Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei S. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė: nustatyti nepilnamečių vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės S. R. nepilnamečių vaikų V. S. ir D. S. išlaikymui po 130,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovą vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai; Joniškio rajono apylinkės teismas 2016-10-07 sprendimu iš ieškovo D. S. priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S. ir D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki vaikų pilnametystės, vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė atsakovę S. R., nustatė vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove S. R.; vaikai V. S. ir D. S. nuo 2016-12-02 faktiškai gyvena su ieškovu; atsakovė nuo 2016-12-28 įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais; 2016-09-24 atsakovė namuose rasta neblaivi; 2017-02-15 atsakovė ir vėl namuose rasta neblaivi, mieganti, namai buvo netvarkingi, vaikai nevalgę; vaikai V. S. ir D. S. norėtų gyventi su ieškovu; atsakovė vaikų nelanko ir nebendrauja su jais nuo 2017 m. vasaros pradžios; 2017-08-04 rašytiniame paaiškinime atsakovė nurodė, jog 2017-08-25 išvyksta į užsienį, vaikus paliks auginti tėvui; šalių vardu neregistruotas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės; duomenų apie atsakovės pajamas negauta; atsakovo mėnesio pajamas sudaro 230 EUR dydžio socialinės išmokos; kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 260,00 EUR suma; vaikai nuo 2017-09-01 lanko darželį.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str. 2 d. nustato, kad teismas ginčą [dėl vaiko gyvenamosios vietos] išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė, su kuria teismo sprendimu buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, savo vaikų V. ir D. atžvilgiu bei šioje byloje sprendžiamiems klausimams dėl jų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo yra abejinga, su vaikais nebendrauja ilgą laiką ir jais nesidomi, paliko juos auginti ieškovui; kol vaikai gyveno su atsakove, pastaroji pažeidinėjo jų teises, netinkamai jais rūpinosi, piktnaudžiaudavo alkoholiu. Vaikai pareiškė norą gyventi su ieškovu. Ieškovas vaikais rūpinasi nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, savo pareigas vaikams atlieka tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog vaikų V. ir D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu visiškai atitinka jų interesus ir norus, todėl reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo yra tenkintinas.

Dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui kiekvienam po 130,00 EUR per mėnesį iki jų pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovas paaiškino, kad kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 260,00 EUR. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytina protinga ir įrodyta. Atsakovė šios aplinkybės bei reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo neginčija, ji yra jauno amžiaus, darbinga. Prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų interesams, atitinka atsakovės galimybes jį teikti, todėl priteistinas iš atsakovės (CK 3.200 str.). Pažymėtina ir tai, kad analogiškas išlaikymas tiems patiems vaikams buvo priteistas ir 2016-10-07 sprendimu kitoje byloje, kurioje vaikų poreikiai buvo išsamiai įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 133,17 EUR suma, kuri, patenkinus ieškinį, priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016-10-07 sprendimu nustatytą vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su ieškovu D. S..

Priteisti iš atsakovės S. R. nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-02-27 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovą D. S. vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės S. R. 133,17 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.