvyko (neprisiskambino).

7. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. 24-6007 „Dėl G. A. skundo, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teisme (administracinė byla Nr. I-8118-815/2016)“ iš esmės nurodyti tie patys duomenys, susiję su pareiškėjo teise skambinti telefonu, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–17).

8. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ir jos dublikato kopijomis (b. l. 93–148), Kybartų pataisos namų 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1/2-406 „Dėl informacijos apie G. A. pateikimo“ (b. l. 78): 2016 m. birželio 16 d. pareiškėjas skundėsi blogu miegu, norėjo išsitirti, preliminariai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, paskirtas gydymas (vaistai karbamazepinas, tiapridalis, tizercinas) (b. l. 148); pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. pateikė prašymą siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), Psichiatrijos skyrių, gydymo korekcijai, nurodė, kad ilgą laiką negali užmigti, nuo ilgalaikio laikymo vienatvėje atsiranda blogų minčių ir norų, užvaldo pykčio potraukis žudyti, jo negali valdyti, trūksta erdvės, bendravimo, jaučia įtampą, baimę aplinkai, baimę dėl persekiojimo ir susidorojimo (b. l. 123–124); 2016 m. liepos 8 d. psichiatro konsultacijos metu nustatyta, kad pareiškėjas yra riboto intelekto, asocialaus elgesio, jo asmenybė – primityvi, daug kartų gydėsi dėl elgesio sutrikimų, paskutinė rasta epikrizė – 2014 m., pokalbio metu buvo įžūlus, dirglus, nejautė distancijos tarp savęs ir gydytojo, mąstymas – paviršutiniškas, reikalavo migdomųjų ir raminamųjų vaistų, pareiškėjo būklė – be psichozės reiškinių, diagnozuotas emociškai nestabilaus (eksplozyvaus) tipo asmenybės sutrikimas (ligos kodas F60.3), paskirti vaistai: karbamazepinas, tiapridalis, tizercinas (b. l. 122, 125); 2016 m. liepos 14 d. šeimos medicinos gydytojo konsultacijos metu reikalavo nukreipti į LAVL dėl psichiatrinio gydymo, tačiau konstatuota, kad indikacijų stacionariniam gydymui nėra, taip pat nurodytas tendencingas elgesys, skirti vaistai amitriptilinas (b. l. 125–126); 2016 m. liepos 19 d. koreguotas gydymas amitriptilinu, 2016 m. liepos 26 d. nurodyta tęsti gydymą, vaistai – karbamazepinas (b. l. 127); 2016 m. rugpjūčio 1 d. psichiatro konsultacijos metu reikalavo migdomųjų ir raminamųjų vaistų, nejautė distancijos tarp savęs ir gydytojo, diagnozė – F60.3, gydymas neskirtas, elgesys įvardytas kaip tendencingas (b. l. 127–128); 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsisakė maisto, psichiatro konsultacijos metu gydymas neskirtas, elgesys įvardytas kaip tendencingas, užgauliojantis, įžūlus, diagnozė – F60.3, nurodyta, kad pareiškėjo būklė be psichozės, be depresijos, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutraukė badavimą, nusiskundimų neturėjo (b. l. 128–130); 2016 m. rugpjūčio 17 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas buvo demonstratyvus, šiurkštus, konfliktiškas, be distancijos, konsultacijos kategoriškai atsisakė (b. l. 130–131); 2016 m. rugpjūčio 22 d. klinikinio psichologo konsultacijos metu, kuri buvo skirta emocijų ir pykčio raiškos būdų aptarimui, pareiškėjas į konsultaciją atėjo demonstratyvus, jos metu sunkiai kontroliavo pyktį (b. l. 131); 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas teigė, kad jam „negerai su nervais“, yra pykčio priepuolių, grasino savęs žalojimu, , linkęs konfliktuoti, nejaučia distancijos, emocijos labilios, paskirti vaistai (mirtazepinas, amitriptilinas) (b. l. 137); 2016 m. spalio 24 d. šeimos medicinos gydytojo įrašas apie pareiškėjo autoagresiją (diagnozė – F60.3), žaizdos sutvarkytos, tai pat aprašytas agresyvus, demonstratyvus, nepagarbus, žeminantis elgesys su įstaigos psichologe (b. l. 138–139); 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjas teigė, kad jam „čiuožia stogas“, kad yra „susipykęs su savimi“, norėjo psichiatro konsultacijos, daugiau komentarų nepateikė, įrašyta diagnozė – F60.3, galimas tendencingas elgesys, paskirta planinė psichiatro konsultacija LAVL (b. l. 143); 2017 m. sausio 11 d. pareiškėjo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 4/18-22 užfiksuoti alkoholio matuoklio duomenys – 0,26 promilės, su kuriais pareiškėjas pasirašytinai sutiko (b. l. 144–145).

9. Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 108-101 „Dėl G. A., gim. 1990 m. priežiūros ypatumų“, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas buvo kviestas pokalbiui pačiam prašant, pokalbio metu reiškė įvairaus pobūdžio grasinimus, taip pat ir savęs žalojimą, alternatyviems susitarimams priešiškas ir nesukalbamas, laikosi principingai savo pozicijos ir, pasak pareiškėjo, imsis įvairiausių pasipriešinimo priemonių, kad nebūtų perkeltas į jam nepatinkančią kamerą; rekomenduojama pareiškėją įrašyti į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos Lukiškių TI-K, kol bus įstaigoje, ir atsižvelgti į jo priežiūros ypatumus: Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams prieš išvedant iš gyvenamosios kameros ar įvedant į gyvenamąją kamerą atlikti asmens kratą, išvengiant pasekmių (savęs žalojimo ar užpuolimo), Socialinės reabilitacijos skyriaus kuruojančiam būrio viršininkui atkreipti dėmesį į pareiškėjo bendravimo ir elgesio ypatumus ir išsikviesti pareiškėją individualiam pokalbiui vieną kartą per savaitę, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams atkreipti dėmesį į pareiškėjo įtaką kitiems dėl galimų neteisėtų veiksmų (b. l. 147).

10. Kybartų pataisos namų Psichologinės grupės 2016 m. lapkričio 7 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 13/55-137 „Dėl nuteistojo G. A. individualios priežiūros ypatumų“, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas Krizių įveikos komandos sprendimu paliekamas Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitoje; individualios priežiūros rekomendacijos pratęsimas – iki 2017 m. rugsėjo 8 d.; bendraujant su pareiškėju rekomenduojama: Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnams skirti sustiprintą individualią priežiūrą pareiškėjui, papildomai patikrinant 5 kartus per parą nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., atkreipiant dėmesį į pareiškėjo emocinius, elgesio pasikeitimus; Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams stebėti pareiškėjo elgesį gyvenamojoje vietoje, jo tarpusavio santykius su kitais nuteistaisiais, atkreipiant dėmesį į santykius su kitais nuteistaisiais, galimą psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o pastebėjus ryškesnius nuotaikos ir elgesio pokyčius, nukreipti pareiškėją pas Sveikatos priežiūros ar / ir Psichologinės grupės specialistus; Socialinės reabilitacijos būrio viršininkui stebėti pareiškėjo savijautą gyvenamojoje vietoje, kviestis individualiam pokalbiui, teirautis apie tarpusavio bendravimo ypatumus su kitais nuteistaisiais, pagal galimybes įtraukti pareiškėją į socialinės reabilitacijos programas; pastebėjus pakitimus pareiškėjo elgesyje, ryškų nuotaikų svyravimą, nukreipti psichologo ar mediko konsultacijai, informuojant Krizių įveikos komandos narius, psichologą, mediką; pareiškėją uždarant į kamerų tipo patalpas, nelaikyti jo vieno, esant galimybei apgyventi su panašaus amžiaus, interesų nuteistaisiais, tikrinant pareiškėjo būklę uždaros zonos kameroje, atkreipti dėmesį į pareiškėjo išvaizdą ir elgesį patikrinimų metu, o esant elgesio ir bendravimo pokyčiams, informuoti Sveikatos priežiūros ir Psichologinės grupės specialistus; verbalinio bendravimo su pareiškėju metu nerodyti agresijos, nesivelti į konfliktus, kurie gali tapti autoagresyvaus arba suicidinio elgesio priežastimi, teisėtus reikalavimus išsakyti aiškiai, nedviprasmiškai, neprovokuojant pareiškėjo agresyvaus elgesio; siekiant užkirsti pareiškėjo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti veiksmus, esant reikalui, naudoti specialiąsias priemones; pareiškėjui pageidaujant, nukreipti psichologo ar mediko konsultacijai (b. l. 146).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. A. skunde prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad, esą, tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek Kybartų pataisos namuose pareiškėjui nebuvo užtikrinama teisės aktuose numatyta jo teisė skambinti telefonu.

2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pareiškėjas G. A., be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 86 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 102 straipsnio 1–4 dalys, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalims, 22 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui.

Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta:

„1. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.

2. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

3. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.

4. Nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami.“

Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2005 m. balandžio 21 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) buvo nustatyta, kad pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu (nuo 2016 m. balandžio 1 d. šioje normoje nustatytas leidimas skambinti du kartus); BVK 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2005 m. balandžio 21 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) buvo nustatyta, kad pataisos namuose drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (nuo 2016 m. balandžio 1 d. BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas leidimas du kartus); BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2005 m. balandžio 21 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) buvo nustatyta, kad kalėjimuose drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (nuo 2016 m. balandžio 1 d. šioje normoje nustatytas leidimas skambinti du kartus), o Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse (aktuali redakcija ginčo laikotarpiu) buvo įtvirtinta, jog suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu; šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis; jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas; šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo; suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių; telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas mano, jog ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucines asmens teises į orumą ir privatų gyvenimą, o ypač paneigia konstitucinį lygiateisiškumo principą. Tačiau, teismo vertinimu, ginčijamos BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos pagrįstai išskiria asmenų kategorijas pagal objektyvius kriterijus, t. y. pataisos įstaigų rūšis bei asmenų statusą (jiems prasižengus/neprasižengus). Dar daugiau, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nuteistųjų padėtis pagerinta, tačiau savaime negalima teigti, kad anksčiau nuteistųjų teisės buvo pažeidžiamos. Todėl teismas neabejoja ginčijamu teisiniu reguliavimu ir netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

4. Šioje administracinėje byloje nustatyta (žr. atsiliepimą į skundą, b. l. 7-9), kad pareiškėjui 2013 m. spalio 31 d. atvykus į Kybartų PN, įstaigos direktoriaus įsakyme pareiškėjas buvo priskirtas paprastai nuteistųjų grupei, todėl pagal BVK 73 straipsnio 1 dalie 4 punktą turėjo teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu; pareiškėjui 2015 m. liepos 7 d. atvykus į Kybartų PN, įstaigos direktoriaus įsakyme pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu; pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. Kybartų PN direktoriaus įsakyme paskirtas į drausmės grupę (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3, 4 punktus), todėl pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BVK pasikeitimams, pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo teisę 2 kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. neturėjo teisės bendrauti su kitais nuteistaisiais ir pateikti nusiskundimus, prašymus ir pareiškimus telefonu, vadovaujantis BVK 102 straipsnio 3 ir 4 dalimis, o 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus BVK 102 straipsnio pakeitimams, draudimas bendrauti nuteistiesiems tarpusavyje telefonu panaikintas (žr. atsiliepimą į skundą, b. l. 7-9). Todėl teismas, nenustatęs Kybartų pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas ir atmetamas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kartu akcentuotina, jog Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodė, kad duomenys už 2011-2013 m. nėra išlikę (b. l. 11-15), bei prašo taikyti senatį. Todėl teismas akcentuoja, kad net laikant, jog atsakovė neįrodė, jog užtikrino pareiškėjo teisę skambinti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovei šioje administracinėje byloje prašant taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį, minėtas terminas reikalavimams iki 2013 m. birželio 29 d. dėl žalos priteisimo privalo būti taikomas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas G. A. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2011 m. iki 2013 m. birželio 29 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, teismas įvertinęs pateiktus duomenis (b. l. 11-15), t. y. pareiškėjui (suimtajam) nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2015 m. liepos 6 d. (nes pareiškėjas 2015 m. birželio 17 d. buvo nuteistas: žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) teisė paskambinti telefonu buvo suteikiama, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.), pareiškėjui (suimtajam) nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 17 d. teisė paskambinti telefonu buvo suteikiama, vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. rašytiniu sutikimu Nr. 1-506-890/2015 „Dėl daugkartinio sutikimo telefoniniams skambučiams“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas nuo rašto gavimo dienos (2015 m. gegužės 18 d.) iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-506-890/2015 (2015 m. birželio 17 d.) gali skambinti savo tėvui A. A. ir sugyventinei D. P., pareiškėjas (nuteistasis) nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. vasario 21 d. buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl teisė paskambinti telefonu jam buvo suteikiama, vadovaujantis BVK 73 straipsnio 4 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.), pareiškėjas (nuteistasis) nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo priskirtas drausmės grupei, todėl teisę paskambinti telefonu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. jis įgyvendino pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.), t. y. jam buvo suteikiama teisė vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. jam buvo suteikiama teisė paskambinti telefonu, vadovaujantis BVK 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija, įgaliojusia nuo 2016 m. balandžio 1 d., t. y. 2 kartus per mėnesį, pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. spalio 5 d. atliko nuobaudą, paskirtą Kybartų PN direktoriaus nutarime Nr. 5/48-235, o tai yra nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, todėl teisę paskambinti telefonu įgyvendino pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį ir BVK 86 straipsnio 2 dalies 4 punktą (pareiškėjas skambino: nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 17 d., vadovaujantis Sutikimu, 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 6 d., 2015 m. birželio 7 d. ir 2015 m. birželio 8 d.; nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. vasario 21 d. – 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. (nustatyta teisė vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu); nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 18 d. (nustatyta teisė vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, suteikta teisė papildomai vieną kartą paskambinti telefonu); nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. nesinaudojo teise paskambinti telefonu (nustatyta teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu); nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. liepos 14 d.: 2016 m. balandžio 11 d., 2016 m. gegužės 7 d., 2016 m. gegužės 8 d.,2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. birželio 22 d. ir 2016 m. birželio 30 d. (suteikta teisė papildomai vieną kartą paskambinti telefonu), taip pat 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. liepos 14 d. (nustatyta teisė 2 kartus per mėnesį paskambinti telefonu), daro išvadą, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuoti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo G. A. reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra neatsiejamai susiję su procesinių dokumentų ruošimu, valstybės institucijos funkcijomis, teismo vertinimu, tokių menkų išlaidų (1,56 Eur) priteisimas būtų neprotingas ir nesąžiningas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.