Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovo I. O. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei E. R. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovas prašė nustatyti ieškovo (tėvo) bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis K. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią tėvas su dukromis bendrauja kiekvieną darbo dieną trisdešimt minučių vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ir/ar telefono ryšiu „Viber“ ar panašiomis programomis skambinant darbo dienomis tarp 18 ir 19 val., o savaitgaliais tarp 14 ir 15 val.; nustatyti, kad motina (atsakovė) privalo skatinti dukras atkurti ryšį su tėvu bei sudaryti sąlygas tėvui nurodytu laiku paskambinti dukroms ir sudaryti sąlygas dukroms šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėvu ne mažiau kaip trisdešimt minučių; tėvas su dukromis bendrauja kiekvienos savaitės antradienį nuo 15 iki 18 val., taip pat kas antrą šeštadienį nuo 11 iki 18 val. neutralioje vietoje, nustatant, kad atsakovė dukras tėvui atveža ir perduoda sutartu laiku dukrų senelių (ieškovo tėvų) namuose, adr. (duomenys neskelbtini), o tėvas nurodytu laiku grąžina dukras ieškovei toje pačioje vietoje. Ieškinį ieškovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33114-862/2016 patvirtino ieškovo ir atsakovės taikos sutartį, kuria nepilnamečių dukrų K. O. ir K. O. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (motina), taip pat numatyta, kad tėvas kiekvienai dukrai moka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki dukros sulauks pilnametystės. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaikais nustatyta nebuvo. 2017 m. rugsėjo 1 d. tarpininkaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui bendru tėvų susitarimu buvo sudaryta tėvo bendravimo su dukromis tvarka. Iškilus nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovės dėl sutartos bendravimo tvarkos su dukromis, 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl bendravimo tvarkos (grafiko) su nepilnamečiais vaikais nustatymo. 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė ieškovui kardomąją priemonę 2 (dviem) mėnesiams – įpareigojimą nesiartinti prie atsakovės ir dukrų arčiau nei 100 metrų atstumu ir bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove ir dukromis. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-149-1058/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. priėmė Patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės priemonės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, taikant įpareigojamus bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonė – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo Atsakovės ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis jos darbovietėje ar gyvenamojoje vietoje. Ieškovas įvertinęs užtrukusį bylinėjimąsi, laiko sąnaudas, išlaidas bei ieškinio perspektyvas nutarė atsisakyti ieškinio dėl bendravimo tvarkos (grafiko) su nepilnamečiais vaikais nustatymo, todėl 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2-174-1019/2019. Dėl dukrų gyvenamosios vietos ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas nuolat teikia dukroms išlaikymą, papildomai per artimuosius giminaičius perduoda gimtadienių bei kitas šventines dovanas dukroms. Ieškovas turi nuolatinį darbą, nuo 2016 m. sausio 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, pagal darbo specifiką tris dienas per savaitę būna išvykęs į užsienį. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ieškovo bendravimas su dukromis yra nutrūkęs, jis siekia atkurti prarastą savo emocinį ryšį su vaikais bei bendravimą, tačiau atsakovė, su kuria gyvena dukros, galimai neskatina dukrų atkurti ryšio su tėvu. Įvertindamas esamą situaciją, t. y. jog nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ieškovo ryšys su dukromis yra nutrūkęs, jog ieškovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė iki 2022 m. balandžio mėn., ieškovas siekdamas galutinai neprarasti bendravimo su dukromis, taip pat atstatyti ryšį, prašo nustatyti minimalią bendravimo tvarką, pasirenkant tokius bendravimo būdus, formas ir laiką, kuris labiausiai atitiktų dukrų poreikius, įpročius, užimtumą ir pan., siekiant, kad atsirastų bendrų pomėgių, užsiėmimų, kad dukros, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jos abiem tėvams yra vienodai svarbios. Ieškinį grindė teismų praktika ir įstatymo nuostatomis (2020 m. lapkričio 6 d. CBP-31616).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl nepilnamečių K. O. ir K. O. ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus, 2020 m. lapkričio 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Tarnyba nurodė, kad lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad butas priklauso ieškovui, bute 3 kambariai, yra visi patogumai, reikalingi baldai, buitinė technika, butas jaukus, erdvus, naujai remontuotas, pasak ieškovo vienas kambarys skirtas mergaitėms, kuriame galėtų apsistoti svečiavimosi metu. Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, jo pajamos 1000 Eur per mėnesį. Su atsakove gyvena atskirai apie 5 metus, mergaitėms skiria iš viso 400 Eur išlaikymą per mėnesį, perveda pinigų gimtadienių ir švenčių dienomis. Tėvo teigimu, dukrų mama neleidžia jam bendrauti su dukromis, todėl jų nėra matęs jau 4 metus. Ieškovas mėgino bendrauti su dukromis telefonu, tačiau atsakovė užblokavo jo telefono numerį. Ieškovas teigė, kad nori atkurti ryšį su dukromis, todėl siūlo, kad atsakovė atvežtų dukras pas jo tėvus ir iš pradžių jis leistų kelias valandas su jomis, jog jos priprastų prie tėvo. Taip pat Tarnyba lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovė su dukromis ir savo motina A. R. gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris priklauso atsakovės motinai. Mergaitės dalinasi kambariu su mama, turi atskiras lovas, darbo stalus, reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Būste buvo švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai, buitinė technika. Atsakovė nurodė, jog dirba pagal individualią veiklą, manikiūrininke, jos pajamas sudaro 800 Eur/mėn. užmokestis, 120 Eur/mėn. valstybės išmoka dviem vaikams, tėvo skiriamas išlaikymas vaikams 400 Eur/mėn. Atsakovė teigė, kad ieškovas 2017 m. abiejų dukrų akivaizdoje ją sumušė ir nuo tol laiko mergaitės pradėjo bijoti tėvo ir nustojo su juo bendrauti. Tarnyba informavo, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Taip pat Tarnyba atkreipė dėmesį, kad mergaitės ilgą laiką nematė ir nebendravo su tėvu, jo bijo ir nėra linkusios su juo bendrauti. Siekiant apsaugoti mergaites, Tarnyba siūlo bendravimą pirmiausia pradėti nuo vaizdo skambučių, o tik vėliau pereiti prie gyvų susitikimų dalyvaujant seneliams ar kitiems artimiems giminaičiams, kuriais mergaitės pasitiki ar psichologui. Labai svarbu, kad tėvai geranoriškai laikytųsi laikinosios bendravimo tvarkos sąlygų bei nekonfliktuotų mergaičių akivaizdoje (2020 m. lapkričio 19 d. DOK-225448).

Posėdžio metu atsakovė pažymėjo, kad dukrų nenuteikinėja prieš tėvą. Priešingai, primena joms, kad reikia pasikrauti telefonus prieš šeštadienį, kuomet teismo nutartimi numatyti tėvo skambučiai. Ieškovas per 2 mėnesius skambino tik 5 kartus. Vyresnioji dukra yra pikta ant tėvo, nenori bendrauti ir susitikti, klausia mamos: „kodėl mes turime susitikti su juo?“, sako: „ir vėl nepaskambino“, bijo, kad tėvas gali pradėti mušti. Vyresnioji dukra lankė psichologo konsultacijas, kurios jai buvo reikalingos ir dėl buvusių įvykių šeimoje, ieškovo smurtinio elgesio. Vyresnioji dukra buvo tėvą sutikusi Akropolyje, tuomet išsigando. Mažesniosios dukros santykis su tėvu yra šiltesnis, ji ir pati kitokio būdo nei sesė, meilesnė, labiau bendraujanti, galimai ir dėl to. Atsakovė nepasitiki ieškovu, mano, kad jis yra neatsakingas, pavyzdžiui būdamas su dukromis kine, kinoteatre užmigo, yra užmiršęs vaikų kuprinę su daiktais, yra šaukęs ant vaikų. Atsakovė retkarčiais bendrauja su ieškovo motina, jų santykiai yra geri, tačiau jai sudėtinga būtų vežti vaikus pas ieškovo tėvus (vaikų senelius), nes jos yra kintantis darbo grafikas, dvi dienas dirba, dvi laisvos, taigi gali negalėti nuvežti ir pasiimti vaikų, dirba kas antrą šeštadienį, nuo rudens dirbs nelyginėmis dienomis. Be to ir nenorėtų jam vežti vaikų, nes jis mušė, grasino. Taip pat atsakovė bendrauja su ieškovo seserimi, pas kurią mergaitės kartais svečiuojasi su nakvyne. Atsakovė su dukromis gyvena bute daugiabutyje su savo mama, kuri galėtų palydėti mergaites į kiemą, jei ieškovas atvyktų jų pasiimti, tačiau negali garantuoti, kad vaikai norės važiuoti su tėvu. Mano, kad dukros dar nėra pasiruošusios susitikti su tėvu, bendravimas galėtų prasidėti po 2022 m. balandžio mėn., kuomet pasibaigtų kardomųjų priemonių galiojimas. K. O. tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini), o K. O. tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini). Pageidauja, kad ieškovas kiekvieną dukrą iš anksto informuotų, jei negalės bendrauti. Posėdžio metu atsakovės atstovė advokatės padėjėja abejojo, ar senelių namai gali būti laikomi neutralia vieta, pastebėjo, kad 7 valandų trukmės privalomas bendravimas galėtų pažeisti vaikų interesus.

Posėdžio metu liudytojas V. O. (ieškovo tėvas) nurodė, kad atsakovė su dukromis apsilanko pas juos (jį ir sutuoktinę), apie 5-6 kartus per metus. Sutuoktinė dirba darbo dienomis, o jis visuomet namuose, galėtų tarpininkauti ieškovui siekiant bendrauti su dukromis. Mano, kad anūkės galėtų praleisti pas juos visą dieną. Dažnai kviečia anūkes į svečius, tačiau jos daug užimtos moksluose. Su sūnumi I. O. dabar jo santykiai puikūs. Liudytojo žiniomis, ieškovas jau bent tris mėnesius nevartoja alkoholio, atsisako, jeigu jam siūloma. Anksčiau būdavo, kad išgerdavo. Žino, kad ieškovas buvo įsiskaudinęs dėl to, kad negalėjo bendrauti su dukromis.

Posėdžio metu liudytoja S. O. (ieškovo motina) paaiškino, kad susitinka su atsakove ir anūkėmis. Prie namo yra pavėsinė, sūpynės, erdvė vaikams būti. Mano, kad ieškovas (jos sūnus) galėtų ir pas juos bendrauti du dukromis, ir išvykti į miestą, pavyzdžiui į Gariūnus, papietauti ar pan., ar nuvykti į ieškovo butą. Sutinka palydėti ieškovą, su juo kartu vykti pasiimti mergaičių iš jų namų. Ji pati nevairuoja, dirba slaugytoja, savaitgaliais paprastai nedirba. Sūnus yra labai pasikeitęs į gerąją pusę, „duotų jam 10 balų“, dirba, stengiasi. Yra pasiilgęs dukrų, ieškovo namuose įrėmintos mergaičių nuotraukos, piešiniai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.

Iš 2020 m. lapkričio 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1TSD-3824 nustatyta, kad K. O. Tarnybos atstovei nurodė, jog ji nenori bendrauti su tėvu, nes gali daug ko nutikti, kai susitinka su tėvu, jai girdint tėvas pradeda pravardžiuoti mamą. Jeigu kalba telefonu mašinoje ir supyksta, tada pradeda labai greitai ir nesaugiai vairuoti automobilį, kas labai ją gąsdina. Pasak mergaitės, ji jaučia didelę gėdą, jeigu tėvas garsiai ir piktai kalbasi telefonu viešoje vietoje. Tėvą ji apibūdino kaip greitai užsiplieskiantį, impulsyvų, besikeikiantį, paskutinį kartą gyvai su juo bendravo kai ji mokėsi 4 ar 5 klasėje. Mergaitė teigė, kad atsisako su tėvu bendrauti po įvykio, kai jis susipyko su mama, sumušė ją ir stipriai griebė už veido, ji labai išsigando, pasakodama apie tai, mergaitė jautriai sureagavo ir apsiverkė. Mergaitė sakė, kad tėvas skambindavo jai girtas, dažnai pamokų metu, todėl ji užblokavo jo telefono numerį ir iki šiol pyksta ant jo. Mergaitė teigė, kad negali jam atleisti ir neįsivaizduoja, jog kada nors bendraus su juo. Jaunesnioji dukra K. O. Tarnybos atstovei nurodė, kad santykiai su tėvu nelabai geri, nes tėtis sako apie mamą blogus žodžius. Teigė, kad tėvas yra piktas, impulsyvus, daug rėkiantis, būdama su juo ji drovisi, jaučiasi nepatogiai, nerimauja, nes nežino, kaip jis pasielgs. Mergaitė sakė, kad nenori su tėčiu matytis, nes vieną kartą jis buvo griebęs mamą už veido, kas labai ją išgąsdino, ji tada dar lankė darželį, pažymėjo, kad bijo tėčio. Pasak mergaitės, ji su tėvu bendraus tik tada, kai jis pradės gražiai elgtis su mama, jos nepravardžiuos.

Tarnybos teismui 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktoje išvadoje atkreiptas dėmesys, kad mergaitės ilgą laiką nematė ir nebendravo su tėvu, jo bijo ir nėra linkusios su juo bendrauti, todėl siekiant apsaugoti mergaites, Tarnyba siūlo bendravimą pirmiausia pradėti nuo vaizdo skambučių, o tik vėliau pereiti prie gyvų susitikimų dalyvaujant seneliams ar kitiems artimiems giminaičiams, kuriais mergaitės pasitiki, ar psichologui. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (nustačius laikiną bendravimo tvarką), ieškovas pagal savo galimybes telefonu reguliariai bendravo su dukromis, rečiau nei numatyta nutartyje, t. y. ne kiekvieną savaitgalį. Ieškovas teigė, kad ne visuomet galėjo paskambinti dukroms dėl darbinio užimtumo. Atsakovė akcentavo, kad dukros betarpiškam susitikimui ir bendravimui su tėvu dar nėra pasiruošusios. Abi šalys sutarė, kad ieškovo emocinis ryšys su jaunesniąja dukra yra šiltesnis. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, kokio pobūdžio ir intensyvumo tėvo ir dukrų bendravimas atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir pernelyg neribotų skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaikais, ir kokiu būdu atkurtinas nepilnamečių vaikų emocinis santykis ir bendravimas su tėvu.

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įvertinęs bylos medžiagą, šalių, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, kad ieškovas kurį laiką nebevartoja alkoholio, tikėtina, kad supranta savo padarytų teisiškai ir (ar) morališkai neteisingų veikų reikšmę, dėl neteisėto ir (ar) netinkamo elgesio gailisi. Liudytojo V. O. parodymais, ieškovas buvo įsiskaudinęs dėl to, kad negalėjo bendrauti su dukromis, liudytojos S. O. parodymais, ieškovas yra pasikeitęs į gerąją pusę, yra pasiilgęs dukrų, ieškovo namuose įrėmintos mergaičių nuotraukos, piešiniai. Spręstina, kad ieškovo elgesys vaikams grėsmės nekelia, nes ieškovas dukras myli, jų ilgisi, deda nuoseklias teisines pastangas, kad galėtų bendrauti su vaikais. Pastebėtina, kad dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovas su ieškiniu buvo kreipęsis į teismą ir 2017 m. lapkričio 24 d. Laikytina, kad yra galimas ne tik tėvo ir dukrų bendravimas telefonu, tačiau ir palaipsniui intensyvinamas betarpiškas bendravimas.