Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-01-18 · Byla Nr. N2-322-255/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
N2-322-255/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12657-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
N. R., D. S.
Advokatai
Alisa Kostiuk, Regina Derkintytė
Civiline byla Nr. 2-325-255/2011(Proceso Nr. 2-06-3-12657-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.12; 21.4.1.4; 113.1; 113.8
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Regina Bertašiene, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant vertejai Vidai Rimkienei, ieškovei I. B., ieškoves atstovei advokatei Alisai Kostiuk, atsakovams N. R., D. S., atsakovu atstovams advokatams Reginai Derkintytei, Raimondui Kivyliui, viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves I. B. ieškini atsakovams N. R., D. S. del akciju pirkimo pardavimo sutarciu pripažinimo negaliojanciomis,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškove ieškiniu (b.l. 3-6) kreipesi i teisma, prašydama pripažinti 2004 m. balandžio 9 d. akciju pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp I. B. ir N. R. bei 2004 m. balandžio 9 d. akciju pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp I. B. ir D. S. negaliojanciomis nuo sudarymo momento; taikyti restitucija ir ipareigoti N. R. gražinti ieškovei I. B. akciju sertifikatus nuo Nr. 301 iki 450; ipareigoti D. S. gražinti ieškovei I. B. akciju sertifikatus nuo Nr. 451 iki 600. Ieškinyje nurode, kad 2003 m. sausio 8 d. I. B. individualios imones pertvarkymo akto pagrindu buvo isteigta uždaroji akcine bendrove „Glasvega", imones kodas 141712372, kuri iregistruota juridiniu asmenu registre 2003 m. sausio 14 d., su velesniais pakeitimais registre. Imones istatuose nurodyta, kad Bendroves istatinis kapitalas jos steigimo metu sudare 10000,00 Lt, veliau 2004 m. balandžio 9 d. buvo padidintas iki 60000,00 Lt. Akcinis kapitalas padalintas i 600 vardiniu paprastuju akciju, vienos akcijos nominali verte lygi 100,00 Lt. Visos akcijos buvo apmoketos jos akcininkes I. B., kuri buvo 100 procentu akciju savininke. 2004 m. balandžio 9 d. I. B. iš vienos puses (pardaveja) ir D. S. bei N. R. iš kitos puses (pirkejai) pasiraše akciju pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pardaveja I. B. pardave po viena šimta penkiasdešimt vieno šimto litu nominalios vertes vardiniu paprastuju UAB „Glasvega" akciju už 15000,00 Lt pirkejams D. S. ir N. R.. Akciju pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad akciju kaina po 15000,00 Lt (viso 30000,00 Lt) pirkejai sumokejo sutarties pasirašymo diena. Buvo išrašyti atitinkami akciju sertifikatai. Abi akciju pirkimo-pardavimo sutartys yra apsimestines, nes buvo pasirašytos tikslu pridengti kita sutarti, todel yra negaliojancios nuo sutarciu pasirašymo dienos. Faktiškai, akciju pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos atsakovams pareikalavus garantiju, už tai, kad UAB „Juros aidas", kurioje N. R. ir D. S. buvo pagrindiniai akcininkai, 2004 m. balandžio 26 d. dave sutikima, kad UAB „Juros aidas" priklausantis nekilnojamasis turtas (sandelis) adresu Šilutes pl. 23-23a, Klaipedoje, butu ikeistas bankui „Nord LB Lietuva" už UAB „Glasvega" suteikta 86600 EUR paskola. Nors sutartyje buvo irašyta standartine fraze, kad už akcijas sumoketa akciju pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, jokie atsiskaitymai neivyko, pinigai nebuvo sumoketi. Tai rodo, kad tikrieji šaliu ketinimai buvo kitokie, nei nurodyta akciju prikimo-pardavimo sutartyje. Faktiškai, pasirašant akciju pirkimo-pardavimo sutarti buvo sudaryta kita - ikeitimo sutartis, su salyga, jog UAB „Glasvegai" gražinus suteikta paskola 86600 EUR ir panaikinus UAB „Juros aidas" turto ikeitima, akcijos bus neatlygintinai gražintos jos savininkei I. B.. 2009 m. balandžio 20 d. UAB „Glasvega" 86600 EUR paskola gražino ir 2009m. gegužes 12 d. buvo panaikintas turto - UAB „Juros aidas" sandelio patalpu - ikeitimas. Ieškove nurode, kad pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsni sandoriu laikomi asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal teises teorijos ir teismu praktikos suformuluota samprata sandoris apibudinamas kaip asmens vidines valios išorinis pasireiškimas siekiant tam tikro teiseto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valia sukurti bendra teisini rezultata pareiškia du ar daugiau asmenu, t. y. kai sandoris yra keliu pareiškimu sudetis, jis laikomas sutartinis. Pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnio l dali, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kuri šalys iš tikruju turejo galvoje, taikytinos taisykles. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojanciu tikrasis sandoris, kurio padariniu sieke kuri nors iš sandorio šaliu. Jis vertintinas pagal tikraja, o ne pagal išoriškai išreikšta ji sudariusiu asmenu valia. Kai kyla gincas del sandorio - tam tikros sutarties - rušies, pobudžio, vienos ar kitos salygos prasmes ar pan., vadovaujamasi sutarciu aiškinimo taisyklemis. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio l dalyje itvirtinti du svarbus sutarciu aiškinimo principai. Pirmasis - kad kiekviena sutartis turi buti aiškinama sažiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šaliu ketinimus, o ne tik rašytini sutarties teksta. Aiškinant sutarti, taip pat butina atsižvelgti i susiklosciusius šaliu tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarciu aiškinimo principu - tam tikros sutarties tikslu aiškinimasis (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padeti atskleisti tikruosius šaliu ketinimus, taip pat nustatyti sutarties ruši, pobudi, vienos ar kitos jos salygos prasme, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrineti tikruosius šaliu ketinimus, sutarties esme ir tiksla bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir kt. (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) Nagrinejamoje byloje gincas yra del teisinio rezultato, kurio sieke akciju pirkimo-pardavimo sutartimi. Del to esmines irodinetinos aplinkybes yra atsakovu veiksmai iki ir po sutarties sudarymo: jie niekada nesielge kaip imones akcininkai, nesinaudojo jiems suteiktomis teisemis ir pareigomis, jie nesumokejo akciju kainos pardavejai I. B.. Tai reiškia, kad šalys neketino sukurti teisinio rezultato, kuris atsiranda del akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šaliu ketinimai atitiko ikeitimo sutarties tikslui, t.y. pasirašyta sutartis buvo apsimestine ir negaliojanti. Tai, kad tarp šaliu buvo ikeitimo sandoriui budingi santykiai, patvirtina 2004 m. balandžio 26d. protokolo išrašas ir 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartis Nr. 1/4339, kurioje 11.1 punkte nurodyta, jog sutarties ivykdymo užtikrinimo priemones yra sandelio patalpu, priklausanciu UAB „Juros aidas", ikeitimas. Tai, kad atsakove išdave ieškovams akciju sertifikatus, nekeicia sandorio turinio, nes šaliu tikruoju susitarimu buvo sutarta, kad jeigu UAB „Glasvega" negražins kredito pagal 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutarti Nr. 1/4339, kuriuo gražinimui buvo ikeistas ieškovu imones turtas, ieškovams išliks akcininku teises. Tai tik papildomai patvirtina, kad akciju pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis. Pripažinus sutarti negaliojancia, taikoma restitucija, gražinant tai, ka neteisetai gavo šalys - t.y. akciju sertifikatus.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime i ieškini (b.l. 66-70) nurode, kad ieškinys pareikštas tuo tikslu, kad butu vilkinamas kitu ieškoves ir atsakovu gincu sprendimas ir stabdomas civiliniu bylu nagrinejimas pagal atsakovu ieškinius. Nuo 2004 m. iki 2010 m. bendroves vadove ir 50 procentu akciju savininke ieškove I. B. nuosavybes teises i atsakovams priklausancias akcijas nei karto negincijo. Visa bendroves bendro valdymo laikotarpi tarp ieškoves ir atsakovu buvo susikloste pasitikejimo santykiai - ieškovei buvo patiketas vadovavimas imonei, todel atsakovai betarpiškai dalyvaudavo tuose bendroves esminiuose ivykiuose, i kuriuos jie buvo ieškoves iniciatyva kvieciami. Akcijas ieškove pradejo savintis tada, kai atsakovai nurode, jog jie planuoja savo akcijas parduoti. Atsakovai galima akciju perleidima pradejo svarstyti 2010 m. balandžio - gegužes men. Susipažine su informacija apie bendrove nustate, jog imonei buvo vadovaujama aplaidžiai, be akcininku sutikimo buvo vienasmeniškai skirstomas pelnas, tvirtinami atlyginimai, ne pagal buhalterinius standartus nurašomas ilgalaikis turtas, be visuotinio akcininku susirinkimo leidimo isigyjamas brangus turtas (asmeninio naudojimo automobiliai). Del nustatytu pažeidimu santykiai tarp ieškoves ir atsakovu pasidare itempti. Pareiškejai, ivertine situacija ir tolesnio bendro darbo negalimuma, galutinai nusprende jiems priklausancias bendroves akcijas parduoti. Kadangi Lietuvos Respublikos akciniu bendroviu istatymas ir Istatai ipareigoja parduodamas akcijas iš pradžiu siulyti kitam imones akcininkui, o tik paskui jas parduoti rinkoje, atsakovai kreipesi i I. B. ir pasiule jai isigyti Bendroves akcijas pirmumo tvarka, taip pat vede derybas del bendroves akciju pardavimo ir su kitais asmenimis. Butent po to, kai atsakovai pareiške nora akcijas parduoti, I. B. eme neigti, jog jie yra bendroves akcininkai ir eme savintis atsakovams priklausancias akcijas. Realaus ginco del akciju priklausomybes tarp ieškoves ir atsakovu niekada nebuvo. Daugiau nei šešis metus ieškove pretenziju del akciju pirkimo-pardavimo sandorio nereiške, savo elgesiu ši laikotarpi ne karta irode, jog laiko atsakovus tinkamais akcininkais ir pripažino ju, kaip akcininku, teises. Atsakovai negincija aplinkybes, jog UAB „Juros aidas" dave sutikima del bendrovei priklausancio sandelio ikeitimo už UAB „Glasvega" imama paskola. Atsakovai, 2004 m. balandžio 9 d. tape UAB „Glasvega" akcininkais, patys buvo suinteresuoti tolesne Bendroves veiklos pletra ir irenginiu (stakliu), kurioms isigyti buvo imama paskola isigijimu. Budami abieju bendroviu savininkais, vienos bendroves turtu laidavo už kitos bendroves isipareigojimu ivykdyma, o tai yra normali verslo praktika. Nesutinka, su ieškoves teiginiu, kad už akcijas nebuvo sumoketi pinigai. Už akcijas buvo atsiskaityta Akciju prikimo-pardavimo sutarties pasirašymo diena. Minetu sutarciu 3 punkte nurodoma, jog ieškove parduoda „akcijas už 15000 (penkiolika tukstanciu) litu, kuriuos iš pirkejo gavo sutarties pasirašymo metu". Atsižvelgiant i tai, jog sandoris buvo sudarytas tarp fiziniu asmenu, buhalteriniai pinigu priemima -perdavima dokumentai nebuvo ir negalejo buti pasirašomi. Tai, jog ieškove pinigus gavo, patvirtina tolesni veiksmai: pati ieškove, budama bendroves vadove, atsakinga už akciju apskaita, pasirašytu Akciju pirkimo-pardavimo sutarciu pagrindu išdave atsakovams akciju sertifikatus; kviesdavo atsakovus i visuotinius akcininku susirinkimus, taip patvirtindama Atsakovu, kaip akcininku, pilnateisiškuma ir dalyvavima imones veikloje; pati ieškove informavo Juridiniu asmenu registra apie akcininku sudeti (3 akcininkai) ir pateike tai irodancius dokumentus. I paskutini visuotini akcininku susirinkima ieškove atsakovus kviete 2010 m. birželio 15 d. Tai patvirtina aplinkybe, jog ieškove atsakovus laike tinkamais akcininkais iki to laiko, kol atsakovai nereiške pretenziju del netinkamo vadovavimo. Ieškove ieškinyje nurodo, jog neva buvo susitarta, kad bendrovei gražinus paskola ir išregistravus ikeitima, atsakovai privalejo akcijas jai asmeniškai neatlygintinai gražinti. Šis ieškoves paaiškinimas neatitinka faktiniu aplinkybiu ir chronologines ivykiu sekos. UAB "Juros aidas" turto hipoteka buvo išregistruota 2009 m. gegužes 12 d. Kaip nurodo ieškove iš karto po hipotekos išregistravimo atsakovai turejo jai gražinti akcijas. Taciau jokiu reikalavimu iš ieškoves puses 2009 metais pareikšta nebuvo. Ieškove pradejo gincyti atsakovu nuosavybes teise i akcijas tik po to, kai buvo užfiksuoti UAB „Glasvega" veiklos pažeidimai ir Atsakovai kreipesi i ieškove del akciju pardavimo. Ieškove ieškinyje teigia, jog apsimestini sandori irodo tai, kad atsakovai po akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo niekada nesielge kaip imones akcininkai bei nesinaudojo jiems suteiktomis teisemis. Atsakovai su tokiu ieškoves teiginiu nesutinka. Teisemis naudojamasi jas turincio asmens nuožiura, o tam tikru akcininku teisiu realizavimas (pavyzdžiui, dalyvavimas akcininku susirinkimuose) tiesiogiai priklauso nuo imones vadovo. Atsakovai dalyvavo visuose visuotiniuose akcininku susirinkimuose, i kuriuos jie buvo istatymu nustatyta tvarka kvieciami, atsakovu sprendimu buvo keiciami Bendroves istatai, adresas, kreipiamasi j banka del papildomo kreditavimo suteikimo ir pan. Tai, jog atsakovai nedalyvavo kai kuriuose susirinkimuose, parodo ne ju pasyvuma, o tai, jog ieškove netinkamai vadovavo imonei ir pažeide ne tik istatu, bet ir istatymu reikalavimus del visuotiniu akcininku susirinkimu šaukimo. Ieškinyje ieškove painiojasi tarp dvieju skirtingas teisines pasekmes sukelianciu institutu - tariamo sandorio (Civilinio kodekso 1.86 str.) ir apsimestinio sandorio (Civilinio kodekso 1.87). Ieškove akciju pirkimo-pardavimo sutarti prilygina apsimestiniam sandoriui ir nurodo, jog tokiam sandoriui turetu buti taikomos sandorio, kuri šalys iš tikruju turejo galvoje, taisykles, taciau prašo taikyti tariamo sandorio pasekmes - restitucija. Tokia ieškoves teisine argumentacija atsakovams nera suprantama. Atsakovai teismui nurodo, jog nera jokio pagrindo akciju pirkimo-pardavimo sandorius laikyti nei tariamais, nei apsimestiniais: šalys tinkama forma ir tinkamu budu susitare del nuosavybes i bendroves akcijas perleidimo; tikroji šaliu valia buvo sukurti teiseta teisini rezultata - vienam asmeniui t.y. ieškovei priklausancias akcijas istatymu numatyta tvarka perleisti kitam asmeniui - atsakovams; atsakovai akciju pirkimo-pardavimo sutarciu galiojimo laikotarpiu nuo 2004m. balandžio 9d. veike kaip imones akcininkai; ieškove nei karto akciju perleidimo teisetumo negincijo, pripažino atsakovus kaip bendroves dalyvius: išdave akciju sertifikatus, kviete i akcininku susirikimus, informavo Juridiniu asmenu registra apie tris bendroves akcininkus ir pradejo gincyti akciju priklausomybe tik po to, kai atsakovai nusprende akcijas parduoti ir pareikalavo ieškove pašalinti nustatytus aplaidaus vadovavimo bendrovei faktus. Remiantis aukšciau ivardintomis aplinkybemis, atsakovai laiko ieškini visiškai nepagristu ir prašo ji atmesti.

Teismo posedžio metu ieškove praše tenkinti ieškini jame išdestytais motyvais, papildomai nurode, kad su atsakovais ja ilga laika siejo draugiški santykiai. 2004m. uždaroji akcine bendrove „Glasvega“, kurios vienintele akcininke buvo ji, sieke iš banko gauti kredita, taciau nepakako kredito užtikrinimui ikeiciamo imones ir jos asmeninio turto, todel ji sutare su atsakovais, kurie sutiko ikeisti už UAB „Glasvegai“ suteikta paskola UAB „Juros aidas" sandelio patalpas. Už paslauga su atsakovais apie joki atlyginima nesutare. Kaip garantija už ikeitima atsakovams N. R. ir D. S. buvo perrašyta 50 procentu imones „Glasvega“ akciju. Akciju perrašymas iformintas pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios teksta jos pacios užsakymu parenge konsultacine firma „Kerte“. Sutarti pasiraše, taciau pinigu už akcijas atsakovai jai nesumokejo. Kaip numatyta istatyme ji išraše akciju sertifikatus ir visa laikotarpi iki 2009m., kol buvo gražinta paskola, atsakovus laike tik formaliais akcininkais: akcininku pasikeitimus iregistravo Registru centre, esant reikalui surašydavo visuotinio akcininku susirinkimo protokolus, taciau atsakovai nesikišo i imones veikla. Ieškove nurodo, jog buvo isitikinusi, kad po kredito bankui gražinimo atsakovai jai perrašys akcijas, taciau atsakovai to padaryti nesutiko, pradejo ivairiais budais ir priemonemis trukdyti imones veiklai, iškele kelias civilines bylas.

Atsiliepimas

Atsakove N. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2004 m. balandžio 9 d. už 15000,00 Lt iš ieškoves ji ir D. S. nusipirko po 25 procentus UAB „Glasvega“ akciju. Sutarties teksta parenge ieškove. Sutarties pasirašymo metu sumokejo ieškovei už akcijas 15000,00 Lt grynais pinigais. Gavo akciju sertifikatus, imones direktore toliau liko I. B., kuri turejo 50 procentu akciju. Tape imones akcininkais norejo prisideti prie UAB „Glasvega“ veiklos vystymo, imonei buvo reikalingos investicijos, todel abu su D. S. sutiko už „Glasvegai“ suteikta kredita bankui ikeisti UAB „Juros aidas", kurios akcininkai buvo, arkini sandeli, esanti Šilutes pl. Tiesiogiai i imones ‚Glasvega“ veikla nesikišo, pasitikejo ieškove, taciau dalyvaudavo akcininku susirinkimuose, domejosi imones veiklos rezultatais. Ieškove informacija teikdavo geranoriškai. Imones veikla faktiškai buvo pelninga, 2009m. imone „Glasvega“ bankui paskola gražino, taciau pelno iš imones veiklos jie nei karta negavo, todel pradejo atidžiau dometis imones veikla ir suprato, kad imones direktore piktnaudžiauja savo padetimi. Tuo pagrindu kilo konfliktas, yra iškeltos civilines byla del juridinio asmens veiklos tyrimo, del nuostoliu priteisimo. Mano, kad ši byla yra tik bandymas užvilkinti kitose bylose pradetus procesus.

Atsakovas D. S. taip pat patvirtino, kad 2004m. nusipirko 25 procentus UAB „Glasvega“ akciju, pasiraše pirkimo – pardavimo sutarti, už akcijas sumokejo ieškovei grynais pinigais. Kitos imones turto ikeitimas bankui už suteikta kredita yra normali verslo praktika, apie jokius akciju gražinimus su ieškove nebuvo jokios kalbos, mano, kad ieškinys yra visiškai nepagristas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 9 d. I. B. (pardaveja) ir D. S. (pirkejas) pasiraše akciju pirkimo-pardavimo sutarti, pagal kuria pardaveja pardave pirkejui viena šimta penkiasdešimt vieno šimto litu nominalios vertes vardiniu paprastuju UAB „Glasvega" akciju. Sutarties 3 punkte numatyta, kad pirkejas perka minetas bendroves vardines paprastasias akcijas už 15000,00 Lt, kuriuos pardavejai sumokejo šios sutarties pasirašymo metu (b.l. 31). Analogiška sutartis sudaryta su N. R.. Atsakovams išduoti akciju sertifikatai (b.l. 33-34), iš Visuotiniu akcininku susirinkimu protokolu (b.l. 87-104) matyti, kad atsakovai dalyvavo visuotiniuose akcininku susirinkimuose, duomenys apie visus tris akcininkus buvo pateikti Valstybinei imonei registru centrui (b.l. 86-88).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareiga pateikti irodymus. Taigi ieškove, tvirtindama, kad pirkimo pardavimo sandoris buvo apsimestinis, pateike teismui 2004 m. balandžio 9 d. akciju pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 31,32) ir su 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartimi susijusius rašytinius irodymus: UAB „Glasvega“ visuotinio akcininku susirinkimo, vykusio 2004 m. gegužes 6 d. protokola (b.l. 38), kuriuo nutarta paimti 350000,00 Lt kredita iš banko NORD/LB Lietuva, susirinkimo protokola pasirašo sekretore I. B., pirmininke N. R., igaliotas akcininkas D. S.; kreditavimo sutarti (b.l. 39-44), hipotekos ir ikeitimo lakštu kopijas (b.l. 45-57). Ieškove patvirtino, kad pinigu už perrašomas akcijas negavo, liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad dalyvavo akciju pirkimo pardavimo sutarties pasirašyme, taciau nemate, kad I. B. atsakovai perdave pinigus.

Atsakovai tvirtina, kad buvo sudaryta akciju pirkimo – pardavimo sutartis, sutarties fakta irodineja paaiškinimais, 2004 m. balandžio 9 d. akciju pirkimo – pardavimo sutartimis (b.l. 31,32), akciju sertifikatais (b.l. 33-34), UAB „Glasvega“ visuotiniu akcininku susirinkimu protokolais, kuriuose N. R. ir D. S. irašyti kaip akciju savininkai, (b.l. 87-104), Valstybines imones registru centro pažymomis (b.l. 86-88). Atsakovu pateikti rašytiniai irodymai nenugincyti. Pati ieškove pripažista, kad nuo 2004m. reikiamuose imones dokumentuose buvo nurodomi N. R. ir D. S. kaip penkiasdešimt procentu imones akciju savininkai. Ieškove nepateike jokiu irodymu apie buvusi susitarima tarp jos ir tarp atsakovu del akciju nuosavybes teises sugražinimo, tik nurodo, jog tikejosi, kad kai „Glasvega“ gražins kredita bankui, atsakovai neatlygintinai jai gražins akcijas. Koki pagrinda turejo ieškove tiketis tokiu veiksmu nenurodoma ir neirodyta

Teismas nesutinka su ieškoves teiginiu, kad akciju pirkimo pardavimo sutartys yra apsimestinis sandoris (Civilinio kodekso 1.87 straipsnis). Apsimestinis sandoris pripažistamas negaliojanciu del to, kad, sudarant ta sandori, juo siekiama pridengti kita sandori, todel tuo atveju turi buti taikomos taisykles to sandorio, kuri sutarties šalys iš tikruju turejo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja istatymui). Apsimestinis sandoris turi buti pripažintas negaliojanciu vien del to, kad jame nera esminio sandorio elemento – šaliu valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šaliu tikruju ketinimu. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisiniu padariniu ir sieke sandorio šalys. Taigi, irodinejant sudaryto sandorio apsimestinuma, reikia irodyti, kad šalys iš tikruju sieke kito nei gincijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo. Ieškove nurodo, kad tikrieji šaliu ketinimai buvo ne akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, o garantavimas atsakovams už UAB „Juros vejas“ suteikta užstata. Atsakovai nurodo, kad ju tikslas buvo isigyti imones „Glasvega“ akciju ir pelningai vystyti imones veikla. Tokio tikslo siekdami jie UAB „Juros vejas“ nekilnojamuoju turtu užtikrino UAB „Glasvega“ pinigines prievoles vykdyma bankui. Išklausius šaliu paaiškinimu, ištyrus rašytinius irodymus, darytina išvada, kad 2004 m. balandžio 9 d. tarp I. B. iš vienos puses (pardavejos) ir D. S. bei N. R. iš kitos puses (pirkeju) susikloste prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai: pardaveja I. B. pardave po viena šimta penkiasdešimt vieno šimto litu nominalios vertes vardiniu paprastuju UAB „Glasvega" akciju už 15000,00 Lt pirkejams D. S. ir N. R.. Šaliu suderinta ir ginco pirkimo-pardavimo sutartyje išreikšta valia perduoti daikta (akcijas) nuosavyben ieškovams buvo igyvendinta, t.y. tarp šaliu nera ginco, jog pardavejas ivykde savo pareiga perduoti parduota daikta pirkejui. Ieškove gincija pinigu sumokejimo fakta, taciau rašytiniais irodymais (sutartimis) ir atsakovu paaiškinimais paneigti ieškoves paaiškinimai, kad už akcijas jai nebuvo sumoketa. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybes, nurodytos oficialiuose rašytiniuose irodymuose, nagrinejamos bylos atveju – rašytinese akciju pirkimo-pardavimo sutartyse, akciju sertifikatuose, Registru centro duomenu bazeje, Visuotiniu akcininku susirinkimu protokoluose – laikomos viešai irodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esanciais, išskyrus liudytoju parodymus, irodymais. Šioje byloje ieškoves pateikti irodymai – ieškoves paaiškinimai ir nekonkretus vieno liudytojo parodymai - nepatvirtina, kad atsakovai nesumokejo už akcijas ir kad šalys sieke ne pirkimo pardavimo, o kitos rušies sutarties sudarymo. Todel daroma išvada, kad nagrinejamos bylos atveju kito, o ne pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo faktas nenustatytas. Konstatuojama, kad ieškove neirode sandorio apsimestinumo ar kito sandorio, kuri ketino sudaryti šalys, buvimo, todel darytina išvada išvada, kad pripažinti gincijamas sutartis negaliojanciomis pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsni nera pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d. teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Ieškove ieškinyje remiasi sutarciu aiškinimo taisyklemis. Civilinio kodekso 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarciu aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo konkreciose bylose suformuota praktika, esant gincui del sutarties turinio ir jos salygu, sutartis turi buti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyviu ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes, i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir i kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutarti, butina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 str. itvirtintais bendraisiais teises principais. Tai reiškia, kad sutarties salygos turi buti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštu nesažiningumo vienos iš šaliu atžvilgiu Jeigu šaliu tikruju ketinimu negalima nustatyti, tai sutartis turi buti aiškinama atsižvelgiant i tai, kokia prasme jai tokiomis pat aplinkybemis butu suteike analogiški šalims protingi asmenys. Daroma išvada, kad aplinkybes, nustatytos rašytiniais irodymais – sutartimis ir atsakovu paaiškinimais, bei šaliu veiksmais po pirkimo – pardavimo sutarciu pasirašymo, t.y. akciju sertifikatu išdavimu, atsakovu dalyvavimu imones valdyme, ka irodo susirinkimu protokolai, rodo abieju šaliu tikraja valia ir sieki, nes kitokios aplinkybes nera nustatytos. Vertinant abieju šaliu pateiktus irodymus atsižvelgiama ir i ta fakta, kad akciju pirkimo – pardavimo sutartys parengtos ieškoves iniciatyva ir užsakymu, kad sutartys buvo pasirašytos gera valia, jokie prierašai del neatsiskaitymo ar isipareigojimo atsiskaityti ateityje nepadaryti. Akciju sertifikatai išrašyti pacios ieškoves, kaip imones direktores, ieškove ir atsakovai pasiraše visus UAB „Glasvega“ visuotiniu akcininku susirinkimu protokolus. Ivertinus sutarties teksta daroma išvada, kad bet kuris apdairus žmogus iš sutarties teksto butu nustates, jog ši sutartis yra sudaryta del akciju pirkimo – pardavimo, be jokiu išlygu ir joje nera užsiminta apie akciju gražinima. Atkreiptinas demesys, kad ieškove yra verslininke, imones direktore, jokiu duomenu apie tai, kad ji negaletu suprasti savo veiksmu esmes ir reikšmes, byloje nera.

Aplinkybes del šaliu valios sudaryti kita sutarti, byloje nera irodytos (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Ieškove nurodo, kad ir tikruju buvo sudaryta akciju ikeitimo sutartis, su salyga, jog UAB „Glasvega" gražinus suteikta paskola ir panaikinus UAB „Juros aidas" turto ikeitima, akcijos bus neatlygintinai gražintos jos savininkei I. B.. Atkreiptinas demesys i ta aplinkybe, kad gincijamos akciju pirkimo-pardavimo sutartys ir prievoles ivykdymo užtikrinimo, kaip nurodoma ieškinyje ikeitimo sutartys iš esmes yra neadekvacios – skiriasi sutarciu dalykas, paskirtis ir kt. Iš esmes nesutampant tariamai apsimestinio ir juo pridengiamo tikrojo sandorio dalykui toks sandoriu tarpusavio santykis (ju disproporcija) objektyviai apriboja tokiu sandoriu pridengimo vienas kitu galimybe.

Ivertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad nera pagrindo patenkinti ieškoves ieškinio.

Atmetus ieškini iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinejimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmoketi.

Iš ieškoves taip pat priteistina 10,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (Cvilinio proceso kodekso 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškoves I. B. ieškini del akciju pirkimo – pardavimo sutarciu o pripažinimo negaliojanciomis, atmesti.

Priteisti iš ieškoves I. B. atsakovei N. R. 2000,00 Lt

bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškoves I. B. atsakovui D. S. 2000,00 Ltbylinejimosi išlaidu

Priteisti iš I. B. 10,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliacine tvarka Klaipedos apygardos teismui, skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teiseja Regina Bertašiene