- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2-9310-971/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02981-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Ekonovus“
- Atsakovas
- UAB „Engefus“
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ekonovus“ ieškinį atsakovei UAB „Engefus“ dėl skolos, delspinigių, kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 145,20 Eur skolą, 366,81 Eur delspinigius, 40 Eur kompensaciją, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos šalys 2022-02-23 sudarė gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui sutartį Nr. SUT-2022-1066881 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei priklausančių gamybinių, statybinių ir kitų perdirbimui netinkamų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui ar šalinimui paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už teikiamas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei paslaugas ir 2023-03-31 išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKOKL23000914 bendrai 3661,94 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2023-04-15, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko nesumokėjusi 145,20 Eur. Atsakovė nepagrįstai vengia atsiskaitymo už atliekų transportavimo paslaugą, kadangi ieškovė 2023-05-30 rašte Nr. EKO-KL2023/05-30-098 pateikė atliekų ir telefoninių pokalbių išklotinių bei susirašinėjimo su atsakovės atsakingu asmeniu „VIBER“ programoje fotofiksacijas. Atsakovei perduotas konteineris atliekoms kaupti jo perdavimo metu buvo tinkamas naudoti, jokių apgadinimų ar lūžių nebuvo. Iš fotofiksacijų akivaizdžiai matyti, jog konteineris buvo perkrautas. 30-36 m³ konteineris, pripildytas atliekomis, negali sverti daugiau kaip 10 tonų, tačiau iš PVM sąskaitos-faktūros, kurią atsakovė atsisakė apmokėti, matyti, jog konteineryje buvo daugiau nei 23 tonos atliekų. Keliamas konteineris dėl per didelio jo svorio kėlė transporto priemonės priekį (ratai matomi pakilę į orą), tad tokio konteinerio svorio užtempti ir transportuoti į sąvartyną objektyviai nebūtų įmanoma. Net ir užtempus konteinerį ant transporto priemonės, tokio didelio svorio konteineris neabejotinai būtų galėjęs sugadinti ieškovei priklausantį turtą, kadangi tokio svorio transporto priemonė atlaikyti tiesiog negalėtų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir ieškovės atstovų sprendimu dalis atliekų buvo perkrauta į kitą konteinerį ir atsižvelgiant į tai, kad jie buvo vežami du kartus, PVM sąskaita-faktūra išrašyta juos abu apmokestinant po 120 Eur plius PVM. Ieškovė atsakovei pagrindė, kodėl konteineriai buvo vežami du kartus, tačiau atsakovė piktybiškai tai ignoruoja ir vengia atsiskaitymo su ieškove. Sutarties 5.4. punktu šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio, todėl atsakovei laiku neapmokėjus pateiktos PVM sąskaitos-faktūros susidarė 366,81 Eur delspinigių suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp bylos šalių sudarytos Sutarties pagrindu 2022 m. birželio mėn. į atsakovės statybvietę buvo pristatytas ieškovės konteineris statybinėms atliekoms. Atsakovė konteinerį užpildė ir perdavė ieškovei išvežimui, dėl ko ieškovė 2022-06-30 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. EKOKL22002533 336,86 Eur sumai. Iš 2022-06-30 PVM sąskaitos - faktūros Nr. EKOKL22002533 matyti, kad ieškovė iš atsakovės priėmė 3,3 t mišrių statybinių atliekų, kurios įkainotos 191,66 Eur su PVM (48,00 Eur be PVM už 1 t), ir 145,20 Eur su PVM už suteiktas statybinių atliekų transportavimo paslaugas. 2022-10-31 ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKOKL22003667 386,81 Eur sumai, iš kurios matyti, ieškovė iš atsakovės priėmė 4,160 t mišrių statybinių atliekų. Atsakovė šias sąskaitas apmokėjo. 2023-03-31 ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKOKL23000914, iš kurios buvo matyti, kad iš atsakovės paimta bendrai 23,22 t mišrių statybinių atliekų, kurios įkainotos 3371,54 Eur su PVM (120,00 Eur be PVM už 1 t), ir 290,40 Eur su PVM už suteiktas statybinių atliekų transportavimo paslaugas (2 kartai). Po vykusių susirašinėjimų su ieškove, atsakovė apmokėjo dalį šios sąskaitos. Atsakovės atžvilgiu pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, nes pati ieškovė elgėsi nesąžiningai į PVM sąskaitą - faktūrą įtraukdama nepagrįstas mokėtinas sumas, nebendradarbiaudama su atsakove. Jokiuose atsakovei pateiktuose ir jos pasirašytuose dokumentuose nėra nurodyta, kokia maksimali konteinerio keliamoji galia, kokiu atveju ir kokioms aplinkybėms esant ieškovė traktuos, kad konteineris bus laikomas svorio ir tūrio prasme perkrautas ir ieškovė dėl to turės teisę atsisakyti jį išgabenti ir dėl to atsakovė įgis pareigą užsisakyti antrą konteinerį, i kurį privalės perkrauti dalį viršsvorio ar virštūrio iš pirmojo konteinerio ir apmokėti abu pervežimus. Atsakovė konteinerio neperkrovė, nes sukrautos atliekos nevirto per konteinerio kraštus ar kitaip viršijo konteinerio tūrį. Tai reiškia, kad jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovė kraudama atliekas į konteinerį nepažeidė, ką patvirtina ir tai, kad ieškovė be bendrųjų teisės aktų nuostatų paminėjimo, savo ieškinio negrindžia jokiomis sutartinėmis nuostatomis ar jų pažeidimu. Ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pripažino, kad perkrovė konteinerį, todėl nusprendė užsisakyti antrą konteinerį ir perkrauti dalį atliekų iš vieno konteinerio į kitą. Taigi atsakovė niekada šalių sutartu būdu neužsakė antro konteinerio, kas reiškia, kad reikalavimas reiškiamas nepagrįstai. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad 30 - 36 m³ konteineris perpildytas atliekomis negali sverti daugiau kaip 10 tonų, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, net jei taip ir būtų, tokia informacija Sutartyje nebuvo nurodyta ir atitinkamai atsakovė nebuvo informuota, todėl atsakovė atliekas krovė į konteinerį, kol jį maksimaliai leistinai užpildė tūrio prasme. Atsakovės atliekas ieškovė transportavo du kartus, t. y. vieną kartą išgabeno 16,660 t, kitą kartą 6,560 t. Tai reiškia, kad teiginiai apie maksimalų leistiną keliamąjį 10 t, svorį yra nepagrįsti arba jie nereikšmingi, nes pati ieškovė jų nesilaiko. Atsakovė nėra atsakinga už pervežimą, nes ieškovės paslauga sudaro konteinerio nuomą bei ieškovės išlaidų už į sąvartyną priduotų atliekų kompensavimą pagal sąvartynų įkainius. Atsakovė geranoriškai sutiko perkrauti iš vieno į kitą konteinerį atliekas be jokių kompensacijų už perkrovimo darbus, tačiau niekada nebuvo informuota ir/ar būtų sutikusi apmokėti antro konteinerio pristatymo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiek atsakovei, tiek ir jos atstovui neabejotinai turi būti žinoma, kad pasirašius sutartį dėl paslaugos teikimo žodiniai susitarimai ir (ar) pasiūlymai tampa negaliojančiais. Taigi, net ir užklausos pateikimo metu nurodžius, kad tuo metu teiktinos paslaugos kaina buvo 120,00 Eur + PVM bei 48,00 Eur + PVM už 1 toną, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia kaina bus taikoma nuolat. Atsakovė, pasirašiusi Sutartį, susipažino su jos sąlygomis ir su jomis sutiko. Tad teiginiai, esą ieškovė buvo nurodžiusi 120,00 Eur + PVM bei 48,00 Eur + PVM už 1 toną yra niekiniai, kadangi Sutartyje tokia kaina sutarta nebuvo. Atsakovė, manydama, kad ieškovės 2023-03-03 suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, ne vėliau kaip iki 2023-03-08 turėjo teisę pareikšti pretenziją. Tuo tarpu manydama, kad 2023-03-31 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. EKOKL23000914 yra nurodyta neteisinga suma ir ją reikia koreguoti, pretenziją dėl jos turėjo teisę pateikti ne vėliau kaip iki 2023-04-16. Tačiau atsakovė praleido Sutartyje šalių sutartus terminus ir dėl paslaugos kokybės (tai yra, neva nekokybiško konteinerio) pretenzijos nepateikė, o pretenziją dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos mokėtinos sumos pateikė tik 2023-04-24. Ieškovė 2022-11-14 informavo atsakovę apie tai, kad nuo 2023-01-01 keičiasi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nustatyto atliekų tvarkymo įkainiai, taigi atsakovė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie pasikeitusius įkainius. Atsakovei tinkamai neatsiskaičius su ieškove, kilo pareiga sumokėti sutartyje numatytus delspinigius. Ieškovė, vadovaudamasi pasirašyta Sutartimi, gavusi atsakovės užsakymą, pristatė į atsakovės statybvietę 30-36 m³ konteinerį, skirtą statybinėms atliekoms surinkti. Ieškovė, gavusi užsakymą paimti iš atsakovės statybvietės atliekomis pripildytą konteinerį, nuvyko į statybvietę, tačiau konteinerio su atliekomis paimti negalėjo, kadangi jis buvo perkrautas, keliamas pradėjo trūkinėti dėl per didelio svorio. Kaip nurodyta ieškinyje, pradėjus kelti konteinerį jis pradėjo lūžti. Tačiau priešingai nei nurodo atsakovė, konteineris pradėjo lūžti ne dėl to, kad jis buvo paveiktas korozijos, jau anksčiau lūžęs ar pan., o dėl to, kad įvyko normalūs fiziniai dėsniai, t. y. į konteinerį primetus per didelį kiekį atliekų, konteinerio konstrukcija keliama nebeatlaikė ir dalis, kuris buvo pakelta į viršų traukiant konteinerį ant transporto priemonės, dėl didelio svorio lenkė konteinerio vidurinę dalį. Akivaizdu, jog atsakovė žinojo, jog turint daugiau statybinių atliekų reikėtų imti papildomą konteinerį, kad visų atliekų į vieną konteinerį sutalpinti nepavyks ir siekdama sutaupyti į konteinerį primetė tokį kiekį atliekų, kokio atvykusi transporto priemonė pakelti nesugebėjo. Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai bendru sutarimu priėmė sprendimą į atliekų surinkimo vietą pastatyti papildomą konteinerį ir dalį atliekų iš perkrauto konteinerio nuimti ir perkrauti į kitą konteinerį. Ieškovė paskaičiavo tik išlaidas, susijusias su papildomo konteinerio transportavimu, tačiau nepaskaičiavo išlaidų, kurios susidarė dėl vykimo paimti dar vieną papildomą konteinerį. Dėl papildomo konteinerio pastatymo buvo priimtas ne vienašališkas ieškovės sprendimas, sprendimas buvo abiejų Sutarties šalių atstovų ir abi šalys žinojo iš to kylančias teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės papildomus paaiškinimus, kuriame papildomai nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės sukrautos atliekos viršijo konteinerio keliamąją galią, dėl ko jis lūžo, ir antro konteinerio pristatymo sąnaudos turi būti perkeltos atsakovei. Ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti papildomų išlaidų, susijusių su papildomo konteinerio paėmimu.
2023-10-27 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Bylos šalys per nustatytą terminą (iki 2023-12-01) prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių 2022-02-23 sudaryta gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui sutartis Nr. SUT-2022-1066881, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei priklausančių gamybinių, statybinių ir kitų perdirbimui netinkamų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui ar šalinimui paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už teikiamas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei Sutartyje nurodytas paslaugas ir 2023-03-31 išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKOKL23000914 bendrai 3661,94 Eur sumai, kurią atsakovė remiantis Sutarties 2.2. punktu turėjo apmokėti iki 2023-04-15 (per 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo). Atsakovė 2023-04-24 raštu pateikė atsisakymą apmokėti 2023-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKOKL23000914. Ieškovė 2023-05-02 raštu pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, atsisakė koreguoti išrašytą sąskaitą ir pareikalavo nedelsiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė 2023-05-26 pranešime ieškovei nurodė, kad neturi duomenų apie Sutarties su ieškove pasirašymą; neigė, kad jai buvo žinoma apie naujus/didesnius regionų atliekų tvarkymo centro įkainius; taip pat nurodė, kad atsakovės darbuotojams nebuvo pateikta informacija, kad konteineris perkrautas, kad jis lūžta ir kad būtina jį perkrauti. Šiuo raštu atsakovė paragino ieškovę pateikti papildomus įrodymus arba pakoreguoti sąskaitą. Ieškovė 2023-05-30 raštu pateikė atsakovei papildomą paaiškinimą, be kita ko, reikalaudama padengti turimą įsiskolinimą. 2023-06-01 atsakovė pervedė į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą 3516,74 Eur sumą. Pagal ieškovės išrašytą ir atsakovei apmokėjimui pateiktą 2023-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EKOKL23000914 liko nesumokėta 145,20 Eur (su PVM) suma už statybinių atliekų transportavimo paslaugą, dėl ko tarp šalių kilo ginčas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.
Nagrinėjamu atveju bylos šalys sudarė statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė atsakovės užsakymu suteiks sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė už jas atsiskaitys. Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyta, jog atliekų išvežimo ir sutvarkymo kaina yra 120,00 Eur (be PVM) + galutinio tvarkytojo įkainis už toną. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė suteikė atsakovei Sutartyje numatytas ir atsakovės užsakytas paslaugas. Suteikusi paslaugas, Sutarties pagrindu ieškovė 2023-03-31 išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 3661,94 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2023-04-15. Sąskaitą buvo išrašyta už mišrių statybinių atliekų surinkimo/sutvarkymo ir transportavimo paslaugas. Iš 2023-03-31 PVM sąskaitos-faktūros, UAB „Ekonovus“ 2023-03-03 atliekų išvežimo akto, atliekų priėmimo deklaracijos kontrolinių talonų matyti, jog bendras atsakovės statybinių atliekų svoris sudaro 23,22 tonų. Ieškovės teigimu, tokio kiekio/svorio atliekas sukrauti į vieną 30-36 m³ talpos konteinerį ir transportuoti į sąvartyną objektyviai buvo neįmanoma, pripildytas konteineris negali sverti daugiau nei 10 tonų, todėl šalių susitarimu dalis atliekų buvo perkrauta į kitą konteinerį ir atliekos transportuotos į sąvartyną per du kartus. Atsakovė ieškovei sumokėjo 3516,74 Eur ir liko neapmokėta 145,20 Eur suma už vieno konteinerio su atliekomis transportavimą. Atsakovė teigia, jog niekada nebuvo ieškovės informuota apie maksimalų atliekų svorį ir tūrį, kurį talpina ieškovės konteineris, taigi nuomojosi iš ieškovės vieną konteinerį ir tikėjosi, kad atliekos bus transportuotos į sąvartyną per vieną kartą.
Pažymėtina, kad ieškovė ir anksčiau teikė atsakovei paslaugas, numatytas Sutartyje, bei išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog ankstesniais kartais ieškovė iš atsakovės priėmė 3,3 t ir 4,160 t mišrių statybinių atliekų, taigi, ankstesniais atvejais ieškovės iš atsakovės priimamų atliekų kiekis (svoris) buvo ženklai (daugiau kaip penkis kartus) mažesnis nei ginčo atveju. Teismo vertinimu, atsakovė kaip savo srities profesionalė jau darbų pradžioje turėjo įsivertinti, ar pagal numatomų atlikti darbų apimtis ir mastą būsimų statybinių atliekų kiekį bus galima sukrauti į vieną konteinerį ir ne tik sukrauti, bet ir ar objektyviai tokį kiekį (tokio svorio) atliekų bus gali transportuoti per vieną kartą. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog bandant užkrauti pilną konteinerį transportavimui, transporto priemonės priekiniai ratai pakilo, konteineris pradėjo lūžti. Nors atsakovė teigia, kad konteineris pradėjo lūžti dėl šio nusidėvėjimo, tačiau byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų tokiam atsakovės teiginiui pagrįsti. Atsakovės pateikta viena nuotrauka (ne itin ryški ir kokybiška), teismo vertinimu, minėtos atsakovės nurodytos aplinkybės neįrodo. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė neneigia, jog sutiko, kad atliekos būtų sukrautos į du konteinerius. Atsakovė, būdama verslininkė, turėjo ir galėjo suprasti, kad sukrovus atliekas į du konteinerius, atliekos bus transportuojamos taip pat du kartus, dėl ko užsakymo vykdytojas (ieškovė) suteiks papildomas paslaugas ir patirs papildomas išlaidas. Taigi ieškovė tinkamai įvykdė sutartį, už dviejuose konteineriuose sukrautų statybinių atliekų transportavimą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovė paslaugas gavo, pretenzijos dėl paslaugų kokybės sutartyje numatytu terminu ieškovei nepareiškė, todėl atsakovei atsirado pareiga apmokėti sąskaitoje nurodytą sumą. Atsakovė, nors ir praleidusi prievolės įvykdymo terminą, sumokėjo ieškovei 3516,74 Eur pagal jai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau likusios sumos nesumokėjo, t. y. pažeidė sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 145,20 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju šalys Sutarties 5.4 punktu susitarė, kad jeigu Užsakovas (atsakovė) ne dėl Vykdytojo (ieškovės) kaltės laiku nesumoka Vykdytojui paslaugų kainos, Užsakovas Vykdytojo reikalavimu moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad 2023-03-31 PVM sąskaita-faktūra turėjo būti apmokėta iki 2023-04-15, ieškovė už laikotarpį nuo 2023-04-16 iki 2023-05-31 nuo 3661,94 Eur sumos paskaičiavo 336,90 Eur delspinigius. Atsakovė 2023-06-01 į ieškovės sąskaitą pervedė 3516,74 Eur sumą, todėl ieškovė nuo likusios nesumokėtos 145,20 Eur sumos už laikotarpį nuo 2023-06-01 iki 2023-09-12 paskaičiavo 29,91 Eur delspinigių.
Nors atsakovė teigia, kad ji pagrįstai delsė apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą, kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis ir prašymais koreguoti sąskaitos sumą, tačiau ieškovės į bylą pateikti tarp šalių vykusio susirašinėjimo duomenys, ieškovės atsakovei teikti atsakymai, papildomai atsakovei jos prašymu teikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pretenzijos buvo nepagrįstos, o delsimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas objektyviai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 366,81 Eur delspinigius yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 750 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Engefus“ 145,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 20 ct) skolą, 366,81 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 81 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 552,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 772 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Ekonovus“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.