Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintu ieškiniu( b.l.68-69) ieškovė sumažino reikalavimą dėl materialinio išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 150 Eur, išlaikymą priteisiant nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakė, nes atsakovas įsiskolinimą padengė.

Teismo posėdyje šalys nedalyvavo.

Ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė.

Atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, bet turi vieną nepilnametį vaiką - dukterį A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), šalių vaikas gyvena su savo motina M. K. ( b.l.4 -5). Nustatyta, kad šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.

Lietuvos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.174 straipsnio nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šalių vaikas yra tokio amžiaus, kad suformuoti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų nori gyventi dar negalėtų, vienok, ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka, kad dukra sūnus gyventų su motina, o išvadą teikianti institucija dėl to prieštaravimų taip pat neišreiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, kad nesirūpintų savo sūnaus auklėjimu, jo neprižiūrėtų ar pan., todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina yra tenkintinas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Pažymėtina, kad šalių santykiai nėra įtempti, ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra ir reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nenustatymo nėra.

Dėl vaiko išlaikymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius. Teismas taip pat turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovė pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, ji su dukra gyvena nuosavame būste, šiuo metu augina dukrą ir darbo pajamų neturi. Atsakovas nurodė, kad nuolatinio darbo neturi, pragyvena iš atsitiktinių darbų, nekilnojamojo nei registruotino turto neturi. Kaip matosi iš ieškovės paaiškinimo, sąmatos apie išlaidas vaiko išlaikymui ( b.l.14), dukrai kas mėnesį reikia apie 400 Eur. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas lanko dukrą, geranoriškai prisideda prie jos išlaikymo, padengė išlaikymo įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė prašymą sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį, kuriame nurodė, kad pakanka, jog atsakovas kas mėnesį mokėtų po 150 Eur ( b.l.68-69). Atsakovas pateikė sutikimą, kad su ieškiniu sutinka ( b.l.71). Taigi ginčo šioje dalyje tarp šalių taip pat nėra, o prašomas priteisti išlaikymo dydis pripažintinas pakankamu būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Laikytina, kad fiksuotas momentas, nuo kurio yra priteisiamas išlaikymas šioje byloje yra ieškovės nurodyta diena 2019 m. lapkričio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalį jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šalims - ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-05-06 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-1148-7541 (b.l.15) ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-08-30 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2089-13968 (b.l.41) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina M. K., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. S., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki dukters pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnametei A. S. uzufrukto teise valdo jos motina M. K..

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.