Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1805-171/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-08-07
Bylos Nr.: eI-1805-171/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00444-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas: Telšių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Advokatai: Matas Malijonis

Administracinė byla Nr. eI-1805-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00444-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Matui Malijoniui,atsakovės atstovui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Telšių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, atsakovė) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. IR01 „Dėl pažeidimo“ ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėja 2014 m. spalio 3 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė skelbimą apie atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas).

2015 m. vasario 6 d. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atliko Pirkimo vertinimą ir pateikė vertinimo išvadą Nr. 4S-394 (toliau – ir vertinimo išvada Nr. 1).

Tarnyba vertinimo išvadoje Nr. 1 nurodė tam tikras pastabas dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų, susijusias su kvalifikaciniais reikalavimais, preliminarios sutarties projekto bei techninės specifikacijos nuostatomis. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba vertinimo išvadoje Nr. 1 įpareigojo pareiškėją pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų sąlygas bei informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

2015 m. vasario 19 d. pareiškėja pateikė Tarnybai informaciją apie Pirkimo sąlygų patikslinimą. 2015 m. kovo 2 d. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją apie Pirkimo sąlygų patikslinimą, nustatė, kad pareiškėja vertinimo išvadoje Nr. 1 nurodyto įpareigojimo iki galo neįvykdė. 2015 m. kovo 2 d. Tarnyba, atlikusi pakartotinį Pirkimo vertinimą, pareiškėjai pateikė vertinimo išvadą Nr. 4S-646 (toliau – ir vertinimo išvada Nr. 2). Joje nurodė, kad pareiškėja įpareigojimą patikslinti Pirkimo sąlygas įvykdė ne iki galo: neišnagrinėta Tarnybos rekomendacija pareiškėjai apsvarstyti galimybę sudaryti Pirkimo preliminariąsias sutartis su keliais tiekėjais, o pirkimo sutartis – Pirkimo preliminariosios sutarties pagrindu, atnaujinant tiekėjų varžymąsi pagal VPĮ 63 straipsnį ir taip išspręsti klausimus dėl reikalaujamų specialistų skaičiaus sumažinimo bei galimybės sumažinti įkainius sudarant Pirkimo sutartis.

Pareiškėja 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. kovo 27 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. pateikė Tarnybai informaciją apie vertinimo išvadoje Nr. 2 nurodytų įpareigojimų įvykdymą.

2015 m. balandžio 24 d. Tarnyba informavo pareiškėją, kad, susipažinusi su jos pateiktais dokumentais bei informacija apie patikslintus Pirkimo dokumentus (vertinimo išvadoje Nr. 2 nurodytų įpareigojimų įvykdymą), nustatė, kad pareiškėja pakeitė Pirkimo dokumentų sąlygas, neatitinkančias VPĮ reikalavimų: patikslino kvalifikacinius reikalavimus, nustatė maksimalius numatomų įsigyti paslaugų kiekius, patikslino kainos apskaičiavimo reikalavimus, Pirkimo sąlygose nustatė, kad preliminarios pirkimo sutartys bus sudarytos su trimis laimėtojais. Šiame rašte Tarnyba aiškiai nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėja tęstų Pirkimo procedūras VPĮ nustatyta tvarka.

2015 m. birželio 5 d. pareiškėja CVP IS paskelbė patikslintas Pirkimo sąlygas. 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėja, įvykdžiusi Pirkimo procedūras, su ūkio subjektų grupe UAB „Atamis“, UAB „Eurointegracijos projektai“ bei UAB „Investicijų galimybės“ (toliau – ir tiekėjai) sudarė preliminarią sutartį Nr. S-12126/AT-15- 877/1 (toliau – ir Preliminarioji sutartis). 2016 m. balandžio 8 d. pareiškėja ir tiekėjai Preliminariosios sutarties pagrindu sudarė Pirkimo sutartį Nr. AT-16AD-910/S-12555 (toliau – ir Sutartis). Sutarties dalykas – projekto „Telšių kultūros centro modernizavimas, pritaikant visuomenės poreikiams“ (toliau – ir Projektas) investicinio projekto parengimas (toliau – ir Paslaugos).

2017 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-693 Projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų – 678 283,08 Eur. 2017 m. birželio 16 d. pareiškėja ir CPVA sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-81-0002 „Telšių kultūros centro modernizavimas, pritaikant visuomenės poreikiams“ sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-81-0002/S-14110 (toliau – ir Finansavimo sutartis).

2017 m. spalio 12 d. pareiškėja atsakovei pateikė mokėjimo prašymą pripažinti tinkamomis finansuoti Projekto įgyvendinimo išlaidas – 61 961,42 Eur, iš kurių 7 840,80 Eur sumą, taikant išlaidų kompensavimo būdą.

2017 m. spalio 24 d. CPVA pareiškėjai pateikė pranešimą apie mokėjimo prašymo dalies patvirtinimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad, įvertinusi jos prašomų finansuoti išlaidų, taikant išlaidų kompensavimo būdą, pagrįstumą, pripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 5 880,60 Eur, o netinkamomis finansuoti išlaidomis – 1 960,20 Eur.

2017 m. lapkričio 8 d. CPVA raštu Nr. 2017/2-6850 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą Projekte. Nurodė, kad, vertinant Pirkimo dokumentus, kilo įtarimas, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, galimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies bei 32 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl šių aplinkybių: 1) dėl Pirkimo objekto sujungimo; 2) dėl Pirkimo objekto apibrėžtumo; 3) dėl kvalifikacijos reikalavimų; 4) dėl projektavimo sutarties kainodaros.

2018 m. sausio 3 d. pareiškėja gavo CPVA 2017 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 2017/2- 8373 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte 07.1.1 -CPVA-R-305-81-0002“, kuriuo buvo informuota, jog CPVA nustatė pažeidimą pareiškėjos įgyvendinamame Projekte. Kartu su nurodytu raštu CPVA pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. skundžiamą sprendimą, kuriame nurodyta, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįstama 25 proc. nuo prašomos finansuoti Sutarties vertės (7 840,80 Eur), t. y. 1 960,20 Eur. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu sprendimu, jos manymu, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas sprendimas, pirmiausia, yra neteisėtas dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualiems administraciniams aktams keliamų bendrųjų reikalavimų. Iš CPVA sprendimo turinio matyti, kad jame nėra paminėtos, išanalizuotos esminę reikšmę turinčios aplinkybės, įskaitant, bet neapsiribojant, susijusiosios su preliminariosios viešojo pirkimo sutarties, kaip tokios, tikslais ir esme, nėra tinkamai atsižvelgta į pareiškėjos teiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat nėra pateikti motyvai, kodėl pareiškėjos nurodytais argumentais nebuvo vadovaujamasi.

CPVA sprendime nėra įrodyta, o tiksliau apskritai nėra įrodinėjama, kad, pareiškėjai įgyvendinant Projektą (vykdant Pirkimą), buvo padarytas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės). Nagrinėjamu atveju CPVA privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su Pirkimo vykdymu, nustatyti ne tik tariamą teisės aktų (VPĮ nuostatų) pažeidimą, bet ir tai, ar dėl tokio tariamo VPĮ nuostatų pažeidimo atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių, tačiau CPVA to visiškai netyrė.

CPVA, priimdama skundžiamą sprendimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai nesivadovavo Tarnybos išvadomis bei jos pateiktu teisiniu išaiškinimu vertinant tą patį objektą, kartu teisėtumo bei atitikties VPĮ reikalavimams aspektu. Tarnyba dar iki CPVA sprendimo priėmimo netgi du kartus buvo įvertinusi Pirkimo sąlygas ir priėmusi vertinimo išvadą Nr. 1 bei vertinimo išvadą Nr. 2, tačiau dėl CPVA nustatytų tariamų pažeidimų jokių pastabų nepateikė. Taigi CPVA, priimdama priešingą sprendimą galiojantiems individualiems administraciniams aktams – Tarnybos vertinimo išvadoms, pažeidė tiek VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, tiek VAĮ 8 straipsnio reikalavimą priimti individualaus administracinio aktą, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tiek gerąją viešojo administravimo praktiką.

Pažymi, kad Tarnyba vykdo VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų. O CPVA atsakinga už projektų administravimą ir tiek, kiek yra priimti ir galiojantys kitų kompetentingų institucijų aktai, privalo į juos atsižvelgti. Tarnybos vertinimo išvadoje Nr. 1 nustatyti pažeidimai buvo absoliučiai nesusiję su CPVA nustatytais pažeidimais. Be to, CPVA nepagrindė, kodėl tame pačiame Projekte ir dėl to paties klausimo yra priimamas pakartotinis ir Tarnybos išvadoms priešingas individualus administracinis aktas.

CPVA vertinimas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir dėl to, kad CPVA nepagrįstai ir netinkamai vertino Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto, itin formaliai aiškino VPĮ nuostatas dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo (VPĮ 32 straipsnyje), Pirkimo objekto apibrėžtumo, nevertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su Preliminariosios sutarties esme, todėl nemotyvuotai ir nepagrįstai nustatė tariamą VPĮ nuostatų pažeidimą.

Priešingai, nei konstatavo CPVA, Pirkimo sąlygos visiškai atitiko tiek imperatyvius VPĮ reikalavimus, tiek ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

CPVA nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, nes pareiškėja tariamai nepagrįstai sujungė kelias skirtingas paslaugas (projektavimo ir konsultavimo paslaugos) į vieną Pirkimo objektą, kurių teikimu yra suinteresuoti skirtingi paslaugų teikėjai, taip apribodamas šių tiekėjų galimybę konkuruoti dėl Pirkimo objekto pavieniui. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi ginčui aktuali ir taikytina VPĮ redakcija nenustatė pareigos perkančiajai organizacijai visais atvejais skaidyti pirkimo objektą į dalis.

CPVA taip pat nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog projektavimo ir konsultavimo paslaugos nėra taip ekonomiškai ir technologiškai susijusios, kad jų nebūtų galima įsigyti atskirais pirkimais, bei tai, kad šiuo atveju Pirkimo objekto sujungimas iš esmės susijęs tik su administraciniais gebėjimais.

CPVA netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, kodėl Pirkimo objekto sujungimas yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. ji paaiškinimuose nurodė Pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastis: 1) kokybė ir efektyvumas; 2) lėšų taupymas; 3) laiko taupymas. Taigi, pareiškėja nurodė ne tik administracinius aspektus, bet taip pat ir kitas aplinkybes, kurias CPVA turėjo įvertinti bendrai, o ne išskirti tik vieną aplinkybę, bei ją pripažinti nepagrįsta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, CPVA nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog, nesant aiškaus Pirkimo objekto, pareiškėja tariamai neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto skaidrumo principo laikymosi. Atkreipia dėmesį, kad būtent perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę, įvertinusi savo poreikius, nustatyti ir apibrėžti viešojo pirkimo objektą. Viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o, visų pirma, perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti, t. y. tik pati perkančioji organizacija nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal identifikuotus poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Pareiškėjos sprendimas paslaugas įsigyti sudarant preliminariąsias sutartis nėra savitikslis, o pasirinktas būtent atsižvelgiant į savo poreikius, kurie objektyviai negali būti visiškai tiksliai apibrėžti, bei Pirkimo objektą. Tačiau pabrėžtina, kad pareiškėja, elgdamasi pagal bonus pater familias standartą, siekė iš anksto pasirengti projektų vykdymui ir dėjo maksimalias pastangas, siekdamas sudaryti preliminarias sutartis (šiuo atveju – su 3 tiekėjais) dėl paslaugų, kurių, tikėtina, pareiškėjai prireiktų ateityje. O CPVA, priimdama sprendimą, visiškai neatsižvelgė į preliminariosios sutarties viešuosiuose pirkimuose prigimtį bei paskirtį (įsigyti prekių kilus poreikiui), todėl nepagrįstai konstatavo tariamus pažeidimus.

CPVA skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog Pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai yra nustatyti pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pareiškėja pažymi, jog skelbime apie Pirkimą nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, kad projektavimo paslaugų specialistas turi turėti teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas ypatingo statinio grupėse. CPVA priimtas skundžiamas sprendimas susijęs su Telšių kultūros centru, kuris yra priskirtinas ypatingų statinių grupei, todėl ir kvalifikacinis reikalavimas šiuo atveju buvo būtinas specialistui, projektuosiančiam ypatingą statinį. Tačiau pabrėžtina, kad CPVA mėgina įtikinti, kad kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis, nes neva pareiškėja gali pirkti ir neypatingo statinio projektavimo paslaugas. Paaiškintina, kad akivaizdu, jog specialistas, galintis projektuoti ypatingus statinius, turės teisę projektuoti ir neypatingus bei nesudėtingus statinius. Galiausiai pažymėtina ir tai, jog Pirkimo vykdymo metu nebuvo tiksliai žinoma Pirkimo objekto apimtis, vadinasi, gali būti ir taip, jog nebus poreikio projektuoti neypatingus ar nesudėtingus statinius, todėl CPVA nurodomi argumentai dėl perteklinių kvalifikacinių reikalavimų būtų nepagrįsti ir de facto (faktiškai).

Pažymi, kad Konkurso sąlygomis nebuvo ribojama tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų turimais pajėgumais, pasitelkti subrangovus bei Pirkime dalyvauti kaip ūkio subjekto grupė, todėl nėra pagrindo teigti, jog tiekėjų konkurencija buvo apribota.

CPVA sprendime nurodo, jog projektavimo paslaugų kaina tariamai apskaičiuojama kaip bazinis įkainis nuo projektuojamo statinio skaičiuojamosios kainos, tačiau, įvertinus bazės nustatymo sąlygas, nuo kurios skaičiuojamas procentinis dydis, nustatyta, kad jos neatitinka Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 14 punkto reikalavimų, nes tiekėjas tariamai gali daryti įtaką įkainio bazei, kuri gali kisti tiekėjui didinant projektuojamo statinio skaičiuojamąją kainą. Pareiškėjos teigimu, ši išvada yra neteisinga pirmiausia dėl to, kad, šiuo konkrečiu atveju, CPVA, vertinant pareiškėjos pateikto mokėjimo prašymo teisėtumą, nurodyti argumentai dėl tariamai netinkamos projektavimo paslaugų sutarčių kainodaros apskritai neturi teisinės reikšmės, kadangi tiekėjai mokėjimu prašė kompensuoti išlaidas, patirtas dėl Sutarties įgyvendinimo, o Sutarties dalykas yra Projekto investicinio projekto parengimas, o tai yra konsultavimo, o ne projektavimo paslaugos. Net jeigu būtų pripažinta, kad Pirkimo dokumentuose įtvirtinta projektavimo paslaugų kainodara neatitiko teisės aktų reikalavimų, tai jokiu būdu negalėtų lemti pareiškėjos dėl Sutarties, kurios objektas yra konsultavimo paslaugos, sudarymo patirtų išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti.

Taip pat net jeigu ir būtų konstatuota, kad CPVA argumentai dėl tariamai netinkamos projektavimo paslaugų kainodaros šiuo konkrečiu atveju yra aktualūs ir vertintini, nebūtų pagrindo sutikti su CPVA išvadomis. Priešingai, nei sprendime konstatavo CPVA, Pirkimo sąlygose nurodytose projektavimo paslaugų kainodaros taisyklėse nebuvo nustatytas projektavimo paslaugų kainos apskaičiavimas pagal įkainio bazę.

Teigia, kad tiekėjo įtaka įkainiui yra minimali: parengtą statybos projektą peržiūri ir patvirtina užsakovas, projekto ekspertas ir tik tuomet skaičiuojama projektavimo paslaugos kaina. Todėl, priešingai, nei teigia CPVA, įtvirtinus teikėjo parengto statybos projekto peržiūros mechanizmą, yra užtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas ir nepažeidžiamas skaidrumo principas.

CPVA sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo prašomos finansuoti sumos yra nepagrįsta ir neatitinka proporcingumo principo reikalavimų (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio pažeidimas).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad CPVA veiksmų vertinimas vadovaujantis Lėšų administravimo taisyklėmis yra teisiškai nekorektiškas, nes šis teisės aktas nėra skirtas reglamentuoti CPVA veiksmus. CPVA tyrimą atliko vadovaudamasi Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo taisyklės), ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) nuostatomis.

Atkreipia dėmesį, kad Reglamente Nr. 1303/2013 vartojamas terminas „žala“, o ne „nuostoliai“, kaip Lėšų administravimo taisyklėse. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde formuojama pozicija, kad CPVA neįrodė, kad buvo ar galėjo būti patirti nacionalinio ir (ar) Europos Bendrijų biudžeto nuostoliai, nes pažeidimo sprendime yra aiškiai identifikuota galima žala, o nepatvirtinus dalies pareiškėjos išlaidų – užkirstas kelias atsirasti faktinei žalai. Taigi atkuriama padėtis, kai visos išlaidos yra tinkamos finansuoti. Sprendimu buvo nustatyta 1 960,20 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma, iš kurių 552,36 Eur yra finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis, t. y. šio ginčo atveju nepagrįstos išlaidos, kurias įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą būtų padaryta žala biudžetui, sudaro 552,36 Eur ir jos nebuvo apmokėtos iš Europos Sąjungos biudžeto, taip išvengiant žalos atsiradimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginiai, kad CPVA viršijo savo kompetenciją, yra deklaratyvūs, neparemti jokiomis teisės normomis. Pažymi, kad nei senos, nei naujos redakcijos VPĮ nėra nurodyta, kad jeigu Tarnyba atliko pirkimo įvertinimą pačios Tarnybos pasirinktoje apimtyje (aspektuose), kita institucija (šiuo atveju – CPVA), atlikdama jai teisės aktais priskirtas funkcijas, nebegali vertinti pirkimo teisėtumo ir atitinkamai iš jo kylančių išlaidų reguliarumo jos pasirinktoje apimtyje ir aspektais, ir atitinkamai, esant aplinkybėms, nustatyti pažeidimų. CPVA yra susipažinusi su Tarnybos vertinimo išvadomis, tačiau tai nereiškia, kad šios institucijos nuomonė saisto ar įpareigoja CPVA priimant sprendimus deleguotos savarankiškos kompetencijos srityje. Be to, CPVA ir Tarnybos teisės vertinti pirkimus, konstatuoti neatitikimus bei dėl šios priežasties priimti atitinkamus sprendimus yra savarankiškos ir viena nuo kitos nepriklausančios.

Teigia, kad skundžiamame sprendime CPVA aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, dėl kokių priežasčių ir kokiais argumentais remiantis CPVA buvo nustatytas pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba savo išvadose pareiškėjai iš viso nepateikė detalesnio vertinimo (motyvų, vertintų aspektų analizės ir pan.) dėl Pirkimo objektų sujungimo bei apibrėžtumo, kvalifikacijos reikalavimų, Preliminarios sutarties projektavimo paslaugų kainodaros, todėl CPVA net neturėjo galimybės jų vertinti kaip argumentų ar kontrargumentų, atlikdama pažeidimo tyrimą. CPVA surinko ir savo sprendime pateikė pakankamai argumentų, kad pažeidimas yra, o šiame kontekste Tarnybos bendrai išreikštos nuomonės dėl pirkimo detalizavimas ar atskirų aspektų vertinimo motyvai nebūtų reikšmingi ar kažką keičiantys.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija turi neribotą diskreciją dėl Pirkimo objekto neskaidymo. Tokia jos pozicija prieštarauja VPĮ nuostatoms ir teismų praktikai. Pareiškėja tendencingai išskiria investicinių ir statinių projektų parengimą, nes jų menamą sąsajumą yra pagrįsti lengviausia. Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus infrastruktūrinius projektus, šie du projektai turi būti parengti, tačiau jų paskirtis yra visiškai skirtinga, kaip ir jais siekiami tikslai, taip pat jie gali būti rengiami atskirai ir skirtingu laiku. Investicijų projektas yra skirtas pagrįsti projekto, nebūtinai tik infrastruktūrinio, naudingumą, investicijų poreikį, įgyvendinamos alternatyvos pasirinkimo priežastis, projekto rizikos įvertinimą ir kt., o techninis projektas yra skirtas išimtinai statinio suprojektavimui ir rangos darbams, todėl šie dokumentai vienas kitam tiesioginės įtakos nedaro.

Šiuo atveju Projekto statinio projektavimo paslaugos buvo įsigytos jau 2014 m., prieš Pirkimą, ir šiam Projektui buvo perkamos tik konsultavimo paslaugos, t. y. susidarė situacija, kad Pirkimo metu statinio projekto ir investicijų projekto rengimas iš viso neturėjo jokių sąsajų, nes pastatas jau buvo suprojektuotas kito tiekėjo, o konsultavimo paslaugos, būdamos savarankiškas pirkimo objektas, galėjo būti įsigytos atskirai. Pažymi, kad CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, vertino visą konsultavimo paslaugų visumą, nurodytą Pirkimo dokumentuose, o ne tik investicijų projektų parengimo paslaugas,

Pirkimu įsigytos paslaugos yra labai įvairios ir jos iš esmės nėra susijusios su kita pirkimo dalimi – projektavimo paslaugomis. Pareiškėja nei pažeidimo tyrimo metu, nei teismui pateiktame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad konsultavimo ir projektavimo paslaugos yra taip neatsiejamai susijusios, kad jų nebuvo galima įsigyti atskirais pirkimais.

Paaiškina, kad įvykdžius viešąjį pirkimą ir sudarius Sutartį negalima šios sutarties ypatybėmis pateisinti tos aplinkybės, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, nebuvo nustačiusi projektuojamų objektų ir projektų, kuriems būtų teikiamos konsultavimo paslaugos, nes tinkamas Pirkimo objekto apibrėžimas ir jo nustatymas leidžia tinkamai nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, Pirkimo vertę, tiekėjams tinkamai pateikti pasiūlymus ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Pareiškėja privalėjo laikytis VPĮ reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu pirkimo sutartis.

Kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui, t. y. su juo susiję. Pareiškėjos nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra susiję su nežinomu, neapibrėžtu Pirkimo objektu, todėl negali būti laikomi pagrįstais ir proporcingais Pirkimo objektui, nes pats objektas nebuvo žinomas, todėl negalima patikimai ir įtikimai įrodyti, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.

Atkreipia dėmesį, kad Pirkimo skelbime nurodoma, jog Pareiškėja planavo įsigyti 20 vnt. neypatingų ir nesudėtingų statinių projektavimą, Techninėje specifikacijoje šis skaičius padidintas iki 40 vnt., t. y. 50 proc. nuo Pirkimo skelbime nurodyto skaičiaus. O Pirkimo skelbime buvo nurodyta, kad bus perkamas 7 ypatingų statinių projektavimas, Techninėje specifikacijoje šis skaičius padidintas iki 10 vnt. Įvertinus anksčiau nurodytus skaičius, akivaizdu, kad tarp projektuojamų statinių dominavo neypatingi ir nesudėtingi statiniai, t. y. statiniai, kuriems projektuoti atestatai, vadovaujantis teisės aktais, nebuvo privalomi. Susidaro situacija, kai 40 vnt. neypatingų ir nesudėtingų statinių projektavimu suinteresuotas tiekėjas privalėjo atitikti kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su ypatingų statinių projektavimu ir konsultavimo paslaugomis, taip pažeidžiant nediskriminavimo principą.

Nurodo, kad įkainio bazės nustatymo būdas taikytinas sudarant sutartis, kai perkamų prekių, paslaugų ar darbų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamo išorinio parametro (išorinių parametrų), t. y. įkainio bazė taip pat yra taikoma paslaugų pirkimams. Bazinis įkainis apskaičiuojamas pagal kainodaros taisyklėse nurodytą tam tikrą aiškiai apibrėžtą išorinį parametrą (išorinius parametrus) – įkainio bazę, kurios reikšmė kiek įmanoma mažiau turėtų priklausyti tiek nuo perkančiosios organizacijos, tiek nuo tiekėjo.

Skundžiamame sprendime dėl kiekvienos pažeidimo dalies yra pateikiami argumentai, dėl kokių priežasčių yra taikoma konkreti finansinė korekcija. Šių priežasčių pareiškėja nenuginčijo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl CPVA 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. IR01 „Dėl pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija posėdžio protokolu Nr. A5-283 patvirtino atviro konkurso „Projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas“ sąlygas. Viešasis pirkimas 2014 m. spalio 3 d. paskelbtas CVP IS, pirkimo Nr. 156258.

2015 m. vasario 6 d. Tarnyba priėmė viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-39, kurioje, įvertinusi su Pirkimu susijusius dokumentus bei informaciją, pateiktą CVP IS, nustatė VPĮ nuostatų pažeidimus ir įpareigojo pareiškėją pakeisti Pirkimo dokumentų sąlygas, neatitinkančias VPĮ reikalavimų, VPĮ nustatyta tvarka patikslinti Pirkimo dokumentus, raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

2015 m. vasario 19 d. pareiškėja pateikė Tarnybai informaciją apie įpareigojimo įvykdymą ir tai patvirtinančius dokumentus.

2015 m. kovo 2 d. Tarnyba priėmė viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-646, kurioje, pakartotinai įvertinusi Pirkimo dokumentus, nurodė, kad pareiškėja Tarnybos 2015 m. vasario 6 d. vertinimo išvadoje jai skirto įpareigojimo neįvykdė iki galo, todėl Tarnyba pareiškėjai nurodė pakeisti Pirkimų dokumentų sąlygas, neatitinkančias VPĮ reikalavimų, VPĮ nustatyta tvarka patikslinti Pirkimo dokumentus, raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja 2015 m. kovo 25 d. raštu Nr. R7-638, 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. R7-653 ir 2015 m. balandžio 8 d. raštu Nr. R7-746 Tarnybai pateikė informaciją apie jai nurodytų įpareigojimų įvykdymą.

2015 m. balandžio 24 d. Tarnyba raštu Nr. 4S-1398 informavo pareiškėją, kad susipažinusi su jos pateiktais dokumentais nustatė, kad pareiškėja pakeitė Pirkimo dokumentų sąlygas, neatitinkančias VPĮ reikalavimų, patikslino kvalifikacinius reikalavimus, nustatė maksimalius numatomų įsigyti paslaugų kiekius, patikslino pasiūlymo kainos apskaičiavimo reikalavimus, Pirkimo sąlygose nustatė, kad preliminarios Pirkimo sutartys bus sudarytos su trim laimėtojais, todėl neprieštarauja, kad ji tęstų Pirkimo procedūras VPĮ tvarka, patikslinusi Pirkimo dokumentus.

2015 m. balandžio 28 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija posėdžio protokolu Nr. A5-109 patikslino atviro konkurso „Projektavimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas“ sąlygas.

2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėja su UAB „Atamis“, UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Investicijų galimybės“ sudarė preliminarią sutartį Nr. S-12126/AT-15-877/1. 2016 m. balandžio 8 d. pareiškėja su UAB „Atamis“, UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Investicijų galimybės“ 2015 m. gruodžio 15 d. Preliminarios sutarties pagrindu sudarė pirkimo sutartį Nr. AT-16AD-910/S-12555. Sutarties dalykas yra Projekto „Telšių kultūros centro modernizavimas, pritaikant visuomenės poreikiams“ investicinio projekto parengimas.

2017 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-693 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 28 d, įsakymo Nr. ĮV-837 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 07.1.1-CPVA-R-305 „Modernizuoti savivaldybių kultūros infrastruktūrą“ pakeitimo“ Projekto įgyvendinimui numatytas skirti 678 283,08 Eur finansavimas.

2017 m. birželio 16 d. pareiškėja ir CPVA sudarė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-81-0002 „Telšių kultūros centro modernizavimas, pritaikant visuomenės poreikiams“ sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-81-0002/S-14110.

2017 m. spalio 12 d. pareiškėja pateikė atsakovei mokėjimo prašymą Nr. 3, kuriame prašė pripažinti tinkamomis finansuoti 61 961,42 Eur išlaidų sumą (54 120,62 Eur – prašomos pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą, 7 840,80 Eur – prašomos pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidos taikant išlaidų kompensavimo būdą).

2017 m. spalio 24 d. CPVA pranešimu apie mokėjimo prašymo Nr. 3 dalies patvirtinimą informavo pareiškėją, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintina 1 960,20 Eur suma.

2017 m. lapkričio 8 d. CPVA raštu Nr. 2017/2-6850 pareiškėją informavo, kad, vertinant Pirkimo dokumentus, kilo įtarimas, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, galimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl Pirkimo objekto sujungimo, dėl Pirkimo objekto apibrėžtumo, dėl kvalifikacijos reikalavimų ir dėl projektavimo sutarties paslaugų kainodaros, todėl prašė ją iki 2017 m. lapkričio 15 d. pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie, jos nuomone, turėtų įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

2017 m. lapkričio 14 d. pareiškėja raštu Nr. R7-2398 pateikė atsakovei paaiškinimus „Dėl įtarimo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-81-0002 „Telšių kultūros centro modernizavimas, pritaikant visuomenės poreikiams“.

2017 m. gruodžio 27 d. CPVA priėmė sprendimą Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva 2004/18/EB) 2 straipsnio ir 44 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų netinkamomis finansuoti buvo pripažinta 1 960,20 Eur suma (25 proc. nuo prašomos finansuoti Sutarties vertės (7 840,80 Eur).

VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo permainoms bei išsamumo principais.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

Dėl CPVA veiksmų priimant skundžiamą sprendimą

Pareiškėjos skunde teigiama, kad skundžiamame CPVA sprendime nebuvo įrodyta, kad, pareiškėjai įgyvendinant Projektą (vykdant Pirkimą), buvo padarytas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Lėšų administravimo taisyklės. Nagrinėjamu atveju buvo privalu nustatyti, ar dėl tariamo pareiškėjos padaryto VPĮ nuostatų pažeidimo atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių.

Lėšų administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 1 d.) 3 punktas nustato, kad šiose taisyklėse nurodytas funkcijas atlieka įgyvendinančios institucijos – Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra – aplinkos apsaugos srityje, o Transporto investicijų direkcija – transporto infrastruktūros srityje.

Kaip matyti, Lėšų administravimo taisyklės nereglamentuoja CPVA veiksmų administruojant Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, todėl atsakovė, vertindama pareiškėjos padarytą VPĮ pažeidimą, šiomis taisyklėmis vadovautis neprivalėjo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, CPVA veiksmai Lėšų administravimo taisyklių kontekste nagrinėjamu atveju nevertintini, o pareiškėjos argumentas atmetamas.

Pareiškėjos skunde taip pat teigiama, kad CPVA, priimdama skundžiamą sprendimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai nesivadovavo Tarnybos vertinimo išvadomis, kuriose atsakovės nustatyti pažeidimai apskritai nebuvo konstatuoti, o priimdama visiškai priešingą sprendimą pažeidė tiek VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, tiek VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, tiek gerąją viešojo administravimo praktiką.

VPĮ 92 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad pirkimų priežiūrą atlieka Tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.

CPVA kompetenciją atliekant pažeidimų tyrimą įtvirtina PAFT 297 punktas, kuriame nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją apie padarytą pažeidimą arba įtarusi pažeidimą, atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad CPVA, kaip viešųjų pirkimų priežiūrą atliekanti institucija, veikdama pagal savo kompetenciją, turi teisę nustačiusi ir gavusi informacijos apie galimai padarytą pažeidimą įvertinti, ar jis iš tikrųjų buvo padarytas. VPĮ nėra įtvirtinta, kad CPVA yra saistoma kitų viešojo administravimo subjektų, taip pat atliekančių ir viešųjų pirkimų priežiūrą, priimtų sprendimų ir atlikdama savo funkcijas privalo jais vadovautis.

Taigi, nagrinėjamoje situacijoje vien tik ta aplinkybė, jog Tarnyba atlikdama tyrimus nekonstatavo skundžiamame CPVA sprendime nurodomų VPĮ pažeidimų, nesudarė prielaidų atsakovei jų neįvardyti jos atlikto tyrimo metu. Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad CPVA Tarnybos išvados privalomo pobūdžio neturi (LVAT 2018 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-844-858/2018). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog CPVA savo veiksmais būtų pažeidusi VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus bei gerojo viešojo administravimo praktiką.

Dėl skundžiamame sprendime nustatytų pažeidimų

CPVA skundžiamame sprendime nustatė, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, padarė pažeidimus, susijusius su Pirkimo objekto sujungimu, Pirkimo objekto apibrėžtumu, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais ir projektavimo sutarties paslaugų kainodara. Buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnio ir 44 straipsnio 2 dalies bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.

Pagal Direktyvos 2004/18/EB 44 straipsnio 2 dalį, perkančiosios organizacijos gali nustatyti minimalius pajėgumo reikalavimus kandidatams ir dalyviams 47 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka.

Direktyvos 47 straipsnyje įtvirtintos nuostatos susijusios su ūkio subjekto ekonomine ir finansine padėtimi, o 48 straipsnyje – su techniniais ir (arba) profesiniais pajėgumais.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

Skundžiamame sprendime CPVA nustatė, kad Pirkimo objektą sudarė konsultavimo, t. y. projektinių pasiūlymų, paraiškų, investicijų projektų, galimybių studijų, strateginio planavimo dokumentų ir kitų dokumentų parengimo ir projektavimo, t. y. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupei, inžinerinių tinklų grupei, susisiekimo komunikacijų grupei, kitų statinių grupei, taip pat pagal poreikį reikalingos, paslaugos.

Pažymėtina, kad šią CPVA nustatytą aplinkybę patvirtina byloje esanti Projektavimo ir konsultavimo paslaugų techninė specifikacija. CPVA įvertinusi šias paslaugas konstatavo, kad jos pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingos, todėl privalėjo būti išskaidytos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja negalėjo sujungti projektavimo ir konsultavimo paslaugų į vieną Pirkimo objektą, kadangi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi VPĮ redakcija nenustatė pareigos perkančiajai organizacijai visais atvejais skaidyti pirkimo objektą į dalis. Taip pat nepagrįstai buvo konstatuota ir tai, kad projektavimo ir konsultavimo paslaugos nėra taip ekonomiškai ir technologiškai susijusios, kad jų nebūtų galima įsigyti atskirais pirkimais. CPVA neįvertino visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su Pirkimo objekto neskaidymu.

Pareiškėja yra teisi teigdama, jog VPĮ galiojusi redakcija iki 2017 m. liepos 1 d. nenustatė pareigos perkančiajai organizacijai visais atvejais skaidyti pirkimo objektą į dalis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog perkančiajai organizacijai nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą, nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Primintina, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai dėl pirkimo objektų sujungimo galės dalyvauti mažiau dalyvių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti.

Taigi VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Atsižvelgiant į šią LAT praktiką, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos pateiktos objekto sujungimo priežastys laikytinos svarbiomis ir tikslingomis.

Iš skundžiamo CPVA sprendimo matyti, kad pareiškėja siekdama pagrįsti Pirkimo objektų sujungimą nurodė šias priežastis:

1) sudėtinga koordinuoti konsultantų ir projektuotojų teikiamas paslaugas, dėl ko paslaugos yra teikiamos nekokybiškai ir neefektyviai, o dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo pareiškėja negali užtikrinti visiškos šių neatitikimų prevencijos;

2) lėšų taupymas teikiant paslaugas;

3) laiko taupymas teikiant paslaugas;

4) kitų institucijų rekomendacijos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas priežastis, konstatuoja, kad CPVA pagrįstai aplinkybių, susijusių su žmogiškaisiais ištekliais, lėšų ir laiko taupymu, nelaikė svarbiomis ir pagrindžiančiomis būtinybę neskaidyti Pirkimo objekto. Kadangi LAT savo praktikoje yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių tikslais (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Taip pat svarbia priežastimi nelaikytina ir rėmimasis kitų institucijų rekomendacijomis, kadangi jos pareiškėjai privalomos galios neturi.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad konsultavimo ir projektavimo paslaugos laikytinos iš esmės skirtingomis dar ir todėl, kad pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno klasifikatorių skiriasi šių paslaugų kodai. Taigi CPVA pagrįstai skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad projektavimo ir konsultavimo paslaugos nėra taip technologiškai ir teisiškai tarpusavyje susijusios, kad nebūtų galima jų suteikti atskirai.

Skundžiamame sprendime CPVA taip pat konstatavo, kad pareiškėja Projektavimo ir konsultavimo paslaugų techninėje specifikacijoje nenurodė konkrečių projektuojamų objektų ir apsiribojo nurodydama tik statinio kategorijas, infrastruktūros plėtros sritis bei statinių grupes ir pogrupius.

VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ir darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų reikimo ar darbų atlikimo terminai.

Pagal šio straipsnio 9 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Taigi, nurodytos VPĮ nuostatos įtvirtina perkančiajai organizacijai pareigą pirkimo dokumentuose tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo objektą.

Nagrinėjamoje situacijoje ginčo, jog Projektavimo ir konsultavimo paslaugų techninėje specifikacijoje pareiškėja tiksliai neapibrėžė Pirkimo objekto, nėra. Tačiau pareiškėjos skunde teigiama, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę, įvertinusi savo poreikius, nustatyti ir apibrėžti viešojo pirkimo objektą. Viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o, visų pirma, perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos veikla, tenkinti. Pareiškėja šiuo atveju negalėjo tiksliai apibrėžti Pirkimo objekto pagal savo poreikius, todėl ir buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, tačiau CPVA priimdama skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė ir neįvertino preliminariosios sutarties esmės.

VPĮ 63 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo laikytis šio įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu pirkimo sutartis.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad tiek Preliminarioje sutartyje, tiek Sutartyje pareiškėja privalėjo konkrečiai apibrėžti Pirkimo objektą, todėl CPVA pagrįstai konstatavo pažeidimą šiuo aspektu. Pareiškėjos diskrecijos teisė apsibrėžti viešojo pirkimo objektą neatleidžia jos nuo pareigos jį apibrėžti aiškiai ir konkrečiai, kaip to reikalauja VPĮ nuostatos. Todėl ir šie pareiškėjos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Ginčijamame CPVA sprendime nurodoma, kad Pirkimo dokumentuose pateikti kvalifikacijos reikalavimai, t. y. kad tiekėjų siūlomi projektuotojai turėtų teisę projektuoti ypatingus statinius, yra nepagrįsti ir neproporcingi.

Pareiškėja nesutikdama su tokia CPVA išvada nurodo, kad Telšių kultūros centras yra priskirtinas ypatingų statinių grupei, todėl minėtas kvalifikacinis reikalavimas šiuo atveju buvo būtinas. CPVA nepagrįstai laikė šį reikalavimą pertekliniu vien todėl, kad pareiškėja gali pirkti ir neypatingo statinio projektavimo paslaugas. Akivaizdu, kad specialistas, galintis projektuoti ypatingus statinius, turės teisę projektuoti ir neypatingus bei nesudėtingus statinius. Be to, Pirkimo vykdymo metu nebuvo tiksliai žinoma Pirkimo objekto apimtis.

Kaip jau minėta, VPĮ 32 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtina, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

Iš pateiktos VPĮ nuostatos matyti, kad vykdant viešąjį pirkimą perkančioji organizacija kvalifikacinius reikalavimus dalyviams gali nustatyti tik tuomet, kai turimas aiškiai apsibrėžtas Pirkimo objektas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nevykdė jai VPĮ nustatytos pareigos konkrečiai apsibrėžti Pirkimo objektą, todėl ji negalėjo tinkamai nuspręsti, kokie kvalifikaciniai reikalavimai yra būtini Projektui įgyvendinti. Dėl šios priežasties pareiškėja taip pat neturėjo ir galimybės pagrįsti, kodėl buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas projektuotojui turėti teisę projektuoti ypatingus statinius. Taigi, šiuo atveju CPVA skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo pertekliniai ir nepagrįsti.

CPVA skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjos pasirinktas kainos už suteiktas paslaugas apskaičiavimas neužtikrino skaidrumo ir racionalaus lėšų panaudojimo tikslo, nes tokia kainodara leido tiekėjui daryti įtaką bazės, nuo kurios bus skaičiuojama jam mokėtina suma, nustatymui.

Pareiškėjos skunde teigiama, kad šie CPVA skundžiamo sprendimo argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi tiekėjai mokėjimu prašė kompensuoti išlaidas, patirtas dėl Sutarties įgyvendinimo, o Sutarties dalykas yra Projekto investicinio projekto parengimas, tai patenka į konsultavimo, o ne į projektavimo paslaugas.

Tarnyba 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtino Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (toliau – ir Kainodaros metodika). Jos 14 punkte nustatyta, kad bazinis įkainis apskaičiuojamas pagal kainodaros taisyklėse nurodytą tam tikrą aiškiai apibrėžtą išorinį parametrą (išorinius parametrus) – įkainio bazę, kurios reikšmė kiek įmanoma mažiau turėtų priklausyti tiek nuo perkančiosios organizacijos, tiek nuo tiekėjo.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėja nepagrįstai sujungdama į vieną Pirkimo objektą projektavimo ir konsultavimo paslaugas, nusistatydama bazinio įkainio kainodarą, kai tiekėjui mokėtina suma nustatoma kaip procentinio dydžio įkainis nuo tiekėjo parengtos sąmatinės skaičiuojamosios kainos, sudarė sąlygas tiekėjams daryti įtaką įkainio bazei, t. y. tiekėjams didinant teikiamų paslaugų kainas šiuo atveju kinta ir įkainio bazė. Taigi CPVA pagrįstai konstatavo, kad Sutartyje nustatyta kainodara neatitiko Kainodaros metodikos 14 punkto reikalavimų, o pareiškėjos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo

Pareiškėjos skunde teigiama, kad skundžiamu CPVA sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų gairių dėl finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių (toliau – ir Gairės), 2.1 lentelės 9 punkte nurodoma, kad už skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nurodytus neteisėtus ir (arba) diskriminacinius atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijus taikoma 25 proc. pataisa. Pagal Gairių 2.1 lentelės 12 punktą, už nepakankamai apibrėžtą sutarties dalyką taikoma 10 proc. pataisa. Gairių 1.3 punkte nustatoma, kad kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta, kad vykdydama viešąjį pirkimą pareiškėja nepagrįstai pirkimo ir konsultavimo paslaugas sujungė į vieną Pirkimo objektą bei nustatė perteklinius kvalifikacinius reikalavimus. Už šiuos pažeidimus CPVA pareiškėjai pritaikė 25 proc. korekciją, kadangi dėl to buvo apribotos tiekėjų galimybės pavieniui konkuruoti dėl Pirkimo objekto, o dėl diskriminuojančių kvalifikacijos reikalavimų buvo atmesti dviejų tiekėjų pasiūlymai. Už nekonkrečiai Pirkimo dokumentuose apibrėžtą Pirkimo objektą bei netinkamai nustatytą Sutarties kainodarą CPVA pareiškėjai pritaikė 10 proc. korekciją.

Teismas įvertinęs pareiškėjos padarytus VTĮ pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad CPVA skundžiamu sprendimu pareiškėjai skirta 25 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams atmetami.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad CPVA 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. IR01 „Dėl pažeidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Pareiškėjos skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė