Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1992 m. gegužės 15 d. Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-21 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m,, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. E. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2015 m. sausio 22 d. apie 14 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį smilkinį V. M., tuo nukentėjusiajam V. M. sukeldamas fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. E. kaltu sudavęs smūgį nukentėjusiajam prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. sausio 22 d. apie pietus jis su broliu ėjo į V. M. namus atsiimti kirvio, kurį buvo paskolinę V. M., o šis jo labai ilgą laiką negrąžino. Brolis pasiliko lauke prie daugiabučio gyvenamojo namo, jis vienas ėjo į V. M. butą pasikalbėti dėl kirvio. Laiptinėje, susitikęs V. M., pasiteiravo, kur jo kirvis, V. M. atsakęs, kad kirvio neturi, palikęs miške. Tai jį labai sunervino, todėl jis vieną kartą trenkė V. M. delnu į veido sritį. Po suduoto smūgio V. M. pasakė, kad kirvį rytoj grąžins ir jis išėjo namo. Namo laiptinėje kitų žmonių, išskyrus jį ir V. M., nebuvo. Jis buvo blaivus, jo suduotas smūgis galėjo V. M. sukelti fizinį skausmą.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad jis pasiskolino kirvį iš V. E., jo negrąžino, nes paliko miške. 2015 m. sausio 22 d. gyvenamojo namo laiptinėje jis sutiko V. E., kuris pasiteiravo apie kirvį, kai jis pasakė, kad kirvio neturi, V. E. smogė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį ties smilkiniu. Nuo suduoto smūgio jautė skausmą, kuris nebuvo stiprus, tačiau nuo smūgio liko raudona dėmė. Jokio konflikto, triukšmo laiptinėje nebuvo, niekas iš namo gyventojų į laiptinę nebuvo išėję, jam suduodamo smūgio niekas nematė. Po to jis nuėjo pas kaimynę, kuri pamačiusi raudoną dėmę jo veide, pasiteiravo, iš kur ji atsirado, jis papasakojo, kaimynė paskambino ir pranešė apie konfliktą policijai. Jis jokių pretenzijų V. E. nereiškia, V. E. jo atsiprašė, jie susitaikė. Jis pats asmeniškai dėl suduoto smūgio nebūtų kreipęsis į policiją, tai padarė jo kaimynė.

Įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės - apžiūros metu smurtavimo požymių nerasta (8-10, 12-13 b. l.).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje susitikęs asmenį, pas kurį į namus ėjo išsiaiškinti dėl paskolinto daikto – kirvio – negrąžinimo aplinkybių, - V. M., kuriam pasakius, kad paskolinto daikto negali grąžinti, nes jo neturi, kaltinamasis vieną kartą rankos kumščiu trenkė V. M. į veido sritį, ko pasekoje, V. M. veide atsirado raudona dėmė, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos pagrindinis objektas viešoji tvarka, žmogaus sveikata, orumas – papildomas objektas. Šiame straipsnyje numatyta veika turi pasireikšti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu. Byloje nustatyta, kad niekas iš namo, kurio laiptinėje įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, gyventojų to konflikto nematė ir negirdėjo, smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas niekam nematant, namo gyventojų ramybė ir poilsis nebuvo sutrikdyti, sumaišties nebuvo, niekas iš namo gyventojų nebuvo pažemintas ar suglumintas. Kaltinamojo asmeninė motyvacija suduodant smūgį aiški – nepasitenkinimas nukentėjusiojo paaiškinimu dėl negrąžinto daikto. Kaltinamasis gyvenamojo namo laiptinėje atsidūrė ne atsitiktinai, o eidamas į nukentėjusiojo butą, iš anksto turėdamas tikslą susigrąžinti nukentėjusiojo pasiskolintą daiktą, išsiaiškinti negrąžinimo aplinkybių. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamasis nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos, iš asmeninių paskatų sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jo tyčia nebuvo nukreipta į jėgos, savo pranašumo demonstravimą aplinkiniams, jo tikslas suduodant smūgį – poveikis nukentėjusiajam dėl negrąžinto asmeninio daikto. Tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Iš teismui pateikto susitaikymo protokolo (87 b. l.), nukentėjusiojo parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis V. E. susitaikė su nuo jo veiksmų nukentėjusiu V. M., nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, suteiktas privataus kaltinimo bylos statusas (BPK 407 str.). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir jo tolesnis vykdymas priklauso nuo nuketėjusiojo valios, todėl nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju procesas tampa negalimu ir jis turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-49-446/2015 V. E. atžvilgiu dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. M.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.