- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2-11019-475/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07230-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui G. J., pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui Marijui Šalčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl 2014-03-24 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo atmesti pareiškėjo skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 3-8), prašydamas: 1) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2014-03-24 nutarimą atmesti pareiškėjo skundą ir atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones; 2) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo su skundu dėl dokumentų ir administracinių teisės aktų, kurių pagrindu buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir 49, Kaune, detalusis planas, panaikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir kartu su atstovu teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio mėn. pateikė Kauno apygardos prokuratūrai pareiškimą ir prašė imtis priemonių dėl viešojo intereso gynimo. 2014-01-30 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė priėmė nutarimą Nr. P-10863 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas 2014-01-30 nutarimą skundė vyriausiajam prokurorui, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius 2014-03-24 priėmė nutarimą Nr. (3-AP-2274) atmesti pareiškėjo skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nesutinka su 2014-03-24 nutarimu. Pažymėjo, jog tuo metu, kai prokurorė 2012 m. vertino detaliojo planavimo procedūras, jų teisėtumą ir galimą viešojo intereso pažeidimą, dar nebuvo nustatytas dokumentų klastojimo faktas, kuris pareiškėjo nuomone, turi didelę įtaką ne tik detaliojo planavimo procedūrų, bet ir paties administracinio akto teisėtumui. Pareiškėjui pateikus antrąjį pareiškimą, prokurorė netyrė ir nevertino detaliojo planavimo procedūros teisėtumo esant naujai paaiškėjusiai aplinkybei -dokumentų klastojimo faktui, priešingai, 2014-01-30 nutarime nurodė, jog „<...>atliekant patikrinimą pagal pirmą pareiškėjo pareiškimą ir priimant procesinius sprendimus pagal jį, buvo įvertintas detaliojo planavimo procedūros ir Detaliojo plano sprendinių teisėtumas ir esminių pažeidimų, kurie sudarytų sąlygas ginti viešą interesą reikalauti pripažinti detaliojo plano patvirtinimą neteisėtu, nustatyta nebuvo<.„>, todėl detaliojo planavimo procedūros teisėtumas iš naujo nebuvo vertintas. Mano, jog prokuroras privalėjo iš naujo vertinti visų aplinkybių visumą ir nustatyti bei įvertinti įtaką viena kitos atžvilgiu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir tvirtinimo teisėtumo, konstatavo, jog detalusis planas neatitinka teritorijų planavimo normų sąvado: Detaliojo plano pagrindinis brėžinys (iki patikslinimo) klijuotas ir taisytas, pagrindinį brėžini keičia pataisymų brėžinys, kurio kai kurie sprendiniai skiriasi nuo pagrindinio brėžinio sprendinių. Teigia, kad pasikeitus rengiamo detaliojo plano sprendiniams, turėjo būti naujai atlikta viešo svarstymo procedūra, po kurios iš naujo detalusis planas turėjo būti teikiamas peržiūrėti Nuolatinei statybos komisijai, tačiau detaliojo plano sprendinių pakeitimai viešai svarstyti nebuvo. Pastebėjo, kad dar 2012-07-10 nutarime prokuroras nustatė, kad konkrečiu atveju viešojo svarstymo etapas buvo įgyvendintas iki detaliojo plano sprendinių pakeitimo, detaliojo plano sprendinių pakeitimai viešai svarstyti nebuvo, todėl buvo konstatuotas teisės aktų pažeidimas, t.y. nustatyta, kad rengiant Detalųjį planą nesilaikyta Detaliųjų planų rengimo taisyklių 54 p. bei Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 7 d. nustatytų reikalavimų, taip pat buvo konstatuoti detaliojo plano rengimo pažeidimai. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija iki 2014-01-01) 2 str. 54 d. nustatyta, kad viešas svarstymas yra teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti procedūra, kurios metu visuomenė nustatyta tvarka supažindinama su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, organizuojamas viešas susirinkimas teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, jų alternatyvoms bei pateiktiems pasiūlymams aptarti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog viešo svarstymo procedūros teritorijų planavime prasmė - užtikrinti visuomenės ir suinteresuotų asmenų galimybę dalyvauti detaliojo plano rengime ir paveikti šį procesą taip, kad būtų užkirstas kelias jų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams (Administracinė byla Nr. A-14-54/2005). Prokurorai, vertindami Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktas išvadas, turėjo išsamiai išanalizuoti situaciją ir įvertinti atitinkamus veiksmus, ko tokiais veiksmais buvo siekta ir tokių veiksmų teisines pasekmes, t.y. kodėl po detaliojo plano sprendinių buvo bandoma pateikti taisytą brėžinį, o ne iš karto pataisymų brėžinį, kodėl detaliojo plano rengėjai neskelbė pakartotinio viešojo svarstymo, kodėl detaliojo plano rengėjai po sprendinių pakeitimo pateikė tvirtinti brėžinį su suklastotais asmenų parašais, kurių teisėtus interesus šie sprendiniai pažeidžia, kodėl kontroliuojančios institucijos leido tvirtinti detalųjį planą, kurio derinimas nebuvo vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagaliau prokurorai visiškai nevertino asmenų išreikštos valios dėl pakeistų detaliojo plano sprendinių. Priešingai, prokurorė konstatavo, jog „<...>šiuo atveju klastojimo faktas yra susijęs su vienu Detaliojo plano sprendiniu - kaimyninio sklypo savininkų sutikimu, jog užstatymo zona numatoma besiribojanti su jų sklypo riba“ ir nepagrįstai nurodė, jog „užstatymo zona suprojektuota besiribojanti su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu sklypu, jokių valstybės ar visuomenės interesų nepažeidžia ir jų neįtakoja. Šis sprendinys įtakos turi tik pareiškėjo ir jo šeimos interesams, t.y. privatiems interesams, kuriems negali būti naudojamas viešojo intereso gynimo institutas<...>“. Kadangi viešojo intereso subjektai yra žmonės, jų grupės, visuomenė, todėl turėtų būti ginami šių asmenų pažeisti Konstitucijos saugomi pamatiniai interesai. Neatsiejami Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2001-12-18, 2002-11-25, 2003-01-24 nutarimai). Teigia, jog detaliojo planavimo procese buvo šiurkščiai pažeidžiami įstatymai ir kiti teisės aktai, pažeistos tiek paties pareiškėjo, kitų gretutinių sklypų savininkų bei kitų trečiųjų asmenų teisės, valstybės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisės, pažeisti teisėtumo ir teisinės valstybės principai, dėl ko yra pagrindas ginčijamą aktą panaikinti. Mano, kad buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 8 str., nes visuomenei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti detaliojo plano rengime ir nebuvo užtikrinta, kad būtų užkirstas kelias jų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams. Pažymėjo, kad ginčas kilo dėl teritorijos planavimo teritorijoje šalia valstybinio miško, naujai formuojant žemės sklypą, prijungiant valstybinę žemę bei nustatant užstatymo zoną, todėl ginčijamas atvejis susijęs su daugelio fizinių ir juridinių asmenų bei valstybės interesais, bei kaip ir kiekvienu teisės aktuose būtinu atveju planuojant teritoriją, ginčas susijęs su suinteresuotos visuomenės šiame procese dalyvavimu. Teigia, kad šiuo atveju nebuvo įvykdyta detaliojo plano viešo svarstymo procedūra, buvo patvirtinti sprendiniai, kurie nebuvo suderinti su visuomene, su tam tikra suinteresuotų asmenų grupe, pvz. gretutinių sklypų savininkais, taigi tai iš esmės pažeidė visuomenės interesus. Pažymėjo ir tai, jog tvirtinant detalųjį planą, buvo atlikti neteisėti veiksmais, t.y. buvo klastojami dokumentai ir suklastotas dokumentas pateiktas tvirtinant detalųjį planą. Tokie veiksmai yra iš esmės neteisėti ir pažeidžiantys ne tik įstatymų nuostatas, bet ir žmogiškuosius principus, t.y. sąžiningumo, teisingumo, protingumo, gerų papročių, geros moralės principus. Teigia, kad viešasis interesas reikalauja šalinti bet kokius šių žmogaus ir visuomenės vertybių pažeidimus, pripažįstama ir tai, jog neteisėtais veiksmais sukurtos teisinės pasekmės pripažįstamos viešo intereso pažeidimu, nes tokie veiksmai pakerta pasitikėjimą valstybės institucijų veiksmais. Priešingai nei nurodo prokurorė 2014-01-30 nutarime, pareiškėjui nebuvo žinoma apie detaliojo plano sprendinius, kurie buvo patvirtinti pateikus suklastotą dokumentą, t.y. pateikus pakeistą brėžinį, kurio sprendiniai nebuvo suderinti nei su pareiškėjus, nei su kito gretutinio sklypo savininkais E. K. ir J. K.. Pažymėjo, jog 2007-07-16 sutikimas buvo pasirašytas užstatymo zoną formuojant ne šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos besiribojančios su Riaukų sklypo riba, o prie išorinės bendros pareiškėjo G. J. ir L. J. bei Riaukų (iki detaliojo plano patvirtinimo G. J., L. J. bei Riaukai buvo žemės sklypo bendrasavininkai) sklypo ribos, besiribojančios su valstybiniu mišku. Suklastojus bei pasinaudojus suklastotu dokumentu ir pažeidus esmines detaliojo plano tvirtinimo procedūras, t.y. viešą detaliojo plano suderinimą, savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo prie žemės sklypo prijungtas įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, o suformavus du sklypus užstatymo zona suformuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tokiu būtų pažeistas tiek viešasis interesas, tiek teisėtų lūkesčių principai. Pabrėžė, jog tai, kad teritorijų planavimo klausimai yra viešojo intereso objektas, ne kartą buvo patvirtinta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, todėl sprendžiant klausimą dėl ginčijamo akto panaikinimo, yra ginami būtent viešieji interesai, kurį sudaro grupės asmenų, tame tarpe ir valstybės, turtiniai interesai (patvirtinus detalųjį planą buvo prijungtas valstybinis žemės sklypas, o vėliau buvo savavališkai užvaldyta ir kita šalia šio sklypo esanti ir valstybės miško teritorijai priskirtina žemės dalis. Buvo konstatuota savavališka statyba.). Atskirą viešojo intereso objektą sudaro tai, kad tvirtinant administracinį aktą buvo panaudotas suklastotas dokumentas. Tokiu būdu, atlikus priešingus teisės veiksmus, buvo priimtas teisės aktas, kuris ne tik sukuria teisines pasekmes, bet ir pažeidžia valstybės bei asmenų interesus. Nurodė, kad buvo konstatuoti net keli grubūs teisės aktų pažeidimai, kurie laikytini viešojo intereso pažeidimu, o dokumentų klastojimo faktas, kuris sukėlė neigiamas teisines pasekmes, sudaro atskirą viešojo intereso objektą, todėl prokuroras nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, teismo prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime (b.l. 16-18) į skundą ir jos atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 konstatavo, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Nurodė, kad patikrinimas Kauno apygardos prokuratūroje pagal G. J. pareiškimus dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), procedūrų teisėtumo buvo vykdomas dviem etapais: atliekant patikrinimą pagal 2012-04-13 gautą pareiškimą ir pagal 2013-12-30 pareiškimą. Atlikus patikrinimą pagal pirminį pareiškimą, 2012 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. P-777 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius tokio teisės akto pažeidimo, kuris laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Šis procesinis sprendimas paliktas galioti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012-09-03 nutarimu. Atlikus papildomą patikrinimą pagal 2013-12-30 gautą pakartotinį pareiškimą, 2014-01-30 nutarimu taip pat buvo atisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius viešojo intereso pažeidimo. Šis nutarimas paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014-03-24 nutarimu Nr. 3-AP-2274. Pažymėjo, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, teismas negali vertinti ar patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai pažeidė viešąjį interesą ir neturi teisės nurodyti prokurorui kokį sprendimą priimti, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo negali būti nagrinėjamas. Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog Kauno apygardos prokuratūros prokurorai atlikdami papildomą patikrinimą, nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog detaliojo planavimo procese buvo naudojamas suklastotas dokumentas, neįvertino suklastoto dokumento įtakos detaliojo planavimo procedūros teisėtumui, yra visiškai nepagrįsti. Būtent dokumento klastojimo fakto įtakos detaliojo planavimo procedūros teisėtumui viešojo intereso prasme įvertinimas ir buvo papildomo patikrinimo tikslas. Atliekant papildomą patikrinimą buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pakartotinai įvertinta Viešojo intereso gynimo skyriuje patikrinimo metu surinkta medžiaga ir nustatyta, jog dokumento klastojimo faktas yra susijęs su vieninteliu detaliojo plano sprendiniu - užstatymo zonos dislokacija ties privataus sklypo riba, ir tokio sprendinio nustatymas jokių valstybės ar visuomenės interesų nepažeidžia ir jų neįtakoja, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Sprendimo motyvai ir argumentai yra išdėstyti 2014-01-30 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje „Dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės parašų suklastojimo“ (sprendimo 3, 4 lapai). Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-000165-12 dėl detaliojo plano suklastojimo, 2014-04-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. l d. ir BK 182 str. 2 d. Sprendimas motyvuojamas, tuo kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika įrodinėjant asmens ar kelių asmenų, galimai pagaminusių netikrą dokumentą ar suklastojusių tikrą dokumentą kaltę turi būti nustatyta aplinkybė, kad toks asmuo ar asmenys suvokdami pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį tikslingai būtent taip veikia. Šiuo atveju nors ir nustatyta, kad G. J. ir L. J. parašai po pastaba detaliojo plano pakeitimų brėžinyje yra pasirašyti ne jų, formaliai teisės aktų reikalavimas dėl gretimo sklypo savininkų sutikimo nustatant užstatymo zoną nėra pažeistas, kadangi toks sutikimas buvo išreikštas atskiru dokumentu ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Teigia, kad prokuroras, atlikdamas patikrinimą pagal pareiškėjo pareiškimą rinko faktinius duomenis dėl jame nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat išnagrinėjo ir įvertino surinktą medžiagą, prokuroro procesinio sprendimo motyvus ir argumentus, ir atmesdamas pareiškėjo skundą 2014-03-24 nutarimu, šį savo sprendimą motyvavo ir argumentavo, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti šį procesinį sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2012-04-13 pareiškėjas G. J. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų (detaliojo plano brėžinių ir detaliojo plano sprendinių viešojo svarstymo su visuomene protokolo) klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, taip pat šiuo pareiškimu prašė imtis priemonių savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Iš prie bylos pateiktos viešojo intereso gynimo nagrinėjimo dokumentų bylos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūra ėmėsi veiksmų pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms ištirti, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR Aplinkos ministerijos dėl pareiškėjo pateiktų duomenų patikrinimo. 2012-07-10 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė nutarimu Nr. P-777 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, kad priemonių, kuriomis siekiama pašalinti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimus statybos srityje ėmėsi kompetentinga institucija, todėl prokurorui nėra pagrindo spręsti klausimo dėl viešojo intereso gynimo. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė, tačiau 2012-09-10 Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Biriukovas paliko galioti 2012-07-10 nutarimą.
2012-04-30 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00165-12 pagal G. J. pareiškimą dėl galimo dokumentų suklastojimo. 2014-04-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00165-12, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 30 str. 1 d. (dokumentų suklastojimas) ir BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas) (b.l. 44-55). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad nepaisant to, jog G. J. ir L. J. parašai po pastaba detaliojo plano pakeitimų brėžinyje yra pasirašyti ne jų, formaliai teisės akų reikalavimas dėl gretimo sklypo savininkų sutikimo, nustatant užstatymo zoną, nėra pažeistas, kadangi toks sutikimas buvo išreikštas ir atskiru dokumentu, L. ir G. J. tai jokių teisnių pasekmių nesukėlė, todėl nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d. (dokumentų suklastojimas), padarytas nebuvo.
2013-12-20 pareiškėjas dar kartą kreipėsi su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo. 2014-01-30 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl viešojo intereso gynimo bei susipažinusi su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis bei ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00165-12 medžiaga priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo ir viešojo intereso pažeidimo. Šis nutarimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas. 2014-03-24 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius, išnagrinėjęs G. J. skundą su priedais dalyje dėl viešojo intereso gynimo, priėmė nutarimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Solveigos Gradzevičienės 2014-01-30 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pareiškėjas skundžia 2014-03-24 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui pateikus 2013-12-20 pareiškimą prokurorė netyrė ir nevertino detaliojo planavimo procedūros teisėtumo, esant naujai paaiškėjusiai aplinkybei – dokumentų klastojimo faktui. Teigia, kad pasinaudojus suklastotu dokumentu ir pažeidus detaliojo plano tvirtinimo procedūras, savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo prie žemės sklypo prijungtas įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, o suformavus du sklypus užstatymo zona buvo suformuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. be pareiškėjo ir jo sutuoktinės sutikimų.
Vertinant skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 str. nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs viešojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 str. 1 d. sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 str. 1 d.) (LAT 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Taigi CPK 49 str. 1 d. nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t.y., ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina
Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos, spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo 2013-12-20 pareiškimo ir 2014-01-30 prokurorės priimto nutarimo pagrįstumą, nepažeidė nagrinėjimo procedūros, tačiau teismas negali pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Iš prie bylos prijungtų viešojo intereso gynimo nagrinėjimo dokumentų bylų I, II t. matyti, kad prokuratūra tirdama pareiškėjo 2013-12-20 skundą tai atliko ne formaliai, o rinko bei analizavo gautą medžiagą. Atliekamo tyrimo metu iš Kauno apylinkės prokuratūros buvo pareikalauti duomenys apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00165-12 dėl dokumentų klastojimo, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo pareikalauta pateikti informaciją ir dokumentus apie detaliojo plano tvirtinimo procedūras, savališkas statybas ir savavališkos statybos padarinių pašalinimą (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad prokurorė, nagrinėdama pareiškėjo 2013-12-20 pareiškimą, nevertino naujai paaiškėjusios aplinkybės – dokumentų klastojimo fakto, bei neatsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatytus pažeidimus, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad 2014-01-30 nutarime prokurorė atkreipė dėmesį į tai, jog detaliojo plano sprendinys (dėl kurio pareiškėjas teigia, kad nesutiko), kuriuo užstatymo zona suprojektuota besiribojanti su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu sklypu, jokių valstybės ar visuomenės interesų nepažeidžia ir neįtakoja; šis sprendinys gali turėti įtakos tik pareiškėjo ir jos šeimos interesams. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2014-03-24 priimto skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies, prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes atlikus patikrinimą duomenų apie galimai pažeistą viešąjį interesą nėra, kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas pasitelkiant ne viešojo intereso institutą, o kitais įstatymų numatytais būdais, jeigu pareiškėjas mano, kad yra pažeistos jo teisės. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų apribotos jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą.
Laikytina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-01-30 ir 2014-03-24 nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose prokurorai nagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos pateiktus dokumentus ir informaciją, atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00165-12 metu nustatytą dokumentų klastojimo faktą ir jo svarbą nagrinėjamu atveju, bei įvertino nustatytus pažeidimus detaliojo planavimo procedūrose viešojo intereso taikymo požiūriu. Teismas sprendžia, jog Kauno apygardos prokuratūra tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 d. nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko pagrįstu ir teisėtu 2014-03-24 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Haroldo Urbonavičiaus priimtą nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo G. J. skundas ir paliktas galioti 2014-01-30 Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Solveigos Gradzevičienės nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatymo 19 str. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo su skundu dėl dokumentų ir administracinių teisės aktų, kurių pagrindu buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas, panaikinimo, laikytinas pareikštu be teisinio pagrindo, nes teismas, nagrinėdamas prokurorų priimtus nutarimus dėl atsisakymo takyti viešojo intereso gynimo priemones, vertina tik prokurorų atliktus procesinius veiksmus, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją dėl viešojo intereso pažeidimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176-220 str., 259 str., teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.