- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- A2.2.-8906-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07657-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, rengdamasis nagrinėti L. K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2015 m. spalio 29 d. buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje L. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. už tai, kad jis 2015 m. spalio 22 d., 13.20 val., Kaune, Šiaurės pr. 8D esančioje parduotuvėje „Maxima“ praėjo pro kasas nesumokėjęs už skutimosi galvutę „Gillete Fusion“, kurios vertė 19,26 Eur, 2 vnt. apsaugos priemonių „Seiferis“, kurių bendra vertė 2,66 Eur. Bendra prekių vertė 21,92 Eur. Prekės buvo sugadintos.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Kaip matyti, administracinio teisės pažeidimo protokole L. K. kaltinamas įvykdęs smulkųjį svetimo turto grobimą ir padaręs ATPK 50 str. numatytą pažeidimą, tačiau byloje esanti medžiaga visiškai nepatvirtina šio kaltinimo. Nors šabloniškuose dokumentuose, t.y. UAB „Maxima Lt“ pareiškime (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodoma, kad L. K. praėjo pro kasas, tačiau kiti byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Priešingai, iš byloje esančio apsaugos darbuotojo A. B. paaiškinimo akivaizdu, kad L. K. buvo sulaikytas prekybos salėje, o pro kasas nebuvo priėjęs. Taigi byloje esantys duomenys prieštaringi ir nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ATPK 50 str. numatyta veika pripažįstama tik tuomet, kai nesumokėjus už prekes praeinama pro kasas. ATPK administracinė atsakomybė už pasikėsinimą įvykdyti administracinį teisės pažeidimą nėra numatyta.
Taip pat pažymėtina, kad minėtame apsaugos darbuotojo paaiškinime nurodoma, jog buvo sugadintos UAB „Maxima Lt“ prekės. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad prekės buvo sugadintos, tačiau tai jokiu būdu nelaikytina ATPK 50³ str. numatyto pažeidimo, t.y. tyčia sugadinus svetimą turtą, kaltinimu. Nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei iš bylos medžiagos nėra aišku kokios konkrečiai prekės buvo sugadintos ir kokia sugadintų prekių vertė.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).
Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados pareigūno parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir 2015 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-41075029-15, teismas konstatuoja, kad pats teismas aukščiau aptarto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumo pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-8906-982/2015 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-8906-982/2015 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.