Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-23 · Administracinė byla Nr. eI-316-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
eI-316-790/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
R. S.
Trečiasis asmuo
A. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-316-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02652-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 22.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui R. S.,atsakovo atstovui adv. Virgilijui Kaupui,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. patikslintu skundu (1 t., b. l. 83-88) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. K-289 „Dėl A. D. skyrimo į kitas pareigas“. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) Personalo departamentas paskelbė atranką į ministerijos padalinių vadovų ir pavaduotojų pareigas 2017 m. rotacijai, tarp jų – į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjas 2017 m. sausio 9 d. rotacijos anketoje nurodė pageidavimą grįžti į šias pareigas, iš kurių jis išvyko 2014 m. 2017 m. vasario 7 d. URM diplomatų atestacijos komisija (toliau – Komisija) svarstė diplomatų atrankos į URM administracijos padalinių vadovų ir pavaduotojų pareigas klausimą ir priėmė protokolinį sprendimą rekomenduoti į Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas šio skyriaus patarėją A. D.. Pareiškėjas nurodo, kad suabejojęs priimto sprendimo pagrįstumu, 2017 m. vasario 9 d. Komisijos sekretorei siuntė prašymą nurodyti sprendimo motyvus. Tačiau vadovaudamasis Komisijos rekomendacija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (toliau – ministras) 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 289 A. D. paskyrė Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėju. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas įsakymas galutinai panaikina jo galimybes užimti buvusias pareigas ministerijoje. Pareiškėjas mano, kad Komisija ir ministras, nesivadovaudami skelbime nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – Komisijos nuostatai), 24 punkte įtvirtintomis pirmenybės suteikimo sąlygomis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principus. Pareiškėjas nurodo, kad tikėtina, jog Komisija ir ministras neatsižvelgė į konkurse nurodytą rekomendacinį kriterijų – vadovavimo patirties reikalavimą, sukauptų karjeros balų skaičių, kurie skaičiuojami pagal ministro 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-136 patvirtintą Diplomatų veiklos vertinimo tvarkos aprašą. Pareiškėjas mano, kad priimdamas skundžiamą įsakymą ir nesivadovaudamas skelbime nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos nuostatuose įtvirtintomis pirmenybės suteikimo teisėmis, ministras viršijo turimą diskrecijos teisę. Komisija, nepateikdama sprendimo motyvų, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, teisę į tarnybinę karjerą bei teisę pasibaigus paskyrimo diplomatinėje atstovybėje terminui grįžti į buvusias arba, jeigu nėra galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovas URM atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 128-134) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo prašymu URM Personalo departamentas 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (4.11)3-1264 paaiškino, kokias aplinkybes įvertino Komisija. Atsakovo nuomone, ministras nepažeidė įstatymų reikalavimų paskirdamas A. D. į pareigas. Nurodo, kad diplomatinė tarnyba yra specifinė, Diplomatinės tarnybos įstatymas neišskiria kriterijų, į kuriuos atsižvelgdamas ministras asmenį paskiria į tam tikrą diplomatinę atstovybę ar diplomato pareigas ministerijoje. Ministras turi santykinai plačią diskreciją, kuri nėra suteikta jokiam kitam subjektui, kadangi jis asmeniškai atsakingas už diplomatinio korpuso formavimą. Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Komisija svarsto diplomatų kandidatūras, ar diplomatai atitinka skiriamas ar einamas pareigas, teikia rekomendacijas ministrui. Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį diplomatas, išdirbęs diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje nustatytą laikotarpį, jo sutikimu paskiriamas URM pareigoms, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei ministras Komisijos teikimu nenusprendžia kitaip. Komisijos nuostatai nustato, kad Komisija yra patariamasis organas, teikiantis rekomendacijas ministrui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad Komisijos nariams buvo prieinama visa informacija apie abu pretendentus. Komisija buvo kompetentinga ir turėjo pagrindą pripažinti A. D. tinkamesniu asmeniu vykdyti Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas. Ministras jam priklausančią diskrecijos teisę realizavo tinkamai. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ministras, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę priimant skundžiamą įsakymą, pažeidė taikytinus teisės reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 16-18) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atrankoje į pareigas dalyvavo tomis pat sąlygomis, kaip ir pareiškėjas. Nesutinka su skunde išdėstyta prielaida, kad jo kvalifikacija yra galimai žemesnė, nei pareiškėjo. Nurodo, kad tarptautinių sutarčių srityje nuosekliai dirba nuo savo karjeros valstybės tarnyboje pradžios, šioje srityje turi ne tik praktinės, bet ir akademinės patirties. Dirbdamas Lietuvos Respublikos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose, atliko teisės patarėjo funkcijas, buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos atstovavimą Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje, 6-ajame (teisinių reikalų) komitete, Saugumo Taryboje, už bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų sekretoriato Teisinių reikalų biuru Lietuvos Respublikos atliekamų sutartinių veiksmų klausimais, be kita ko, buvo išrinktas Specialiojo komiteto Jungtinių Tautų Chartijos ir Organizacijos vaidmens stiprinimo klausimais vicepirmininku 68-ajai sesijai ir kt., buvo atsakingas už visus Lietuvos pirmininkavimo Kovos su terorizmu komitetui aspektus, kurie atsakomybe ir sudėtingumu daugeliu atvejų pranoko analogiškus veiksmus, kuriuos tenka atlikti šiuo metu užimamose pareigose. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad visi šie momentai atsispindi jo tarnybinės veiklos vertinimuose.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. davė parodymus, kad yra URM generalinis inspektorius ir Komisijos narys. Dalyvavo Komisijai svarstant klausimą dėl kandidatų skyrimo į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas. Komisijai buvo pateikti įprastiniai dokumentai, tarp jų pareiškėjo užpildyta rotacijos lentelė, A. D. išsamus prašymas, Personalo departamento duomenys apie kandidatų karjeros eigą. Personalo departamento direktorius Komisijos posėdyje pristatė svarstomą klausimą, kandidatūras. Komisijos posėdyje Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius vienareikšmiškai išsakė nuomonę, kad A. D. tinkamas kandidatas eiti šias pareigas. Komisijos posėdyje kiekvienas komisijos narys pasakė savo nuomonę. Išklausius visų komisijos narių nuomonę, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą rekomenduoti į pareigas skirti A. D., atsižvelgiant į dalykines ir asmenines kandidatų savybes. Liudytojas V. P. teismo posėdyje išsamiai paaiškino motyvus, kodėl jis balsavo už A. D. kandidatūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kyla tarnybinis ginčas, ar ministras nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių, nepaskirdamas grįžtančio iš rotacijos diplomatinėje atstovybėje pareiškėjo į iki rotacijos jo eitas pareigas, o į šias pareigas paskirdamas kitą atrankos būdu atrinktą Komisijos rekomenduotą diplomatą A. D..

Nustatyta, kad pareiškėjas ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. K-253 (1 t., b. l. 137) buvo perkeltas į URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas ir jas ėjo iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., kai ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D-138 (t. 1, b. l. 140) buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje patarėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas.

URM Personalo departamentas 2016 m. gruodžio 21 d. URM vidinėje informacinėje sistemoje paskelbė atranką į padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, nurodė, kad šioje atrankoje gali dalyvauti ministerijoje dirbantys arba 2017 m. iš rotacijos grįžtantys diplomatai (1 t., b. l. 7). Pareigybių, į kurias buvo paskelbta atranka, sąraše buvo nurodyta Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigybė, atsilaisvinanti 2017 m. vasarą (t. 1, b. l. 8-9), kartu nurodant šiai pareigybei keliamus reikalavimus mokėti anglų k., kitą užsienio kalbą ir būti rotuotam ne mažiau vieną kartą į diplomatinę atstovybę. Be to, šiame sąraše buvo nurodytas privalumas – vadovaujančio darbo patirtis.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 9 d. pateikė diplomato rotacijos anketą, pageidaudamas persikelti į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas (1 t., b. l. 18). Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D., tuo metu dirbęs URM Tarptautinių sutarčių skyriaus patarėju, 2017 m. sausio 16 d. prašymu taip pat prašė leisti dalyvauti atrankoje į tas pačias Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas (1 t., b. l. 178).

Komisija 2017 m. vasario 7 d. posėdyje svarstė diplomatų atrankos į URM administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas klausimą. Visiems posėdyje dalyvavusiems Komisijos nariams balsavus „už“, Komisija nutarė rekomenduoti ministrui į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas skirti A. D. (1 t., b. l. 10-14).

Pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku (1 t., b. l. 15) ir 2017 m. vasario 17 d. raštu (1 t., b. l. 17) prašė Komisiją paaiškinti priimto sprendimo motyvus. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Personalo departamento direktorius 2017 m. kovo 3 d. raštu (t. 1, b. l. 179-180) informavo pareiškėją apie Komisijos priimto sprendimo motyvus.

Ministras 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. K-195 atšaukė pareiškėją nuo 2017 m. liepos 24 d. iš Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje patarėjo pareigų ir paskyrė jį į Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento Jungtinių tautų ir globalios politikos skyriaus patarėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas (1 t., b. l. 141), o byloje skundžiamu 2017 m. liepos 19 d. įsakymu, vadovaudamasis Komisijos nuostatų 4.3 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, paskyrė A. D. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. į Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas (1 t., b. l. 82).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl šio ministro įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, manydamas, kad Komisija ir ministras nesivadovavo skelbime į atranką nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos nuostatų 24 punkte įtvirtintomis pirmenybės suteikimo sąlygomis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus ir pareiškėjo teises pasibaigus paskyrimo diplomatinėje atstovybėje terminui grįžti į buvusias arba, jeigu nėra galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

Ginčui spręsti aktualu, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutinių valstybės tarnautojų (tarp jų diplomatų) tarnybos teisiniams santykiams be išlygų taikomos tik tam tikros šio įstatymo nuostatos (tarp jų 19 straipsnis), o kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato galimybę statutinį valstybės tarnautoją perkelti į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, paprastai toks perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį diplomatų darbui taikomi rotacijos principai – priimtas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą diplomatas URM paprastai dirba 3 metus, vėliau diplomatas paprastai 3 metams ministro įsakymu paskiriamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios ministro įsakymu grąžintas į URM joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad diplomatas, išdirbęs Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą laikotarpį, jo sutikimu paskiriamas URM pareigoms, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendžia kitaip.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad nustatytą laikotarpį diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje išdirbusiam ir iš rotacijos grįžtančiam diplomatui nėra garantuojama teisė būti grąžintam į tas pačias pareigas URM, iš kurių jis buvo paskirtas dirbti diplomatinėje atstovybėje. Ministras grįžtantį iš rotacijos diplomatą jo sutikimu gali grąžinti į jo eitas pareigas arba kitas pareigas, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į diplomatinę atstovybę, be to, Komisijos teikimu ministras gali nuspręsti grąžinti diplomatą į žemesnes pareigas.

Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ministras vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai. Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis ministras sprendžia dėl diplomatų skyrimo į konkrečias pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar URM. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato specialią patariamąją instituciją ministrui sprendžiant šiuos klausimus, t. y. Komisiją, kuriai suteikiami įgaliojimai svarstyti diplomatų kandidatūras, ar diplomatai atitinka skiriamas ar einamas pareigas, ir teikti rekomendacijas šiais klausimais ministrui. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ministrui suteikta pakankamai plati diskrecijos teisė sprendžiant dėl diplomatinės tarnybos formavimo, joje dirbančių diplomatų skyrimo į konkrečias pareigas rotacijos ar kitais atvejais.

Ministras, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę spręsti klausimus dėl diplomatų skyrimo į pareigas, patvirtino Komisijos nuostatus, kuriuose detalizavo, kokius klausimus svarsto Komisija, kaip atliekamos atitinkamos su diplomatų karjera susijusios procedūros. Komisijos nuostatų 4.3 papunktyje numatyta, kad Komisija teikia ministrui rekomendacijas dėl diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos, o 18 punkte nurodyta, kad Komisija teikia rekomendacijas dėl diplomatų skyrimo ar perkėlimo į vadovų pareigas, kitas pareigas ministerijoje arba atstovybėse ir diplomatų rotacijos plane nurodytas pareigybes. Komisijos nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad diplomatai į laisvas pareigas skiriami vykdant atrankos procedūrą – diplomatai, pageidaujantys dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas, Personalo departamentui pateikia motyvuotą prašymą, o į diplomatų rotacijos plane nurodytas pareigybes – rotacijos anketą ir nurodo, kad jis atitinka pareigybės specialiuosius reikalavimus ir turi reikalaujamą patirtį. Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad Komisija, įvertinusi diplomato atitiktį pareigybės specialiesiems reikalavimams ir diplomato rotacijos anketoje nurodytus pageidavimus bei ministerijos administracijos padalinių vadovų ar atstovybių vadovų pasiūlymus, rekomenduoja diplomatą skirti ar perkelti į pareigas ministerijoje ar atstovybėje arba atidėti diplomato rotaciją vieneriems metams.

Atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovas aptariamu atveju pagrįstai ir teisėtai atsilaisvinančioms URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigoms užimti organizavo diplomatų atrankos procedūrą, numatytą Komisijos nuostatuose, kurios tikslas – teikti ministrui rekomendaciją dėl diplomatų skyrimo ar perkėlimo į šias pareigas.

Kaip minėta, valią dalyvauti atrankoje į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas pareiškė tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau Komisija 2017 m. vasario 7 d. posėdyje nutarė rekomenduoti į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas skirti A. D.. Pareiškėjas mano, kad Komisija nesivadovavo skelbime į atranką nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos nuostatų 24 punkte įtvirtintomis pirmenybės suteikimo sąlygomis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Pareiškėjas daro prielaidą, kad Komisija neatsižvelgė į atrankoje nurodytą rekomendacinį kriterijų – vadovavimo patirties reikalavimą, galimai neatsižvelgė į sukauptų karjeros balų skaičių.

Pagal Komisijos nuostatų 24 punktą, atrankoje dalyvaujant keliems diplomatams, Komisija pirmenybę gali suteikti atsižvelgdama į tai, kiek laiko praėjo nuo diplomato paskutinės rotacijos ar priėmimo į diplomatinę tarnybą pradžios, sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinį tarnybinės veiklos vertinimą ir į pokalbio rezultatus, jei diplomatas buvo pakviestas pokalbio į Komisijos posėdį. Iš formuluotės „pirmenybę gali suteikti atsižvelgdama“ spręstina, kad ši nuostata neimperatyvaus pobūdžio. Joje nėra numatyta, kuriai iš išvardytų aplinkybių teikiama didesnė reikšmė, be to, joje nurodytas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant tinkamiausią pretendentą, sąrašas nebaigtinis. Tai reiškia, kad Komisijai suteikti įgaliojimai spręsti, kokios aplinkybės, nurodytos Komisijos nuostatų 24 punkte, konkrečiu atveju turi didesnę svarbą, taip pat Komisijai suteikti įgaliojimai atsižvelgti ir į kitas objektyvias aplinkybes, atskleidžiančias kandidatų pasirengimą tinkamai vykdyti pareigas.

Nagrinėjamu atveju iš Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Personalo departamento direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. rašto, Komisijos narių raštu pateiktų paaiškinimų teismui (2 t., b. l. 75-79), teismo posėdyje apklausto Komisijos nario V. P. parodymų, URM Personalo departamento direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 80), Komisijos posėdžiui pateiktos medžiagos (2 t., b. l. 81-90) matyti, kad Komisija, vertindama kandidatų atitiktį specialiesiems pareigybės reikalavimams – asmenines ir dalykines savybes, kurių reikia Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigoms užimti, vertino duomenis apie pretendentų šiuo metu einamas pareigas, jų tarnybos eigą, buvusias rotacijas į Lietuvos diplomatines atstovybes, A. D. prašymą dalyvauti atrankoje, pareiškėjo rotacijos anketą. Iš minėtų įrodymų matyti, kad Komisija, priimdama sprendimą rekomenduoti į pareigas skirti A. D., didelę svarbą teikė A. D. turimai tarptautinės teisės specialisto kvalifikacijai ir vadovavimo patirties pobūdžiui, t. y. kad jis Lietuvos narystės JT laikotarpiu Lietuvos nuolatinėje misijoje JT, vadovavo darbo grupėms, tai byloja apie aukštą jo kaip tarptautinės teisės specialisto kvalifikaciją bei leido jam įgyti vadovaujančio darbo patirtį, be to, jo veikla buvo vertinama labai gerai, aplinkybei, kad A. D., dirbdamas Tarptautinių sutarčių skyriuje, pavaduoja skyriaus vedėją, šias funkcijas vykdo be priekaištų. Be to, matyti, kad Komisija didelę svarbą teikė A. D. prašyme nurodytai informacijai apie vadovavimo skyriui viziją, turimus gebėjimus ir patirtį bei pasirengimą veiklai. Akivaizdu, kad šios aplinkybės, į kurias atsižvelgė Komisija teikdama prioritetą trečiajam suinteresuotam asmeniui, siejosi su reikalavimais, keliamais Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigybę užimančiam asmeniui, ir skelbime apie atranką nurodytu kandidatų privalumu – vadovavimo patirtimi. Taigi, pareiškėjo prielaida, kad Komisija neatsižvelgė į atrankoje nurodytą rekomendacinį kriterijų – vadovavimo patirties reikalavimą, aiškiai nepagrįsta. Be to, iš minėtų įrodymų spręstina, kad Komisija atsižvelgė į abiejų kandidatų tarnybinės veiklos vertinimą per pastaruosius ketverius metus ir surinktus per šį laikotarpį karjeros balus. Komisijos nuostatų 24 punkte tiesiogiai numatyta galimybė atsižvelgti į sukauptų karjeros balų skaičių, paskutinį tarnybinės veiklos vertinimą, be to, nedraudžiama atsižvelgti ir į ankstesnius kandidatų tarnybinės veiklos vertinimus. Iš Diplomatų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto ministro 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-136, nuostatų matyti, kad karjeros balai diplomatams suteikiami priklausomai nuo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų, todėl šie abu atrankos kriterijai tarpusavyje susiję. Matyti, kad Komisija, priimdama rekomendacinį sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastarųjų ketverių metų laikotarpiu (2013-2016 metais) pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama „gerai“, tuo tarpu A. D. veikla tuo pačiu laikotarpiu net du kartus buvo įvertinta „labai gerai“. Be to, atsakovas remdamasis tarnybinės veiklos vertinimo 2012-2016 m. dokumentais, pateikė teismui karjeros balų skaičiavimą, iš kurio matyti, kad per 2012-2016 m. laikotarpį pareiškėjas sukaupė 6 karjeros balus, o trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. – 8 karjeros balus. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Komisija galimai neatsižvelgė į sukauptų karjeros balų skaičių. Be to, kaip patvirtino liudytojas V. P., Komisija, priimdama aptariamą rekomendacinį sprendimą, atsižvelgė ir į Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktoriaus siūlymą, kuris buvo vienareikšmis. Pažymėtina, kad Komisijos teisė atsižvelgti į tiesioginio vadovo siūlymą, tiesiogiai numatyta Komisijos nuostatų 24 punkte.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisija, nepateikusi pilnos informacijos apie priimto sprendimo motyvus ir teisės aktuose numatytų kriterijų taikymą, pažeidė valstybės tarnybos skaidrumo principą. Su tokiais pareiškėjo skundo argumentais teismas nesutinka. Komisijos nuostatų 10 ir 11 punktas numato, kad Komisija posėdyje sprendimus priima balsų dauguma atviru balsavimu, o priimami sprendimai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, laikas, posėdžio dalyvių pavardės, svarstyti klausimai, posėdyje priimti sprendimai ir rekomendacijos ministrui. Šiose nuostatose nenumatytas reikalavimas detaliai nurodyti Komisijos priimtų sprendimų motyvus. Tačiau pastebėtina, kad aptariamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas paaiškinti priimto sprendimo motyvus, o Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Personalo departamento direktorius 2017 m. kovo 3 d. raštu detaliai nurodė pareiškėjui apie priimto Komisijos sprendimo motyvus. Taigi, pareiškėjui buvo pateikta pakankamai detali informacija apie Komisijos sprendimo motyvus, todėl jis turėjo objektyvią galimybę suprasti, kuo remdamasi Komisija priėmė rekomendacinį sprendimą ir ginčyti šio sprendimo pagrindu ministro priimtą įsakymą. Kad Komisijai svarstant aptariamą klausimą nebuvo pažeistas valstybės tarnybos skaidrumo principas, patvirtina ir tai, kad Komisija sprendimą priėmė kolegialiame posėdyje, atvirai balsuodama, teismo posėdyje apklaustas liudytojas išsamiai paaiškino nagrinėjamo klausimo svarstymo eigą. Be to, Komisijos nariai teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė raštu paaiškinimus dėl jų balsavimo motyvų.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisija, priimdama rekomendacinį siūlymą ministrui skirti į pareigas A. D., įvertino Komisijos nuostatuose, skelbime apie atranką nurodytas ir kitas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kandidatų asmenines ir dalykines savybes, kurių reikia Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Komisija nesivadovavo skelbime į atranką nurodytais atrankos kriterijais ir Komisijos nuostatų 24 punkte įtvirtintomis pirmenybės suteikimo sąlygomis, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Pareiškėjas teismui nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Komisija būtų pažeidusi kokias nors Komisijos nuostatų ar kitų teisės aktų taisykles, neatsižvelgusi į kurias nors reikšmingas aplinkybes, į kurias ji privalėjo atsižvelgti, būtų neteisingai nustačiusi faktus, ar pan.

Ministras, priimdamas skundžiamą byloje įsakymą į pareigas paskirti A. D., o ne pareiškėją, atsižvelgė, kaip tai numato Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, į Komisijos nuostatų nustatyta tvarka pateiktą Komisijos rekomendaciją dėl būtent šio diplomato skyrimo į pareigas ir tuo tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnybos principų bei suteiktos kompetencijos ribų, realizavo savo įgaliojimus, numatytus Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, vadovauti diplomatinei tarnybai. Pažymėtina, kad Komisijai rekomendavus į pareiškėjo pageidaujamas pareigas skirti kitą diplomatą, ministras užtikrino pareiškėjo teisę tęsti diplomatinę tarnybą ir, kaip tą numato Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, paskyrė pareiškėją į pareigas, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į diplomatinę atstovybę, t. y. į to paties lygio ir kategorijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento Jungtinių tautų ir globalios politikos skyriaus patarėjo (A lygis, 14 kategorija) pareigas. Todėl skundžiamas ministro įsakymas paskirti į pareiškėjo pageidaujamas pareigas A. D. jokių pareiškėjo kaip diplomato teisių nepažeidė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad skundžiamas ministro įsakymas pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pagrindų nenustatyta. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo skunde gausiai cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra susijusi su šioje byloje taikytinų teisės aktų aiškinimu, todėl ji nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ar priimti kitokį teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras