Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2331-968/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-14
Bylos Nr.: A-2331-968/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03310-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė
Pareiškėjas: J. F.
Atsakovas: Lietuvos kalėjimų tarnyba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-2331-968/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 22.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, drausminės nuobaudos pakeitimo, išmokų (kompensacijų) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2023 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P-345 (laikinas Nr. 14665722) „Dėl J. F. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, tarnybinę nuobaudą pakeisti į lengvesnę – papeikimą; 2) priteisti pareiškėjai mėnesinį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos (nušalinimo) laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 23 d. ir nuo atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už visą laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojant jas iki visiško atsiskaitymo dienos; 3) konstatavus atleidimą iš darbo neteisėtu ir negalėjimą sugrįžti į darbą dėl nepalankių sąlygų, priteisti pareiškėjai išeitinę kompensaciją už 5 darbo metus, 2,5 vidutinių mėnesinių atlyginimų darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Įsakyme, kuris priimtas vadovaujantis 2023 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-34 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės J. F. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) pripažinta, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir už tai jai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta dėl to, jog atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. palaikė netarnybinius ryšius su nuteistuoju M. L., aptarinėjo su juo jo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį (teikė tarnybinę informaciją), neįvykdė pareigos pranešti apie nuteistojo padarytą teisės pažeidimą (naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu) ir nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galbūt daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui.

2.2. Tarnybinio patikrinimo išvados neatitinka tikrovės, nurodyti faktai ir jų vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Išvadoje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę tik vienu aspektu – dėl pareiškėjos bendravimo telefonu su nuteistuoju M. L.. Pareiškėja telefonu įspėjo nuteistąjį, „kad neprisidirbtų“, nes tai įeina į jos tiesiogines pareigas, apimančias nuteistųjų perauklėjimą. Per telefoninį pokalbį paminėti komisijos sprendimai dėl nuteistųjų perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę nėra tarnybinė paslaptis, nes tokie perkėlimai taip pat yra viena iš pareiškėjos darbo sričių – skatinti nuteistuosius pakeisti savo elgesį ir gauti už tai paskatinimus.

2.3. Tai, kad kitos Išvadoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. raštas Nr. IBPS-S-43388-23 ir 2023 m. sausio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22. Iš šių dokumentų matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja, suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo kenkdama nuteistojo M. L. padėčiai, jo broliui G. L. arba Vilniaus pataisos namuose (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnybos Vilniaus kalėjimas) dirbantiems pareigūnams; kad pareiškėja M. L. prašymu darė įtaką komisijos sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos grupės į kitą; kad pareiškėja pervedė pinigų nurodyto nuteistojo broliui G. L., siekdama sudaryti galimybes M. L. įsigyti išmanųjį telefoną, arba kitaip vykdė draudžiamų daiktų patekimą į Vilniaus pataisos namus; kad pareiškėja per kratą jos bute rastus ir paimtus tarnybinius dokumentus kažkokiu būdu panaudojo ir dėl to kilo žala subjektams, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio dispozicijoje. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo remiamasi tik per ikiteisminį tyrimą surinkta medžiaga, jokių papildomų įrodymų nebuvo surinkta, todėl visi teiginiai apie kokius nors pažeidimus, galėjusius pakenkti Tarnybos autoritetui ar pažeminti kitų pareigūnų orumą ar pan., yra visiškai nepagrįsti.

2.4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nenustatė, kad pareiškėja savo veiksmais padarė turtinę žalą, taip pat nenustatė asmenų, kurie pripažintini nukentėjusiaisiais. Nenustatyta ir neturtinė žala, dėl kurios kiltų esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl pareiškėjos veiksmų kilo esmingai žalingi padariniai valstybės tarnybos ir Tarnybos, kaip institucijos, autoritetui. Tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų išvados dėl pareiškėjos veiksmų visiškai skiriasi nuo aptartų ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadų, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų išvados yra niekuo nepagrįstos.

2.5. Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai netinkamai atsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, jog pareiškėjos tarnybinės funkcijos (t. y. bendravimas su nuteistaisiais ir jų resocializacija) apima tiesioginį kasdienį bendravimą su nuteistaisiais, todėl pareiškėjos bendravimas su nuteistuoju M. L. įėjo į pareiškėjos pareigas. Kadangi minėtas asmuo ir kiti nuteistieji rašydavo daug skundų dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbo, Skyriaus viršininkė A. U. ir jos pavaduotoja M. Š.-S. darė nuolatinį spaudimą pareiškėjai, kad ji susitartų su M. L., kuris kitų nuteistųjų buvo laikomas savotišku autoritetu, ir paragintų nuteistuosius atsiimti skundus. Pareiškėja, paraginta vadovų, nuolat kalbėdavosi su M. L. ir kitais nuteistaisiais, siekdama įkalbėti juos atsiimti skundus, ir tai yra užfiksuota skundų registracijos žurnaluose. Taigi, pareiškėja buvo skatinama palaikyti su nuteistaisiais santykius, peržengiančius tarnybinių santykių ribas. Galbūt dėl tokio neformalaus bendravimo M. L. jautė pasitikėjimą pareiškėja, netgi simpatiją jai ir tai kartą pademonstravo viešai, pabučiuodamas į veidą. Pareiškėja dirbo tarsi psichologe, todėl dėl nuolatinio bendravimo ir kai kurie kiti nuteistieji ja pasitikėjo.

2.6. Išvadoje nurodyti teiginiai apie pareiškėjos tikėtiną įtaką, siekiant nuteistuosius perkelti atlikti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, yra pagrįsti tik prielaidomis. Nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygas keičia ir nustato komisija, kurioje pareiškėja nedirba. Pareiškėjos pareiga buvo tik registruotu nuteistųjų prašymus dėl perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę ir pristatyti juos komisijai. Galutinį sprendimą dėl šių prašymų priimdavo įstaigos direktorius V. D.. Priešingos aplinkybės atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo įrodytos. Atitinkamai, pareiškėja niekaip negalėjo lemti sprendimo perkelti M. L. į paprastąją ar lengvąją grupę. Perkėlus M. L. į paprastąją grupę (2022 m. balandžio 27 d.), jo būrio viršininkė buvo M. Ž., o atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad pareiškėja, susirašinėdama su ja, kažko reikalavo ar darė įtaką.

2.7. Pareiškėja, pabrėždama A. U. ir M. Š.-S. jai darytą spaudimą, pažymėjo, kad jis dirbdavo daugiau už kitus Skyriaus specialistus, trigubu darbo krūviu, bet jos atlyginimas buvo mažiausias. Pareiškėjai buvo sunkiau dirbti dėl onkologinės ligos, dėl kurios ji gaudavo chemoterapiją, po kurios jausdavosi prastai. Pareiškėja prašė M. Š.-S. sumažinti jos darbo krūvį, tačiau Skyriaus viršininkės pavaduotoja jai nurodė: „nenori, nedirbk.“ Darbas buvo reikalingas pareiškėjai, nes ji augina sūnų. Pareiškėja dėl nurodytų aplinkybių pateikė skundus Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, pagal šiuos skundus dar vis vyksta tyrimas.

2.8. Pareiškėja pripažino, kad, pradėjusi bendrauti telefonu su nuteistuoju M. L., ji pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Šiame kontekste ji pakartotinai akcentavo, jog jos darbas yra panašus į psichologo darbą, jame neformalus bendravimas yra neišvengiamas. Tačiau pareiškėjos bendravimas su nurodytu nuteistuoju nepadarė žalos Tarnybai ir jos autoritetui, nes šios aplinkybės nebuvo paviešintas. Susiklosčiusi situacija turėjo būti išspręsta įstaigos viduje, pareiškėją įspėjant ir įpareigojant nutraukti neformalų bendravimą su nuteistaisiais, bet tai nebuvo padaryta. Priešingai, nutarta susidoroti su pareiškėja: be jokio pagrindo pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos namuose buvo atlikta krata (nebuvo filmuojama, sudarant galimybę klastoti įrodymus), buvo pasiklausoma jos asmeninių pokalbių.

2.9. Nuteistasis M. L. skambino į pareiškėjos mobiliojo ryšio telefoną iš taksofono, nes jam leido Tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas D. Č., todėl pareiškėja neprivalėjo tikrinti ar pranešti administracijai apie M. L. telefoninius skambučius ir savo pokalbius su juo. Nuteistųjų galimybių naudotis telefonais kontrolė buvo ne pareiškėjos, o kitų padalinių pareigūnų pareiga. Visi Tarnybos Vilniaus kalėjimo pareigūnai žino apie tai, kad kai kurie nuteistieji naudojasi telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis. Tokia situacija yra toleruojama su įstaigos administracijos žinia. Ne vienas nuteistasis teigė, kad jie telefonus turi tik su „žvalgybos žinia“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nubaudimas už tai, kad ji nepranešė apie mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi M. L., laikytinas susidorojimu su nepalankia, per daug matančia ir kalbančia pareigūne, kuri nesitaikstė su įstaigos vadovo seksualiniu priekabiavimu, mobingu. Pareiškėja buvo žodžiu įspėjusi įstaigos vadovą, kad, jei jis nenutrauks neteisėtų veiksmų, ji kreipsis į valstybės institucijas, tačiau tokie pareiškėjos veiksmai iššaukė tik jo įsiūtį ir siekį atleisti pareiškėją iš pareigų bet kokiais būdais (pažymėta, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal įstaigos vadovo skundą, bet nutrauktas, nes pareiškėjos veiksmuose nenustatyta jokio nusikaltimo sudėtis).

2.10. Pareiškėja kalėjimų sistemoje dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Iki paskutiniojo tarnybinio patikrinimo, jos darbas nuolat buvo vertinamas tik gerai, ji buvo skatinama. Pareiškėja pasiaiškinime nurodė, kad dėl savo klaidos (bendravimo su nuteistuoju telefonu) gailisi ir pasižada, jog toks pažeidimas ateityje nepasikartos. Šios aplinkybės turėjo būti pripažintos pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

2.11. Pareiškėjos veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjos veiksmuose, bendraujant su nuteistuoju telefonu, nebuvo nustatyta jokių veiksmų, akivaizdžiai žeminančių vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančių pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančių. Pareiškėjos susirašinėjimas telefonu su nuteistuoju nebuvo paviešintas, nebuvo paskleisti jokie faktai apie įstaigą bei darbuotojus, todėl valstybei nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. Tai patvirtina ir anksčiau aptarta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, nurodyti pareiškėjos įrašai socialiniame tinkle Facebook yra asmeninio pobūdžio, tekste neminimas nei įstaigos pavadinimas, nei asmens pavardė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos vertinti kaip žeminančius įstaigą, valstybės tarnybą ar pareigūnus. Taigi, manytina, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, neobjektyviai įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir atsakomybės laipsnį.

2.12. Atsakovas nepagrįstai skyrė pareiškėjai griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nes jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (t. y. ji anksčiau nebuvo gavusi tarnybinių nuobaudų ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo) sudarė pagrindą taikyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Be to, nebuvo prielaidų skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nes atleidimas už tai, kad pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą, numatytas tik kartu esant sąlygai – buvimu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje. Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra aiškiai per griežta.

2.13. Pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų 2 kartus: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko, atliekančio Vilniaus pataisos namų direktoriaus funkcijas, J. C. (J. C.) 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 4-330 pareiškėja buvo nušalinta nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-109 pareiškėja buvo nušalinta nuo 2023 m. sausio 24 d. tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Iš viso pareiškėja buvo nušalinta nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. vasario 23 d., kai Įsakymu buvo atleista iš pareigų, t. y. 7 mėnesius 13 dienų. Pareiškėjui turi būti priteistas vidutinis atlyginimas nuo pirmosios nušalinimo nuo pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes nušalinimai nuo pareigų buvo nepagrįsti, o įtarimas dėl nusikaltimo padarymo nepasitvirtino, pareiškėjos atleidimas iš pareigų taip pat buvo neteisėtas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 str.). Pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų atsakovo valia ir sprendimais, remiantis jo paties darbuotojų tarnybiniais pranešimais apie pareiškėjos ir M. L. telefoninius pokalbius, o iš jo nurodymų surašytų tarnybinių raštų dėl baudžiamosios bylos iškėlimo matyti, kad įtariamo pažeidimo pobūdis akivaizdžiai nesudarė teisinio pagrindo įtarti, kad pareiškėja padarė nusikaltimą. Be to, antrasis nušalinimas nuo pareigų nebuvo būtinas ir dėl to, kad atsakovas turėjo teisę ir pagrindą atlikti tarnybinio patikrinimo veiksmus tuo pat metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas.

2.14. Panaikinus Įsakymą arba jį pakeitus, vietoj tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pareiškėja neturėtų būti grąžinama į anksčiau eitas pareigas. Pareiškėja teikė skundė apie tai, kad darbe prieš ją buvo taikomas mobingas ir priekabiavimas, todėl, grąžinus ją į darbą, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjai turėtų būti priteista išeitinė kompensacija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Kaip matyti iš Išvados bei su ja susijusių kitų dokumentinių įrodymų, Tarnyba tinkamai ištyrė bei kvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, tinkamai įvardijo, kokiomis veikomis pareiškėja pažeidė galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos kaltę įrodo surinkti įrodymai, kurių pareiškėja nesugebėjo paneigti, o pareiškėjos teiginiai, kad nurodyta medžiaga neatitinka tikrovės, yra niekuo nepagrįsti.

3.2. Pareiškėja skunde neneigia fakto, kad ji bendravo su nuteistuoju M. L. ne tik atlikdama darbines funkcija, ir iš esmės pripažino padariusi pažeidimą. Kaip matyti iš skundo, pareiškėja, būdama pareigūnė, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai, net ir ginčui persikėlus į teismą nesupranta, kad savo elgesiu pažeidė ne tik pareigūno priesaiką, bet ir kitus tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos veiksmais buvo padaryta žala Tarnybos autoritetui, pareiškėjos elgesys diskreditavo ne tik statutinio valstybės tarnautojo vardą, šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, bet ir sumenkino Tarnybos pareigūno vardą, sumažino pasitikėjimą visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje. Akcentuota, kad pareiškėja socialiniame tinkle Facebook viešai prieinamoje paskyroje paviešino susidariusią situaciją, į ką atsižvelgta ir Išvadoje. Aptariamas pareiškėjos elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais.

3.3. Atsižvelgiant į Statuto 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, kad teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose į tarnybą negali būti priimami asmenys, kurie turi giminaičių, sutuoktinių, partnerių ar palaiko artimus ryšius su asmenimis, laikomais laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės taikyti pareiškėjai švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdis (artimų ryšių palaikymas su nuteistuoju, tarnybinės informacijos teikimas nuteistajam ir kt.) ir jo rimtumas yra nesuderinamas su pareiškėjos atliekamomis pareigomis, todėl užtraukia griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nes tolesnė tarnybą tokiomis sąlygomis negalima.

3.4. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra išvardytos Statuto 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje tarp atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra minimas gailėjimasis ir pasižadėjimas ateityje nekartoti jau padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, jog Išvadoje nepagrįstai nenustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra atmestinas.

Šalies argumentai

3.5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai skirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, o jos padarytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir kilusias neigiamas pasekmes (sumenkintas Tarnybos autoritetas, pažemintas bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardas, nuteistajam buvo teikiama informacija, padedant išvengti patikrų ir nuobaudų, ir kt.), pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti prilygintas mažareikšmiam pažeidimui, už kurį galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas arba neskiriama tarnybinė nuobauda. Tarnybos direktorius skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, išnagrinėjęs visą su pareiškėjos veiksmais susijusią dokumentinę medžiagą, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 10 dalimi ir teisinės atsakomybės neišvengiamumo principu.

3.6. Atsakovas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su mobingu, seksualiniu priekabiavimu ir kt., nes, jo vertinimu, šios aplinkybės nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, ir tik nurodė, jog šie argumentai laikytini pareiškėjos subjektyvia, deklaratyvia ir nepagrįsta nuomone.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. F. skundą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėja 2023 m. sausio mėn. buvo informuota, kad Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje tęsiama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės skyriuje 2022 m. rugpjūčio 9 d. pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra dėl jos galimų ryšių su nuteistaisiais, nesusijusių su tarnybinių funkcijų (pareigų) atlikimu. Pranešime nurodyta, kad Tarnyba 2023 m. sausio 23 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2023 m. sausio 23 d. raštą Nr. IBPS-S-43388-23 „Dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“ ir 2023 m. sausio 23 d. nutarimą „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“, kurio 5 punkte nurodoma išsiųsti nutarimo nuorašą Tarnybos direktoriui dėl pareiškėjos veiksmų įvertinimo, susijusio su galbūt padarytu tarnybiniu nusižengimu.

5.2. Prokuroro 2023 m. sausio 23 d. nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“ nurodyta, kad:

5.2.1. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2022 m. rugpjūčio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00357-22 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, gavus duomenų apie tai, kad pareiškėja palaiko netarnybinius santykius su nuteistuoju M. L., t. y. bendrauja mobiliojo ryšio telefonais. Nustatyta, kad tarp minėtų asmenų yra užsimezgę romantiniai santykiai, jie prisipažįsta mylintys vienas kitą. Pareiškėja, bendraudama su nuteistuoju M. L., aptaria jo bei kitų nuteistųjų teisinę padėtį, t. y. komisijų sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę, apie tai, kokie nuteistieji drausmės grupėje gavo nuobaudas, tokiu būdu teikdama tarnybinę informaciją nuteistajam, palaikydama su juo ne tarnybinius santykius. Taip pat M. L. prašo pareiškėjos, kad ši paveiktų ar padarytų įtaką komisijos sprendimui, jog nuteistasis K. S. būtų išleistas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Turima duomenų, kad pareiškėja galbūt perdavė ar sudarė galimybę M. L., kai šis buvo laikomas drausmės grupėje, pasiimti tarnybinį žurnalą(us) su galbūt nuteistųjų asmens duomenimis ar pareigūnų įrašais apie nuteistuosius, kadangi M. L. užsimena, kad ateis laikas ir šio žurnalo įrašus atsiųs jo draugas, dėl to jis galės M. (turi omenyje Skyriaus viršininko pavaduotoją M. Š.-S.) išmesti iš darbo. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad, M. L. būnant drausmės grupėje, jis bučiavo pareiškėją jos tarnybiniame kabinete. Taip pat pareiškėja siūlė nuteistajam M. L. per jo brolį pervesti savo atostoginius, kad šis įsigytų išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną ir jie galėtų bendrauti per socialinius tinklus, tokius kaip Facebook (šio socialinio tinklo programėlę Messenger). Pareiškėjas ir M. L. bendraudami laikosi konspiracijos, M. L. jai buvo nurodęs įsigyti kitą mobiliojo ryšio telefoną bei SIM kortelę, nuolat primena, kad apie jų santykius niekas neturi žinoti.

5.2.2. Per pokalbius minėti asmenys prisipažįsta, kad vienas kitą myli, kad labai vienas kito pasiilgo. Pareiškėja įspėja M. L., kad šis būtų atsargus, kadangi pamainos viršininko V. J. budėjimo metu, šis gali atlikti pas jį gyvenamojoje patalpoje kratą ir rasti jo telefoną. Pareiškėja jaudinasi, kad M. L. dėl to negautų nuobaudų. Pokalbio metu M. L. įtikinėja pareiškėją, kad ši sutiktų pagelbėti iš drausmės grupės perkelti į paprastąją grupę K. S.. M. L. teigia, kad jam šis labai reikalingas, todėl M. L. sako, kad sutars dėl jo su pareiškėja. M. L. teigia, kad jei ši sugebėjo jį ištraukti, kur jis pareigūnų laikomas pačiu blogiausiu nuteistuoju, tai jei norės ištrauks ir K. S.. Pareiškėja sako, kad jai M. L. yra pats geriausias ir ji už jį „labai stovi“ (turi omenyje, kad nuteistąjį pateikia, visur parodo tik iš gerosios pusės). Pareiškėja jaučia, kad jie taps giminėmis. M. L. užsimena, kad ji labai rizikuoja su juo bendraudama, tačiau iš pokalbio matyti, kad pareiškėjai tolesnės pasekmės nėra svarbios. Toliau M. L. siūlo tuoktis, į ką pareiškėja atsako, kad tik kai šis išeis į laisvę. Pareiškėja ir M. L. aptarinėjo kitus nuteistuosius ir darbuotojus, t. y. nuteistąjį D. R., kad ši galvojo, jog jis yra stipresnis (šiuo metu vartoja narkotikus), taip pat apkalba Č. L., (Vilniaus pataisos namų priklausomybių konsultantas), nurodydami, jog jis yra aborto auka ir bėga nuo M. L. tik šį pamatęs, bei kad pas M. L. yra patekę Vilniaus pataisos namų tarnybiniai žurnalai, dėl kurių jis gali spausti administraciją mažinti jam aukštus rizikos balus Socialinėje tyrimo išvadoje ar išmesti iš darbo. Pareiškėja nurodo jam būtinai saugoti tuos žurnalus, kadangi jie dar jiems gali pagelbėti.

Šalies argumentai

5.2.3. Pareiškėja, 2022 m. rugpjūčio 9 d. apklausta kaip įtariamoji, teigia, kad įtarimo esmė jai yra aiški, savo kaltę pripažįsta. Paaiškina, kad nuo 2021 m. gegužės 12 d. dirba Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialiste. Jos darbo vieta buvo 2 korpuse. Ji buvo atsakinga už drausmės grupėje laikomus nuteistuosius bei suimtuosius. 2021 m. liepos mėn. nuteistasis M. L. buvo perkeltas į drausmės grupę, kur ji dirbo. Jai atrodo, kad jis drausmės grupėje buvo apie 8 mėnesius. Tuo metu jis niekuo neišsiskyrė iš kitų nuteistųjų, ji su juo elgėsi taip, kaip ir su kitais nuteistaisiais, bendravo su juo taip, kaip ir su kitais, dėmesio visiems skirdavo vienodai. Jam būnant drausmės grupėje iš pradžių jos santykiai su juo buvo kaip pareigūnės ir nuteistojo, bet paskui ji pradėjo jam simpatizuoti. Iki tol, kol jis pateko į drausmės grupę, ji su juo nėra bendravusi. Pareiškėjos simpatija jam pasireiškė tuo, kad ji su juo žmoniškai bendravo, jų santykiai buvo draugiški. Pokalbių metu jie kalbėjo apie jo skundų rašymus, dėl jo užimtumo. Jie bendravo apie savo asmeninius gyvenimus, ji pasakojo jam apie savo šeimą, jis jai – apie savo. M. L. sakė, kad jo žmona yra Anglijoje su vaiku. Likus savaitei iki M. L. išėjimo iš drausmės grupės į paprastąją, jiems abiem būnant jos tarnybiniame kabinete, ji pabučiavo M. L. į žandą. Jis nustebo, nesitikėjo to bei pasakė „nepamiršk kur randiesi, tu esi darbe, o aš sėdžiu“. Ji atsakė jam, jog viską supranta ir žino kur yra. Tai buvo jos iniciatyva. Daugiau jokių artimų santykių tarp jų nebuvo. Po šio bučinio, praėjus savaitei, buvo drausmės komisijos posėdis, kur buvo svarstomas M. L. perkėlimas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Dokumentus ir charakterizuojančią medžiagą M. L. pristatymui į drausmės grupę rengė pareiškėja. Ji M. L. įvertino gerai, nes jis tikrai vykdė visas priemones, numatytas socialinės reabilitacijos priemonių plane. Po komisijos posėdžio M. L. buvo perkeltas į paprastąją grupę, 1 korpusą. Po jo perkėlimo į 1 gyvenamąjį korpusą, pareiškėja 2021 m. birželio 28 d. parašė jam per internetinę programėlę Messenger, bet jis neatsakė į jos žinutę. Ji žinutėje parašė: „labas meile, labai tavęs pasiilgau, žinok, kad tavęs nėra jau du mėnesiai, bet man tavęs labai trūksta. Aš tave myliu ir tavęs laukiu“. Tą pačią dieną ji per Messenger parašė M. L. broliui. Kadangi M. L. jai pasakojo, jog turi brolį, tai ji nusprendė susirasti jį socialiniame tinkle Facebook pagal vardą – G. L.. Ji suprato, kad rastas asmuo yra M. L. brolis, kadangi buvo parašyta gyvenamoji vieta (užsienyje) ir gimimo vieta ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja G. L. parašė žinutę: „Labas perduok broliui“ bei parašė tą patį tekstą kaip ir M. L., t. y. „labas meile, labai tavęs pasiilgau, žinok, kad tavęs nėra jau du mėnesiai, bet man tavęs labai trūksta. Aš tave myliu ir tavęs laukiu“. Prieš šią žinutę, ji M. L. broliui nėra rašiusi. G. L. jai atrašė, jog perduos broliui jos žinutę, po ko ji su juo dar susirašinėjo apie brolį, t. y. apie M. L., prašė, jog jis M. L. atvežtų iš Anglijos jo vaiką, kadangi jis labai nori jį pamatyti. Jų susirašinėjimo turinį G. L. perdavė M. L., po ko šis įrašė garso žinutę, kurią atsiuntė savo broliui, o pastarasis ją persiuntė jai. Toje garso žinutėje buvo žodžiai, kad jis pasiilgo jos, bei pasakė, kad ji gali įsigyti kitą telefoną ir kortelę, ir jie galės su juo saugiai bendrauti. Pareiškėja po maždaug 2–3 dienų nusipirko SIM kortelę „Ežys“. Šios SIM kortelės numerį ji parašė M. L. broliui, kurio paprašė jos naują numerį perduoti M. L.. Gavęs jos naują numerį, atrodo tą pačią dieną, M. L. jai paskambino, bet ji neatsiliepė, kadangi negirdėjo skambučio, po ko jis parašė jai žinutę. Ji žinojo, kad žinutė yra nuo M. L., kadangi šios kortelės numerio ji niekam nėra davusi. Pareiškėja ir M. L. bendravo žinutėmis, skambindavo vienas kitam. Ji nežino, iš kur jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, nesidomėjo tuo. Kai jis jai parašė pirmą kartą, ji tuo metu sirgo, parašė jam, kad serga, tada susirašinėjimo metu jis klausė jos kaip jos savijauta, klausė vienas kito kaip sekasi, kalbėjo apie tai, kaip vienas kito pasiilgo, kad sunku vienam be kito. Jis jai pasakojo, kad jo kameroje yra dažnai atliekamos kratos, jog jis dažnai yra vedamas narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymui. Vos ne kiekvieno pokalbio pabaigoje ji jam visada sakydavo, kad jis saugotų save, nes jam reikia išeiti į laisvę. Per vieną susirašinėjimą M. L. pasiteiravo, ar jo draugas K. S. turi galimybę išeiti iš drausmės grupės, ir pareiškėja jam atsakė, kad nelabai, kadangi nevykdo socialinės reabilitacijos priemonių. Ji pati protino K. S., kad jeigu šis nori išeiti iš drausmės grupės, tai turi vykdyti priemones, tada pastarasis pradėjo lankytis pas psichologę. Po to pareiškėja kvietė K. S. pas save, kelis kartus, bet jis net nebuvo atėjęs, kadangi būdavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pareiškėja daugiau nekalbėjo su M. L. apie K. S.. Pareiškėja nerengė ir net nesiruošė rengti dokumentų ir charakterizuojančios K. S. medžiagos, kadangi šis nieko nedarė ir nevykdė priemonių. Pareiškėja ir M. L. yra aptarinėję kitus nuteistuosius, esančius pataisos namuose, nors M. L. jos niekada apie kitus nuteistuosius neklausinėjo, ji pati jam viską pasakojo. M. L. niekada jos neprašė kažką padaryti ar kažką atnešti, nereikalavo jokių paslaugų, tik sakydavo, kad ji saugotų save, kadangi jai reikia dirbti, jai reikia išlaikyti vaiką, kad jis nėra vertas, jog ji dėl jo prarastų darbą. Kartą buvo atsiųsta žinutė, kurioje M. L. prašė, kad ji atsiųstų jam savo apnuogintą kūną, tačiau ji jam atsakė, kad to nedarys ir tokios nuotraukos nesiųs. Ji su M. L. dažnai bendravo, susirašinėjo, kartais būdavo, jog kelias savaites nebendravo, tada ji rašė jo broliui, klausė, kur dingo M. L.. Paskui vėl prasidėdavo bendravimas. M. L. pareiškėjai rašydavo ir skambindavo, atsižvelgiant į tai, ar galėjo naudotis telefonu. Kartą, kai M. L. nesusisiekė su ja, ji jo broliui juokaudama parašė, kad jeigu M. L. neturi telefono, ji gali pervesti savo atostoginius telefonui įsigyti. Per kratą pareiškėjos gyvenamojoje vietoje rasti originalūs Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus dokumentai, kadangi ji juos parsinešė namo, kad galėtų namie parengti tarnybinius pranešimus dėl nuteistųjų nebaudimo, kadangi pagal šiuos dokumentus buvo Drausmės komisijoje nuspręsta nebausti nuteistųjų, kurie padarė drausmės pažeidimus. Darbe krūvis yra labai didelis, ji visko nespėja padaryti darbe, todėl išeidama atostogų 2022 m. liepos 16 d. parsinešė juos namo. Pareiškėja per atostogas surašė tuos tarnybinius pranešimus ir savo USB laikmenoje turi surašiusi juos, norėjo po atostogų grįžusi atspausdinti darbe ir pateikti skyriaus viršininkui ir įstaigos direktoriui, bet nespėjo. Pagal tvarką, ji turėjo parengti tarnybinius pranešimus dėl nuteistųjų nebaudimo kuo greičiau, bet darbe didelis krūvis, nespėjo. Ji nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Tarnybos direktorius 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-109 „Dėl nušalinimo nuo pareigų ir tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22, 2023 m. sausio 24 d. atnaujino tarnybinį patikrinimą ir nušalino pareiškėją nuo Skyriaus specialistės pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui.

5.4. Pareiškėja pranešimu buvo informuota, kad galbūt padarė tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, t. y. būdama vidaus tarnybos sistemos pareigūne (statutine valstybės tarnautoja), dirbdama Skyriaus specialiste, galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir palaikė netarnybinius santykius su nuteistuoju M. L.. Pranešime nurodyta, kad:

5.4.1. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn., veikdama priešingai tarnybos interesams ir žinodama, kad M. L. naudojasi draudžiamais daiktais, t. y. mobiliojo ryšio telefonu, neinformavo pareigūnų, galinčių atlikti kratą ir išimti draudžiamus daiktus, o palaikė netarnybinius ryšius su nuteistuoju bendraudama telefonu. Per pokalbius pareiškėja aptardavo M. L. bei kitų nuteistųjų teisinę padėtį, t. y. komisijos sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę, apie tai, kokie nuteistieji drausmės grupėje gavo nuobaudas, taip teikdama tarnybinę informaciją nuteistajam. Be to, pareiškėja M. L. prašymu galbūt darė įtaką drausmės komisijos sprendimui perkelti iš drausmės grupės į paprastąją grupę nuteistąjį K. S.. Pareiškėja taip pat nurodė M. L. būti atsargiam, t. y. jį įspėjo, kurio pareigūno tarnybos metu jam nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, kad jo nerastų ir neskirtų nuobaudų. Pareiškėja M. L. netiesiogiai žadėjo perkėlimą į lengvąją grupę, t. y. sakydama „palauk, neturėsi nuobaudų, turėsi lengvą grupę“. Pareiškėja per pokalbį su M. L. jį informavo, kad atliekamos kratos ir nuteistieji vedami atlikti greituosius testus dėl narkotikų vartojimo, kurie yra I-ame nuteistųjų korpuse, 2-ame aukšte, t. y. tame gyvenamajame aukšte, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka M. L., todėl kad pareigūnai manė, jog M. L. platina narkotikus, o pinigai pervedami jo sesei. Pareiškėja nurodė M. L. dėl to saugotis, kad neprisidirbtų, siūlė pervesti jam savo atostoginius, kad tik šis turėtų mobiliojo ryšio telefoną ir galėtų nuolat bendrauti. Pareiškėja, palaikydama netarnybinius santykius su nuteistuoju, tarnybiniame kabinete leido ją apkabinti ir pabučiuoti.

5.4.2. Pareiškėja tokiais savo veiksmais galbūt pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Kalėjimų departamento pareigūno priesaiką), 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo (aktualiu metu galiojęs teisės aktas)) 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 9 straipsnio 4 ir 5 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1, 6.8, 8.1, 8.2 ir 15 punktų reikalavimus. Pareiškėjos paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

5.5. 2023 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-34 nurodyta, kad:

5.5.1. Apibendrinus atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-000357-22 ir tarnybinį patikrinimą nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėja, iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. ėjusi Skyriaus specialistės, t. y. statutinės valstybės tarnautojos (pataisos pareigūnės), pareigas, tyčiniais veiksmais sulaužė Kalėjimų departamento pareigūno priesaiką, duotą 2016 m. spalio 3 d., veikė priešingais tarnybai tikslais, taip pat netinkamai vykdė jai nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes: būdama pataisos pareigūne, eidama Skyriaus specialistės pareigas, ir tarnybos pradžioje 2016 m. spalio 3 d. pasirašytinai supažindinta dėl draudimo palaikyti netarnybinius ryšius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. palaikė su nuteistuoju M. L. netarnybinius ryšius, aptardama telefonu jo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį t. y. komisijos sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę, apie tai, kokie nuteistieji drausmės grupėje gavo nuobaudas, taip teikdama tarnybinę informaciją nuteistajam. Pareiškėja nurodė M. L. būti atsargiam, t. y. jį įspėjo, kurio pareigūno tarnybos metu jam nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, kad jo nerastų ir jis negautų nuobaudų. Pareiškėja informavo M. L., kad atliekamos kratos ir nuteistieji vedami atlikti greituosius testus dėl narkotikų vartojimo, kurie yra I-ame nuteistųjų korpuse, 2-ame aukšte, t. y. tame gyvenamajame aukšte, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka M. L., todėl, kad pareigūnai manė, jog jis platina narkotikus, o pinigai pervedami jo sesei. Pareiškėja informavo M. L., kad ji tai sužinojo iš Skyriaus specialistės. Pareiškėja nurodė M. L. dėl to saugotis, kad neprisidirbtų, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 6.1 punkte pataisos pareigūnui keliamą reikalavimą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas bei 6.8 punkte nustatytą reikalavimą nesinaudoti kitais nei tarnybos (darbo) tikslais informacija, kuri tapo žinoma atliekant tarnybines (darbo) funkcijas ar vykdant tarnybines (darbo) pareigas, nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims.

5.5.2. Pareiškėja, aiškiai suvokdama, jog M. L. skambindavo iš draudžiamo nuteistiesiems turėti daikto – mobiliojo ryšio telefono, neatliko jai, kaip pataisos pareigūnei, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 punktuose nustatytos pareigos pranešti apie padarytą nuteistojo teisės pažeidimą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galbūt daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir nepranešė apie tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms.

5.5.3. Pareiškėja, aiškiai suvokdama, kad, palaikydama netarnybinius santykius su nuteistuoju M. L., jam siūlydama pervesti savo atostoginius, kad tik šis turėtų mobiliojo ryšio telefoną ir taip turėtų galimybę nuolat su ja bendrauti, taip pat palaikydama netarnybinius santykius su juo, tarnybiniame kabinete leido ją apkabinti ir pabučiuoti.

5.5.4. Pareiškėjas tokiu savo elgesiu ir veiksmais sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema ir ją pažemino, diskreditavo ir sukompromitavo bei pažeidė Etikos kodekso 8.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos autoriteto; 8.2 punktą, kuriame nurodyta visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus; ir 15 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.

5.5.5. Išvadoje nurodyti pareiškėją charakterizuojantys duomenys: Valstybės tarnautojų registro duomenimis, pareiškėja pareigūne (statutine valstybės tarnautoja) dirba nuo 2016 m. spalio 3 d., tarnybos valstybės tarnybai stažas (metais) – 5 metai 10 mėn. 5 d., skatinta 3 kartus, nebausta. Statuto 40 straipsnyje nurodytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

5.6. Tarnybos direktorius 2023 m. vasario 23 d., atsižvelgdamas į Išvadą, priėmė įsakymą Nr. 04665722 (pagal metaduomenis, Įsakymo registracijos data – 2023 m. vasario 24 d., numeris – P-345), kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu tarnybos metu pažemino pareigūno vardą, bei paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos nuo 2023 m. vasario 23 d.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, jog prokuroro 2023 m. sausio 23 d. nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“ nurodytos faktinės aplinkybės ir aprašyti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, išskyrus faktinę aplinkybę dėl jos bučinio M. L., kurio, pareiškėjos teigimu, nebuvo. Teismas laikė, kad byloje nėra ginčo dėl kitų faktinių aplinkybių, užfiksuotų minėtame nutarime. Šiame nutarime nurodytos aplinkybės buvo perkeltos į Išvadą.

7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja palaikė netarnybinius santykius su nuteistu asmeniu, tai patvirtina ir atliekant ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės bei užfiksuoti artimi, familiarūs ir asmeninio pobūdžio susirašinėjimai. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su nuteistu asmeniu bendravo pastarajam naudojantis draudžiamu daiktu – mobiliuoju telefonu – ir apie tai pareiškėjai buvo žinoma. Iš į bylą pateikto pareiškėjos ir nuteisto asmens bendravimo aprašymo taip pat matyti, kad per pokalbius būdavo aptariami kiti nuteisti asmenys, kalbama apie nuteistųjų patalpose atliekamus patikrinimus.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėja teismo posėdyje patvirtino žinojusi ir supratusi, kad taip bendraudama su nuteistuoju elgėsi netinkamai, bet teigė dariusi tai su vadovybės žinia ir jos skatinama, todėl prašė priimti atskirąją nutartį. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos dėstomas aplinkybes, susijusias su jos vadovybės žinojimu, skatinimu ar spaudimu pareiškėjai užmegzti netarnybinius santykius. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad dėl tokių vadovybės veiksmų ji (po to, kai buvo pradėta procedūra prieš pareiškėją) kreipėsi į prokuratūrą ir Imuniteto tarnybą, tačiau jos konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta. Taigi, institucijos, į kurias kreipėsi pareiškėja, jos nurodomų aplinkybių nepatvirtino, ir pareiškėja nepateikė kitų įrodymų, kurie leistų teismui padaryti savarankišką išvadą dėl tokių veiksmų egzistavimo. Dėl šios priežasties byloje esanti informacija nelaikytina pakankama pareiškėjos teiginiams patvirtinti ir atskirajai nutarčiai dėl kitų pareigūnų veiksmų priimti. Pažymėta ir tai, kad tokie pareiškėjos nurodomi jos vadovybės veiksmai, net jei ir būtų buvę, galėtų būti pagrindas spręsti dėl šias veikas atlikusių asmenų atsakomybės, tačiau nepaneigtų pareiškėjos atliktų veiksmų ir nepakeistų jų vertinimo.

9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, jog Išvadoje išvardyti pareiškėjos veiksmai neginčytinai buvo nesuderinami su etikos taisyklėmis ir Statute įtvirtintomis pareigomis. Šiuos veiksmus pareiškėja padarė juos suvokdama kaip nederamus, t. y. veikė tyčia.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjos poziciją, kad nėra duomenų, jog dėl jos netinkamo elgesio atsirado pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, pažymėjo, kad pagal teismų praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netarnybinių santykių su nuteistu asmeniu palaikymas, bendravimas su nuteistu asmeniu šiam naudojantis draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), taip pat nepranešimas apie jį, kitų asmenų aptarimas ir dalijimasis tarnybine informacija akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir daro jai žalą. Toks elgesys nesuderinamas su pareigūnui keliamais reikalavimais ir pagrįstai buvo laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį skirta griežčiausia nuobauda.

11. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad, skiriant jai tarnybinę nuobaudą, buvo nepagrįstai neįvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jos nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų. Statuto 40 straipsnyje, kuriame yra išdėstytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pareiškėjos akcentuojama aplinkybė nėra nurodyta. Be to, teismo vertinimu, nustatytas neatitikimas, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja buvo skatinta 3 kartus, bet pagal pareiškėjos pateiktą Vilniaus pataisos namų 2022 m. rugsėjo 21d. pažymą, pareiškėja buvo skatinta 5 kartus, neturi esminės įtakos padaryto nusižengimo vertinimui ir nuobaudos parinkimui, nes pareiškėjos veiksmai yra savo turiniu nesuderinami su tarnyba, todėl griežčiausia nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėja neginčijo ir teismas nenustatė pagrindo kvestionuoti tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo žinomi jai inkriminuojami pažeidimai, ji turėjo galimybę teikti paaiškinimus. Pareiškėja teismo posėdyje iš esmės neneigė buvusių nustatytų aplinkybių, todėl laikytina, kad esminių procedūrų buvo laikomasi.

13. Teismas nusprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėja elgėsi netinkamai, priešingai tarnybos interesams ir tokie jos veiksmai akivaizdžiai kirtosi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjai paskirta nuobauda yra teisėta ir proporcinga, paskirta laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir tinkamai motyvuojant sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

III.

14. Pareiškėja J. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d., 80 str. 1 d., 86 str., 87 str. 4 d.), bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus duomenų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kai kurių teisiškai reikšmingų pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Teismo sprendimas neatitinka tokiam aktui keliamų reikalavimų, jis nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas. Teismas nevertino kai kurių itin svarbių faktinių aplinkybių, nurodytų tiek Išvadoje, tiek pareiškėjos skunde. Teismo sprendime panaudota juridinė motyvacija prieštarauja pareiškėjos teisei į tinkamą procesą, taip pat teisei į teisingą procesą.

15.2. Esminis ginčo klausimas – ar Įsakymas atitinka proporcingumo ir teisinės atsakomybės individualizavimo reikalavimus. Teismas nepastebėjo ir nevertino vieno ypač svarbaus aspekto, susijusio su teisinės atsakomybės, taikomos pareiškėjai, pobūdžiu, įtaka ir iš to kylančiomis pasekmėmis. Nei atsakovas, nei teismas nepagrįstai nesivadovavo kaip analogija Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotais kriterijais, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikra teisinio poveikio priemonė, įskaitant ir tarnybinės teisinės atsakomybės atvejį, gali būti priskiriama prie represinių, baudžiamojo poveikio priemonių. Šiame kontekste pareiškėja akcentuoja EŽTT 1976 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Engel ir kiti prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 5100/71 ir kt.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-931/2005, bei, remdamasi šia teismų praktika, tvirtina, jog pareiškėjai paskirta teisinio poveikio priemonė sukelia sunkius padarinius, susijusius su darbo netekimu, sumažėjusiomis pajamomis ir pan., todėl tokia teisinio poveikio priemonė yra baudžiamojo poveikio. Skiriant pareiškėjai tokią poveikio priemonę, kuri sukelia jai ir jos šeimai sunkius padarinius, turėjo būti griežtai laikomasi tam tikrų procesinių garantijų, sudarančių prielaidas švelninti jai taikytiną tarnybinę atsakomybę, tačiau nei atsakovas, nei teismas to nepastebėjo.

15.3. Teismas nepastebėjo, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir jo deklaratyviai įvardytas pasekmes lėmė ne vien pareiškėja, t. y. tam turėjo įtakos ir atsakovas. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas truko 5 mėnesius, todėl jam būdingas tęstinis pobūdis. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus matyti, kad visą pažeidimo laikotarpį pareiškėja buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijos pareigūnų slaptomis priemonėmis ir metodais. Nei atsakovas, nei teismas nesiaiškino, dėl kokių objektyvių priežasčių (jei tokių buvo) kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi beveik 5 mėnesius ir dėl kokių priežasčių atsakovas neužkirto kelio galinčioms kilti sunkesnėms pasekmėms (t. y. atsakovas nevykdė prevencinės funkcijos). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. 2011 m. vasario 22 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011), individualizuojant pareiškėjos tarnybinę atsakomybę buvo privalu įvertinti ir tai, kad prie žalos vidaus tarnybos sistemai (įstaigos prestižui ir pan.) prisidėjo ir tas faktorius, jog pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko kontroliuojant atsakovui, kuris nesiėmė priemonių, siekdamas užkirsti kelią daromiems pažeidimams ir dar didesnės žalos padarymui. Pareiškėja supranta, jog šie argumentai nesumenkina jos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžio, bet mano, jog į juos turėjo būti atsižvelgta vertinant, ar jai paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta.

15.4. Teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus dėl jos atsakomybę švelninančių aplinkybių, pažymėjo tik tai, jog Statuto 40 straipsnyje nėra numatyta tokia atsakomybę švelninanti aplinkybė kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad, pagal to paties straipsnio 1 dalies 8 punktą, lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir kitos aplinkybės. Teismų praktikoje nusižengimą padariusio asmens prisipažinimas padarius įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimas yra pripažįstami atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad ji tokiu savo elgesiu padėjo atsakovui detaliai ir operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą bei atskleisti reikšmingas tęstinio nusižengimo faktines aplinkybes.

15.5. Teismas nevertino ir kitų pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių, kurios teismų praktikoje paprastai turi įtakos individualizuojant asmens teisinę atsakomybę; pareiškėjai yra diagnozuota sunki liga, dėl kurios ji nuolat lankosi pas medikus; pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką (vaiko tėvas moka išlaikymą). Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kartu su pareiškėjos dalykine (profesine) charakteristika.

15.6. Teismas nepatikrino pareiškėjos skundo tiek, kiek buvo prašoma, t. y. teismas nevertino, ar konstatuotas tarnybinis nusižengimas atitinka šiurkštaus nusižengimo pobūdį, taip pat ar atsakovas žinojo apie jos daromą tęstinio pobūdžio nusižengimą (jį toleravo). Pareiškėja pakartoja, jog ji tarnybinį nusižengimą darė su vadovybės žinia ir jos skatinama. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėja nepateikė tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų, tačiau net jei pareiškėjos teiginiai būtų įrodyti, tai savaime nepaneigtų padaryto nusižengimo sudėties požymių. Pareiškėja tik iš dalies sutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, kad, nurodydama šias aplinkybes, ji nesiekė sumenkinti savo vaidmens padarant tarnybinį nusižengimą. Teismas, siekdamas patikrinti pareiškėjos teiginių teisingumą, turėjo iškviesti kaip liudytojus ir apklausti pareiškėjos nurodytus kartu su ja dirbusius pareigūnus, kurie žinojo ir skatino pareiškėjos neteisėtus veiksmus (teismas, neatlikdamas tokių veiksmų, nebuvo pakankamai aktyvus). Pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms pasitvirtinus, tai galėtų lemti kitokį pareiškėjos teisinės atsakomybės individualizavimą.

15.7. Teismas į savo sprendimą perkėlė Išvadoje esančius duomenis, kurie savo ruožtu buvo perkelti iš 2023 m. sausio 23 d. nutarimo „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“. Tačiau teismas ir atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja savo neteisėtais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, nors minėtame nutarime prokuroras nurodė, jog nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos veiksmų kilo esmingai žalingi padariniai valstybės tarnybos ir Tarnybos, kaip institucijos, autoritetui. Nei nagrinėjant administracinę bylą, nei atliekant tarnybinį patikrinimą nepaaiškėjo jokios naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos surašant 2023 m. sausio 23 d. nutarimą „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“. Tai sudaro prielaidas vertinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovas prisidėjo prie jos padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja laisva valia pasirinko palaikyti netarnybinius ryšius su nuteistuoju ir tinkamai neatlikti tarnybinių pareigų, nors yra priesaiką davusi pareigūnė.

16.2. Pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad jai skirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Statuto 16 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose į vidaus tarnybą priimti asmenį, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdis ir rimtumas yra nesuderinami su jos atliekamomis pareigomis, todėl užtraukia griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nes tolesnė tarnyba esant tokioms sąlygoms negalima.

16.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai cituojama baudžiamajai atsakomybei taikyti aktuali teismų praktika. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinami konkretūs per ikiteisminį tyrimą surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės tarnybinės atsakomybės, o ne baudžiamosios atsakomybės aspektu. Baudžiamoji atsakomybe ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys.

Motyvuojamoji dalis

16.4. Teismo išvadas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo patvirtina ir papildomos aplinkybės apie pareiškėjos elgesį po jos atleidimo iš tarnybos, t. y. aplinkybė, jog pareiškėja ir toliau palaiko ryšį su nuteistuoju M. L..

17. Pareiškėja 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose pakartoja, kad tarnybinio nusižengimo laikotarpiu ji buvo kontroliuojama valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų, tačiau pareiškėja, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, papildomai nurodo, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautais duomenimis negali būti grindžiami tarnybinio patikrinimo rezultatai ir, juo labiau, Įsakymas. Be to, pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai akcentuoja Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos ir M. L. nesiejo jokie šeiminiai, sugyventinių ar artimos giminystės ryšiai. Tai, su kuo ir kodėl pareiškėja bendrauja po jos atleidimo iš tarnybos, nėra aktualu nagrinėjamai bylai ir niekaip nepagrindžia Įsakymo faktinio ir teisinio pagrindų bei tarnybinio patikrinimo išvadų. Atsakovas, pateikdamas papildomus duomenis, siekia visais įmanomais būdais sumenkinti pareiškėjos asmenybę, o jo veiksmai nėra suderinami su pareiškėjos ir M. L. asmens duomenų apsauga.

18. Pareiškėja 2023 m. spalio 6 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P-345, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams (Statuto 39 str. 3 d. 10 p., 72 str. 1 d. 14 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

21. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.).

22. Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

23. Pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismui kylančios pareigos nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su pareiga tinkamai ištirti įrodymus ir sprendime pateikti jais pagrįstus motyvus.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžia, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinis patikrinimas inicijuotas gavus informaciją, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00357-22 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, atvejo (toliau – ginčo ikiteisminis tyrimas), kurio metu pareiškėjai įteiktas įtarimas dėl nusikalstamos veikos. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. M. 2023 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00357-22“ (toliau ir – Nutarimas nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą), kurio 5 punkte nurodoma „Išsiųsti nutarimo nuorašą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui dėl Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistės J. F. veiksmų įvertinimo, susijusio su galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu“. Iš Nutarimo nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą turinio nustatyta, kad (i) ginčo ikiteisminio tyrimo metu inter alia (be kita ko) dėl pareiškėjos buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu surinktais įrodymais pagrįstos Nutarimo nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą išvados, (ii) reikšminga dalis tokiu būdu surinktos informacijos išslaptinta, aprašyta Nutarime nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu perduota Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui dėl pareiškėjos veiksmų įvertinimo, susijusio su galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu, (iii) dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos (t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d. CD-R laikmenoje Nr. KD-220-KD) buvo gauta „iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo“ (žr. Nutarimo nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą 3 p.).

26. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybinis nusižengimas iš esmės yra grindžiamas ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija ir kad reikšmingą tokią informaciją sudarančių duomenų dalį sudaro duomenys, gauti „iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo“.

27. Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnyje, kurio 3 dalyje (ginčui aktuali 2020 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIII-2827 redakcija) nustatyta, kad „Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.“

28. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019, kuriame buvo vertinamas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies konstitucingumas, pabrėžė, kad „<...> pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tik tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčius tarnybinius nusižengimus; kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų (neturinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių) tyrimui KŽĮ pagrindu surinkta informacija negali būti panaudojama“, ir vertino, kad „<...> ginčijamoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tik korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, vertintinas kaip proporcinga priemonė valstybės pagal Konstituciją siekiamam teisėtam tikslui – tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę ir užkardyti korupciją valstybės tarnyboje“ (žr. šio nutarimo 74.5 p.). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo, tiriant tarnybinius nusižengimus, sąlygų ir tvarkos, be kita ko, konstatavo: „<...> pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ar informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis“ (žr. šio nutarimo 86.3.1 p.).

29. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste primintina ir tai, kad ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, C-162/22, EU:C:2023:631, nusprendė, kad „2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus.“

30. Paminėtų teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo ir ESTT išaiškinimų kontekste įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija, taip pat tai, kad reikšmingą tokią informaciją sudarančių duomenų dalį sudaro duomenys, gauti „iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo“, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėjamu atveju vertindamas reikšmingus įrodymus, be kitų aspektų, turėjo (i) įvertinti ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktą, vėliau Nutarimu nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą išslaptintą bei perduotą atsakovui pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti reikšmingą informaciją leistinumo, teisėtumo, patikimumo bei proporcingumo aspektais, (ii) nustatyti, ar nagrinėjamu atveju vertinant Nutarime nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą nurodytą kriminalinės žvalgybos informaciją taikytini (jei taip, tai kokia apimti) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir minėtame ESTT sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti išaiškinimai, (iii) nustatyti, ar atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinko kitų, Nutarime nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą nenurodytų ir (arba) nesančių kriminalinės žvalgybos informacija, duomenų, kurie būtų pakankami pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui pagrįsti, bei juos įvertinti nagrinėjamo ginčo kontekste.

31. Pakartotinai vertindamas bylai reikšmingus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad, kaip minėta, ginčijamu Įsakymu pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista ne Statuto 39 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu (už „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“), o Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu (už „kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams“).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

33. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka nevertinami kiti pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei netikrinami su tuo susiję kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Kadangi byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė