Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-07-19 · Civilinė byla Nr. e2-9340-772/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
e2-9340-772/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04279-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
E. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
El. civilinė byla Nr. e2-9340-772-2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04279-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; (S) 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovės V. B. atstovui adv. V. J., neatvykus atsakovui E. S., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir neatvykus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui nustatyto dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ir ŠAVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas 2019-07-03 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą, kuriuo priteista iš atsakovo E. S. nepilnametės dukros N. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad nors atsakovas ankstesniu teismo sprendimu yra įpareigotas dukros išlaikymui mokėti po 250,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių šis išlaikymo dydis keistinas. Pirmiausia, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Antra, dukra paaugo ir pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Trečia, auganti infliacija sumažino piniginio vieneto perkamąją galią. Dėl to prašė teismo priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo E. S. dukros N. S. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Atskirai ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo ir ieškovės dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas adv. V. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio nustatyto ieškovės ir atsakovo dukrai pakeitimo, grindžia konkrečiomis išlaidomis. Šis prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis dukros išlaikymui, kadangi vaikas auga ir ateityje išlaidos tik didės. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad nori, jog šalių vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, kad jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir jo sutikimą, jog tėvas dukros išlaikymui sutinka mokėti po 250 Eur kiekvieną mėnesį, mano kad tėvo padėtis dėl to nepablogės. Nurodė, jog dėl vaiko pomėgių ieškovė patiria ir papildomų išlaidų. Atstovas teigė, jog vaiko motina norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, šiuo metu negali viena teikti dukrai reikalingo išlaikymo. Kadangi ieškovė nors ir dirba (šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), tačiau gauna nedidelį atlyginimą, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų dukros išlaikymui. Taip pat jis nurodė teismui, kad visas savo gaunamas pajamas ieškovė išleidžia dukros N. išlaikymui, bei dalį gaunamų lėšų skiria gyvenamojo buto išlaikymui ir sutvarkymui. Teigė, kad atsižvelgiant į dukros ir šeimos buities poreikius dar reikia įsigyti ir kitų būtinų reikmenų. Nurodė, jog vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas ją teikia tik minimalaus dydžio, tai yra po 150,00 Eur. Todėl toks tėvo elgesys, laikytinas ne tik neatitinkantis dukros poreikių, bet ir nesudarantis normalių sąlygų vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti dukrai išlaikymą bent jau artimą minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų itin mažas. Todėl mano, jog ieškovės reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Atsakovas sutinka mokėti dukros išlaikymui ieškovės nurodyto dydžio išmoką, tačiau norėtų, kad pastaroji turėtų ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (CK 3. 185 str.). Taip pat atsakovas norėtų, kad vaiko motina užsakytų dukrai pietus mokykloje. Atsakovas savo atsikirtimų nepagrindė į bylą pateiktais įrodymais.

ŠAVTAS pateikė teismui išvadą kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimą atsakovui palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia apie 500 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko išlaikymui. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Esant atsakovo sutikimui, byloje priimtinas sprendimas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. yra E. S. ir V. B. dukra (5 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015-07-19 (6-11 b. l.). V. B. šiuo metu nedirba, nes jai iki 2020-09-29 įskaitytinai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Anksčiau ieškovė būdama tarnybiniuose santykiuose gaudavo su tarnyba susijusį darbo užmokestį, kurio dalį irgi skirdavo dukros išlaikymui (23 b. l.). Atsakovas šiuo metu dirba Airijos Respublikoje ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų (42 b. l.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, dukros išlaikymui sutinka mokėti ieškovės prašomą išmokos dydį kiekvieną mėnesį (41 b. l.). Tačiau atskirai nurodė, kad ieškovė turėtų jam ateity pateikti ir įrodymus apie dukros išlaikymui patirtas išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad norėtų, jog dukra ne tik sėkmingai mokytųsi menų gimnazijoje, bet ir vėliau mokytųsi gerai. Nors ieškovė šiuo metu ir nedirba, tačiau ji viena jau nebegali sudaryti dukrai reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. Atsakovas kol kas geranoriškai dukrai didesnio reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia, išskyrus tą išmokos dydį, kuris yra nurodytas Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 sprendime (6-11 b. l.). Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, priteisti didesnę išmoką iš atsakovo skirtą dukros išlaikymui, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukros išlaikymui teikti reikalingą realią paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui skirtų išmokų, taip pat privalo jas teikti tokio dydžio, jog ieškovė būtų garantuota, kad tokia būtina parama vaikui bus nuolat teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (dabar 2,46 eur) iki 10,9 Lt (dabar 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litų (dabar 3,48 - 5,79 Eur) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai. Dėl ankščiau paminėto pripažintina, kad augančiam vaikui maistui negalima skirti mažesnes pinigų sumas.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą vaiko šiems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti laiką prie jūros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Nors atsakovas šiuo metu reguliariai, teikia dukros išlaikymui reikalingą minimalią paramą ir sutinka, kad ji turėtų būti didesnė, tačiau atsiliepime dėl ieškovės ieškinio jis norėtų kontroliuoti ir dukros išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą.

Pažymėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės V. B. ir atsakovo E. S. dukra šiuo metu yra menų gimnazijos mokinė, tai yra mokosi meninio ugdymo mokykloje, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiama tolesniam savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus (pomėgius), o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat mergaitei mokantis ir baigiant minėtą gimnaziją, gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo dukrą, bet ir siekia sudaryti jai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, dėl ko ieškovė ir turėjo pateikti teismui ieškinį. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo, kaip yra ginčo atveju. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas pakeisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį ir pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui (50-64 b. l.).

Teismas sutinka su ŠAVTAS argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 250 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, atsižvelgia į tai, jog atsakovas savo ruožtu negali siekti, kad jo dukros išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems. Teismas mano, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia priteisti iš tėvo vaiko išlaikymui 250 Eur išmokos dydį, kuris šiandien būtinas sudarant normalias sąlygas jo dukros vystymuisi. Todėl ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai. Atskirai pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesumokės kiekvieno mėnesį nustatyto dydžio išmokos, atsiras jo įsiskolinimas dukrai, kuris turės būti sumokėtas vėliau, net ir dukrai sulaukus pilnametystės (CPK 736 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Taip pat atsakovas dukrai skirtą išlaikymą gali pervesti į jos vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, o ieškovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam dukros išlaikymui skirtų išlaidų ataskaitą (CK 3. 186 str., 190 str.)

Atskirai pažymėtina, kad N. S. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

Ieškovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ieškovė patyrė išlaidų dėl jai reikalingos ir suteiktos teisinės pagalbos, dėl to ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Be to kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl padidinto išlaikymo vaikui priteisimo, tai bylinėjimosi išlaidos, ir tos nuo kurių ieškovė buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto N. S. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Papildomai išaiškinti šalims, kad teismui net ir pakeitus Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą, šalims vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.). Be to jeigu atsakovas E. S. nevykdys šiuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nepilnametei dukrai N. S. daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė V. B. be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo teismo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

Už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija nustatyto minimalaus dydžio, tačiau priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieškovei kreipiantis į teismą ji nuo šio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 96 str. 1, 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. S. tenkinti visiškai.

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,Priteisti iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme 2019-07-03 dienos iki jos pilnametystės“.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš E. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas didesnes lėšas.

4. Priteisti į ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) advokato pagalbos ir atstovavimo išlaidų atlyginimui.

5. Sprendimą dėl išlaikymo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmuose.

Teisėjas Jonas Stubrys