Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. e2A-443-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
e2A-443-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07881-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
UAB „Būsto valda“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
S. A.
Kategorijos
  • 2.6.10.2Civilinės atsakomybės rūšys
Civilinė byla Nr. e2A-443-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07881-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12324-192/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Būsto valda“ dėl turtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 174 Eur turtinės žalos atlyginimo, 8,55 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. buvo užpiltas ieškovės būsto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas priklausė S. A. buvo apdraustas. Įvykį ieškovė pripažino draudžiamuoju. Pagal lokalinę sąmatą, sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina 174 Eur. Ieškovė šią draudimo išmoką išmokėjo draudėjai. Nustatė, kad užpylimas įvyko per nesandarų bendro naudojimo vamzdį. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė yra atsakovė. Atsakovė privalėjo organizuoti pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų priežiūros darbus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti atsiradusią žalą, tačiau žalos neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 174 Eur žalos atlyginimo, 8,55 Eur palūkanų, 6 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (182,55 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nustatė, kad vandentiekio avarija įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdžio. Daugiabučio namo nuotekų vamzdynas yra bendrojo naudojimo įranga, už kurio priežiūra atsakinga atsakovė. Teismas nenustatė kitų galimų užpylimo šaltinių, dėl ko sprendė, kad buto užpylimas įvyko dėl atsakovės neveikimo, neužtikrino tinkamos bendro naudojimo vamzdžių priežiūros. Nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, dėl atsakovės neveikimo atsirado žala, priežastinis ryšys tarp neveikimo ir atsiradusios žalos. Neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama. Atsakovei praleidus ieškovės nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės priteisė prašomas palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą, ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas nepagrįstai konstatavo buvus visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovė. Atsakovė atliko visus veiksmus, kuriuos reikia atlikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorei. Ieškovė nepateikė įrodymų apie namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus (defektus), ar netinkamą jų priežiūrą. Atsakovė nepažeidė atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių. 2015 m. gegužės 21 d. atsakovės avarinėje tarnyboje užregistruotas įvykis neįrodo atsakovės kaltės dėl įvykio. Atsakovė reagavo į situaciją ir atliko darbus. Atsakovė atliko visus veiksmus, susijusius su namo technine priežiūra. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės vamzdyno ruožo keitimas yra susijęs su ginčo įvykiu. Neįrodytas priežastinis ryšys tarp bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos; atsakovės kaltės neįrodo turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, jie vertintini kaip ieškovės pozicija. Ieškovė nedetalizavo įvykio aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad butas atlietas iš bendro naudojimo stovo. Nuotraukos neįrodo fakto, iš kurios vamzdyno vietos įvyko buto apliejimas. Ieškovė nepateikė antstolių konstatuotų aplinkybių, iš kur įvyko vandens prasiskverbimas, nėra kompetentingos institucijos išvados. Vamzdyno atkarpa einanti per butą savavališkai buvo uždengta gyventojo, kas sudarė sąlygas galimai žalai atsirasti. Negalima stebėti uždengto vamzdyno būklės, numatyti žalos kilimo. Pagal nustatytus reikalavimus šie vamzdynai turi būti atviri. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti galioti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje esantys įrodymai neįrodo jos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas nustatė, kad dėl 2015 m. gegužės 21 d. pratekėjimo kilo žala ir atsakovės atstovai likviduodami šį pratekėjimą pakeitė dalį vamzdžio. Techninės priežiūros žurnale nedetalizuojama, kokių objektų nuolatinį stebėjimą atliko atsakovė, todėl negalima teigti, jog atsakovė užtikrino bendrojo naudojimo inžinerinių objektų, esančių butuose, priežiūrą. Teismas teisingai nustatė, kad įrodymų visuma įrodo kilusią žalą dėl buto apliejimo (tiesioginę žalos atsiradimo priežastį), žalos dydį, ieškovės reikalavimo teisės egzistavimą. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatikimi, kitokių įrodymų byloje nėra. Vandentiekio avarija įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdžio, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Buto užpylimas įvyko dėl atsakovės neveikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visos apeliantės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 23 d., dėl trūkusio namo bendrojo naudojimo vamzdžio, buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“. Jog žalos atsiradimo priežastis buvo trūkęs namo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdis, patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (nurodyta, kad virtuvės patalpoje pratrūko bendras stovas), gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale padaryti įrašai (nurodyta, kad nesandarus Š. V. vamzdis tarp 5 ir 8 butų perdangų), gedimų registracijos išrašų kopijos (nurodyta, kad prakiuro š/v stovas; būtina keisti vamzdyno ruožą per perdangą tarp butų Nr. 5 ir 8) (šie įrodymai yra pakankami konstatuoti žalos atsiradimo šaltinį). Ieškovė dėl šio įvykio padarytą žalą buto savininkui atlygino ir kreipėsi į atsakovę, kaip atsakingą už žalos atsiradimą asmenį, dėl turtinės žalos priteisimo (CK 6.1015 str.). Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, organizuoja namo techninę priežiūrą.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės ir nesprendžia fakto klausimų. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Esminis apeliacinio skundo argumentas, jog nėra įrodytas atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Taigi, nustačius, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo užlietas, trūkus namo bendrojo naudojimo šalto vandens stovui, ir atsakovei nepateikus įrodymų, kad užliejimas įvyko ne dėl šios priežasties (t. y. šaltiniai kiti), laikytina, kad atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objekto (vamzdynų) priežiūrą, dėl ko atsirado žala, t. y. atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, atliekant savo pareigas, nes dėl jos prižiūrimo namo bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimo buvo aplietas butas, todėl atsakovė laikytina kalta dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 str. 3 d.). Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, kuriame fiksuoti namo būklės stebėjimai, kuriame matyti, jog užfiksuoti tik arba jau esantys trūkumai, arba, kad trūkumų nepastebėta, tačiau jame nematyti, kad būtų atliekami kokie nors darbai, šalinant priežastis (pvz.: senų, avarinės būklės vamzdžių keitimas, jų apžiūra, stebėjimas ir pan.), galinčias sukelti neigiamas pasekmes (žalą) gyventojams.

Apeliantė neneigia atsiradusios žalos, tačiau nurodo, jog patirti nuostoliai (išlaidos) priežastiniu ryšiu nėra susiję su apeliantės veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė priežastinio ryšio nebuvimą sieja su tuo, jog nėra jos neteisėtų veiksmų, tačiau apeliantės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantės neteisėti veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Kito buto užliejimo šaltinio (trūkusio vamzdžio, už kurio priežiūrą nėra atsakinga apeliantė; vandens išpylimas ant grindų aukščiau esančiame bute ir pan.) byloje nėra nustatyta, kas leidžia pripažinti, jog dėl apeliantės priežiūroje esančio namo bendrojo naudojimo šalto vandens stovo trūkimo (nesandarumo) buvo aplietas butas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) ir tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės (atsakovės) ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas, kurias sudaro 35,04 Eur (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Būsto valda“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas