Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1194-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
N-444-1194-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444?1194/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. B. dėl to, kad jis 2009 m. vasario 4 d., 18 val. 9 min., Kretingos savivaldybėje, kelio Voveraičiai – Šukė 5,320 kilometre, vairavo automobilį Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nesustabdė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Taip L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punktą, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu L. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. nutarimu L. B. skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir L. B. bylą nutraukė (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad L. B. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, kad jo veiksmai buvo tiesioginė priežastis kilti eismo įvykiui, kad jis kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Teismas pažymėjo, kad jei nėra nors vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Eismo įvykio vietos schemoje pareigūnai pažymėjo ne tik automobilio judėjimo kryptį, bet ir žvėries bėgimo kryptį, taip pat kad kelias – apledėjęs žvyrkelis, jame leistinas greitis 70 km/h, buvo tamsu, apsiniaukę, abejose kelio pusėse – miškas. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad L. B. siekė išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu – šernu, nurodė ne tik L. B., bet ir kartu važiavusi J. R. Teismas pagrįstais laikė L. B. argumentus, kad Institucija visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nes aplinkybės dėl važiavimo greičio pasirinkimo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o į aplinkybę dėl šerno išbėgimo į kelią priimant skundžiamą nutarimą neatsižvelgta. Faktas, kad nebeliko gyvūno pėdsakų, nepaneigia L. B. ir liudytojos parodymų, nes kelyje ir šalikelėje buvo ledo bei suspausto sniego danga. Teismas rėmėsi ATPK 257 straipsniu ir nurodė, kad visos abejonės turi būti vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad įrodymų, jog buvo automobilio kontaktas su gyvūnu, neužfiksuota, o eismo įvykio schemoje gyvūno bėgimo kryptis pažymėta remiantis eismo įvykio dalyvių parodymais. Nurodo, kad L. B. važiavo kelio ruožu, kurio abejose pusėse yra tankus miškas ir vairuotojas galėjo numatyti kliūtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu L. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad inkriminuojamo pažeidimo dieną jis atsižvelgė į važiavimo sąlygas ir dėl to važiavo saugiu, mažesniu nei leistinu, 35-40 km/h greičiu, laikėsi visų atsargumo priemonių. Tačiau dėl kelyje staiga atsiradusios iš anksto nenumatytos kliūties (laukinio gyvūno), vairuotas automobilis tapo nevaldomas, nuslydo į griovį ir apvirto. Dėl nedidelio automobilio greičio susidūrimas su šernu buvo nestiprus, tik nežymiai buvo apgadintas automobilio priekis, o gyvūnas pabėgo į mišką. Pažymi, kad automobilis ant stogo apvirto tik dėl gilaus kelio šlaito, o ne dėl didelio greičio. L. B. mano, kad gyvūno iš anksto negalėjo numatyti, kadangi buvo ką tik išvažiavęs iš gyvenvietės, gyvūnas į kelią išbėgo staiga, kelias nėra paženklintas KET 131 kelio ženklu. L. B. vairavimo stažas – 15 metų, jis nebuvo baustas už KET pažeidimus. Mano, kad vairavimo sąlygas įvertino tinkamai, o eismo įvykis įvyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, jog automobilio priekio sugadinimai atsirado būtent po kontakto su gyvūnu. Be to, pareigūnas D. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad eismo įvykio vietoje esantis sniegas buvo sušalęs, ant jo užlipus pėdsakai neįsispaudė, kad sniege buvo įžiūrimi galimai laukinių gyvūnų pėdsakai. Apelianto prielaida, jog eismo įvykio dalyvių paaiškinimai nėra įrodymai, prieštarauja ATPK 256 straipsniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad pareigūnas neįvertino surinktų įrodymų pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu ir teisine sąmone, nes negalėjo šito padaryti dėl aukštesnių pareigūnų spaudimo. L. B. mano, kad pripažinti jį kaltu siekiama dėl to, kad būtų pagrindas išieškoti iš jo žalą, nes tarnybinis automobilis nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir L. B. kaltei patvirtinti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių L. B. ir liudytojos J. R. nurodytas aplinkybes, jog L. B. vairavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, o eismo įvykio neišvengė dėl objektyvios aplinkybės – netikėtai iš miško iššokusio laukinio gyvūno. Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios Institucijos prielaida, kad L. B. nesilaikė KET 133 punkto reikalavimų, nėra pagrįsta jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. N575-55/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir patikimų įrodymų, leidžiančių pagrįsti L. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą L. B. atžvilgiu ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. jo veikoje nesant inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius